Stovėjimo stabdys: veikimo principai ir stabdomi ratai

Kone visuose moderniuose automobiliuose naudojamos hidraulinės stabdžių sistemos - spustelėjus stabdžių pedalą skystis stumiamas į cilindrus, kurie suspaudžia stabdžių diskus. Pagrindinė stabdžių sistema veikia tada, kai spaudžiamas stabdžių pedalas. Moderniuose automobiliuose prie kiekvieno rato yra stabdžių diskai, kurie yra suspaudžiami stabdymo metu. Visi automobilio ratai stabdomi, kai naudojamas pagrindinis stabdys. Jau daugelį metų visuose masiškai gaminamuose automobiliuose naudojamos tokios sistemos, o skiriasi tik stabdžių efektyvumas bei paskirstymas. Visuose automobiliuose yra naudojamos stabdžių sistemos - įprastai galingesniuose ir sunkesniuose automobiliuose šios sistemos yra efektyvesnės, kad būtų išlaikomas saugus stabdymo kelias. Automobiliuose stabdžiai veikia trinties principu - tam tikros vietos yra suspaudžiamos, kad automobilio ratai būtų sustabdomi.

Pastebėjus bet kokius stabdžių sistemos gedimų požymius, labai svarbu juos kuo greičiau diagnozuoti ir sutvarkyti.

Stovėjimo stabdžio paskirtis ir veikimo principas

Stovėjimo stabdys, dažnai vadinamas rankiniu stabdžiu arba avariniu stabdžiu, yra svarbi transporto priemonės saugumo priemonė. Jis užtikrina, kad automobilis neslystų ar nesiriedėtų, kai yra pastatytas stovėjimo aikštelėje arba sustabdytas ant nuokalnės ar įkalnės. Stovėjimo stabdys yra skirtas automobilio parkavimui bei avarinėms situacijoms, kai sugenda pagrindiniai stabdžiai.

Stovėjimo stabdys laiko automobilį vienoje vietoje, kai vairuotojo nėra salone, mechaniškai užblokuodamas du ratus.

Kuriuos ratus stabdo stovėjimo stabdys?

Klausimas, kuriuos ratus automobilyje stabdo stovėjimo stabdys, yra gana dažnas ir turi keletą niuansų. Atsakymas priklauso nuo automobilio modelio, pagaminimo metų ir naudojamos stabdžių sistemos tipo.

Tradiciniai mechaniniai stovėjimo stabdžiai

Daugelyje senesnių ir kai kurių naujesnių lengvųjų automobilių naudojami tradiciniai mechaniniai stovėjimo stabdžiai. Šiose sistemose, dažniausiai, stabdomi galiniai ratai. Tai pasiekiama per trosinę sistemą, kuri sujungia stovėjimo stabdžio svirtį (arba pedalą) su galiniais stabdžių mechanizmais. Patraukus svirtį arba paspaudus pedalą, trosas įtempia ir suaktyvina galinius stabdžius, užblokuodamas galinius ratus.

Stovėjimo stabdys įprastai yra aktyvuojamas rankiniu būdu.

Kodėl dažniausiai naudojami galiniai ratai?

• Konstrukcinis paprastumas: Galinių ratų stabdžių sistema yra palyginti paprasta ir patikima. Trosinė sistema leidžia lengvai perduoti jėgą nuo svirties iki stabdžių mechanizmų.
• Saugumas: Stabdant galinius ratus, sumažėja tikimybė, kad automobilis staiga pasisuks (ypač ant slidžios kelio dangos). Jei būtų stabdomi tik priekiniai ratai, automobilis galėtų lengvai prarasti kontrolę.
• Ekonomiškumas: Galinių ratų stabdžių sistema dažnai yra pigesnė nei priekinių ratų stabdžių sistema.
• Efektyvesnis stabdymas: Kadangi dauguma automobilių yra varomi priekiniais ratais (priekinės varomosios ašies automobiliai) arba turi galinę varomąją ašį (galiniai varomieji automobiliai), galiniai ratai yra mažiau apkrauti nei priekiniai stabdant automobilį judėjimo metu.

Elektroniniai stovėjimo stabdžiai (EPB)

Šiuolaikiniuose automobiliuose vis dažniau naudojami elektroniniai stovėjimo stabdžiai (EPB - Electronic Parking Brake). Elektroninis stovėjimo stabdys pakeitė anksčiau naudotą įprastą rankinį stabdį ir yra paprastai valdomas jungikliu prietaisų skydelyje arba vidurinėje konsolėje. Jis įjungiamas mygtuko paspaudimu ir veikia galinių ratų stabdžių diskus. Juos veikia du elektriniai varikliai su pavaromis. Tačiau kai kuriuose EPB sistemose, ypač integruotose su ABS (Anti-lock Braking System) ir ESP (Electronic Stability Program), gali būti stabdomi visi keturi ratai.

Elektrinį rankinį stabdį, pirmąkart masinėje gamyboje instaliuotą 2002 metais į 7 klasės BMW limuziną, nemaža dalis vairuotojų, kurių automobiliuose įdiegta tokia stabdžio sistema, iki šiol laiko ne tiek privalumu, kiek nesusipratimu. Modernūs elektriniai rankiniai stabdžiai, veikiantys kartu su automobilio elektronine stabilumo kontrolės (ESP) sistema, pasak gamintojų, garantuoja dar didesnį saugumą.

Šiuo metu automobiliuose montuojamos dviejų tipų elektrinio stabdžio sistemos. Pirmosios, kurių pagrindą vis dar sudaro trosu įtempiamas stabdys, tik valdomas ne ranka, o elektros motoru, laikomos ne tokiomis pažangiomis. Dėl troso faktoriaus ar išorėje montuojamo valdymo bloko jos taip pat nėra visiškai apsaugotos nuo karščio ar drėgmės poveikio.

Vis daugiau gamintojų, kurdami naujus modelius, atsisako elektros motoru tampomų trosų sistemos ir keičia ją moderniausia, kartu su ESP arba atskirai valdoma integruota elektroninio stabdžio sistema. Šiuo atveju rankinio stabdžio trinkelės stabdžių diskus suspaudžia ne įtemptos trosu, o pasitelkiant elektrinę stabdžių apkabą. Integruotų sistemų elektrinio stabdžio apkabą valdo hidrauliniu būdu paleidžiamas pagrindinis ir elektra valdomas rankinis stabdžiai. Cilindras ir pavara plastikiniame korpuse, kuriam tenka stovėjimo stabdžio funkcija, varžtais yra tvirtinami tiesiogiai prie stabdžių apkabos korpuso.

EPB sistemos privalumai:

• Patogumas: EPB aktyvuojamas mygtuko paspaudimu, o ne svirties traukimu.
• Automatinis aktyvavimas: Kai kurios EPB sistemos automatiškai aktyvuojasi išjungus variklį arba įjungus pavarą (pvz., „P“ automatinėje pavarų dėžėje).
• Pagalba pajudant į įkalnę (Hill Hold Assist): EPB gali būti integruotas su sistema, padedančia pajudėti į įkalnę, automatiškai atleidžiant stabdžius, kai automobilis pradeda judėti. Be elektrinio rankinio stabdžio nebūtų tokių funkcijų kaip sustojimo įkalnėje pagalbos sistema.
• Saugumas: EPB gali būti integruotas su kitomis saugumo sistemomis, tokiomis kaip avarinio stabdymo sistema. Be to, kad užtikrina stabdžio funkciją, elektrinė sistema sudaro visiškai integruotą stabdžių sistemos dalį, kuri greitai įsijungia, nustato stabdžių trinkelių susidėvėjimą.
• Erdvės taupymas: Iškeitus mechaniniu būdu valdomo stabdžio rankenėlę tiesiog į dar vieną mygtuką, sutaupoma erdvės centriniame pulte. Vietoj rankinio stabdžio rankenos atsirado smulkiems daiktams skirtos dėtuvės, vieta mobiliajam telefonui įkrauti.
• Mažesnis mechaninis susidėvėjimas: Pasak gamintojų, tokiai sistemai būdingas mažesnis mechaninis susidėvėjimas, palyginti su įprastine sistema.
• Apsauga nuo užšalusių trosų: Tiesiogiai ant stabdžių apkabos montuojamose sistemose pavyks išvengti tokių nesklandumų kaip žiemą užšalę rankinio stabdžio trosai.

EPB sistemos trūkumai:

• Remonto kaina: Nemaža dalis apynaujų automobilių vairuotojų, susiduriančių su elektrinio rankinio stabdžio gedimais, baisisi išgirdę, jog vien elektrinio bloko, valdančio šią sistemą, keitimas nauju gali kai kuriais atvejais atsieiti 1000 ar net daugiau eurų.
• Trūksta „ekstremalios“ kontrolės: Elektriniu parkavimosi stabdžiu nesižavi ir įgudę vairuotojai, kuriems rankinis stabdys galėtų praversti ekstremaliose situacijose, kai prireikia „užmesti“ automobilio užpakalinę dalį.
• Brangesnis automobilis: Taupieji gali niurzgėti dėl to, kad elektroninės sistemos vis labiau brangina automobilį, be to, jo remontas darosi sudėtingesnis.

Stovėjimo stabdys elektromobiliuose ir hibriduose

Galiausiai, elektromobiliuose bei hibriduose dažnai naudojamas regeneracinis stabdymas. Kai atleidžiamas akceleratoriaus pedalas, automobilis automatiškai stabdomas varikliu ir įkraunama baterija.

Ypatingi atvejai

Automobilių istorijoje buvo keletas modelių, kuriuose stovėjimo stabdys veikė ne galinius ratus. Aštuntajame dešimtmetyje gamintuose „Saab 900“ automobiliuose buvo naudojamas stovėjimo stabdys priekiniams ratams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriuose automobiliuose, ypač senuose modeliuose, stovėjimo stabdys gali veikti per atskirus stabdžių būgnus, esančius galiniuose ratuose. Šie būgnai skirti tik stovėjimo stabdžiui ir neturi įtakos pagrindinei stabdymo sistemai.

Be to, kai kuriuose sunkvežimiuose ir kituose sunkiasvoriuose automobiliuose gali būti naudojami pneumatiniai stovėjimo stabdžiai, kurie veikia visiškai kitaip nei lengvuosiuose automobiliuose. Šiose sistemose oro slėgis naudojamas stabdžių atleidimui, o praradus slėgį, stabdžiai automatiškai užsiblokuoja.

Stovėjimo stabdžio įjungimas ir išjungimas

Įjungiant elektra valdomą stovėjimo stabdį, gali pasigirsti silpnas elektrinio variklio ūžesys. Ūžesys gali būti girdimas ir stovėjimo stabdžių automatinės funkcijos tikrinimo metu.

Stovėjimo stabdžio įjungimas

Tvirtai nuspauskite stabdžių pedalą. Nuspauskite stovėjimo stabdžio valdiklį. Pradeda mirksėti jungtinio prietaisų skydelio ženklas. Kai jis ima šviesti nuolat, rankinis stabdys būna įjungtas. Atleiskite stabdžių pedalą ir patikrinkite, ar automobilis nerieda.

Pastačius automobilį, būtina visuomet įjungti pirmąją pavarą (mechaninė pavarų dėžė) arba pervesti pavarų svirtį į P padėtį (automatinė pavarų dėžė).

Jei stovėjimo stabdis įjungiamas automobiliui nejudant, jis veikia tik galinius ratus. Jei jis įjungiamas automobiliui judant, naudojami įprasti stabdžiai, t. y. stabdomi visi keturi ratai. Stabdymo funkcija pasikeičia į užpakalinių ratų, kai automobilis beveik sustoja.

Stovėjimo stabdžio išjungimas

Automobilis su mechanine pavarų dėže:

• Rankinis atleidimas: Įkiškite nuotolinio valdymo pultelį į uždegimo jungiklį. Tvirtai nuspauskite stabdžių pedalą. Įjunkite stovėjimo stabdžio valdiklį. Stovėjimo stabdys atleidžiamas ir išsijungia jungtinio prietaisų skydelio ženklas. Stovėjimo stabdį galima atleisti ir rankiniu būdu nuspaudžiant pavaros pedalą vietoj stabdžio pedalo, tačiau „Volvo“ rekomenduoja naudoti stabdžio pedalą.
• Automatinis atleidimas: Užveskite variklį. Įjunkite pirmą arba atbulinę pavarą. Šiek tiek atleiskite sankabą ir nuspauskite akceleratoriaus pedalą. Stovėjimo stabdys atleidžiamas ir išsijungia jungtinio prietaisų skydelio ženklas.

Automobilis su automatine pavarų dėže:

• Rankinis atleidimas: Įkiškite nuotolinio valdymo pultelį į uždegimo jungiklį. Tvirtai nuspauskite stabdžių pedalą. Patraukite už svirties. Stovėjimo stabdys atleidžiamas ir išsijungia jungtinio prietaisų skydelio ženklas.
• Automatinis atleidimas: Prisisegkite saugos diržą. Užveskite variklį. Tvirtai nuspauskite stabdžių pedalą. Pavarų perjungimo svirtį nustatykite į D arba R padėtį ir paspauskite akceleratoriaus pedalą. Stovėjimo stabdys atleidžiamas ir išsijungia jungtinio prietaisų skydelio ženklas. Saugumo sumetimais stovėjimo stabdys atleidžiamas automatiškai tik tada, kai variklis veikia ir vairuotojas yra prisisegęs saugos diržą. Automobiliuose su automatine pavarų dėže stovėjimo stabdys atleidžiamas iškart nuspaudus greičio pedalą ir pavarų perjungimo svirčiai esant padėtyje D arba R.

Jei stovėjimo stabdžiai atleidžiami automatiškai, įkalnėn vežamas sunkus krovinys, pavyzdžiui, priekaba, gali imti riedėti atgal. Išvenkite šios situacijos, nuvažiuodami ir nuspausdami valdiklį. Kai variklis pasieks traukos jėgą, atleiskite svirtį.

Avarinis stabdys

Avariniu atveju, automobiliui judant, stovėjimo stabdį galima įjungti nuspaudžiant ir palaikant stovėjimo stabdžio valdiklį. Atleidus valdymo elementą, stabdymo procedūra sustabdoma. Suaktyvinus avarinio stabdymo funkciją važiuojant dideliu greičiu, pasigirsta signalas.

Esant avarinei situacijai, sugedus pagrindinei hidraulinei stabdžių sistemai ir vairuotojui nuspaudus elektrinį rankinio stabdžio jungiklį, užpakaliniai ratai yra stabdomi impulsais, siekiant išvengti jų užsiblokavimo ir su tuo susijusio transporto priemonės kontrolės praradimo. Avariniu atveju toks elektrinis rankinis stabdys, veikdamas trumpais intervalais, savo stabdymo maniera primena stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS). Taip pat tokia sistema veikia kaip papildoma apsauga nuo salone žaidžiančių vaikų - elektrinio rankinio stabdžio nepavyks išjungti, jeigu neveikia automobilio variklis.

Svarbu prisiminti, kad stovėjimo stabdys turėtų būti naudojamas tik stovint. Jo negalima naudoti kaip avarinio stabdžio važiuojant, nebent tai yra absoliučiai būtina. Staigus stovėjimo stabdžio naudojimas važiuojant gali sukelti automobilio slydimą ir prarasti kontrolę.

Stovėjimo aikštelės ir įkalnės

Išlepusių vairuotojų tvirtinimu, pravarčiausia yra būtent sustojimo įkalnėje pagalbos funkcija, kurios užduotis yra išvengti transporto priemonės riedėjimo atgal. Daugelyje naujų automobilių modelių, norint nepariedėti atgal, vis dar tenka stovint įkalnėje laikyti nuspaudus stabdį. Tačiau akivaizdu, jog bėgant laikui bus galutinai atsisakyta šio principo, o padedant elektrinio rankinio stabdžio sistemai automobilis, sustabdytas įkalnėje, tiesiog stovės kaip įbestas, kol vėl spustelėsite akceleratoriaus pedalą.

Elektroninis rankinis stabdys mažiau įgudusiems vairuotojams ypač padeda manevruoti sausakimšose daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse. Kai transporto priemonės juda lėtai, o vairuotojas turi sustoti įkalnėje, tolygiai pajudėti iš vietos ne kiekvienam yra paprasta. Tačiau elektrinio rankinio stabdžio sistema išsprendžia šią problemą, automatiškai atleisdama rankinį stabdį varikliui pasiekus pakankamą sukimo momentą, ir taip užtikrina tolygų automobilio pajudėjimą įkalnėje. Taip pat mažai tikėtinu variklio užgesimo atveju, kai automobilis turėtų pradėti judėti atgal, tokia sistema tai nustato ir iškart įjungia rankinį stabdį.

Jei automobilis pastatytas įkalnėje: pasukite ratus nuo kelkraščio. Jei automobilis pastatytas nuokalnėje: pasukite ratus į kelkraštį. Visada naudokite stovėjimo stabdį, kai automobilį statote nuokalnėje - nepakanka palikti automobilį įjungtą arba padėtyje P, jei jis turi automatinę pavarų dėžę, kad jis stovėtų.

Priežiūra ir galimos problemos

Nepriklausomai nuo to, ar naudojate tradicinį mechaninį, ar elektroninį stovėjimo stabdį, svarbu tinkamai jį prižiūrėti. Mechaniniams stovėjimo stabdžiams gali prireikti reguliariai patikrinti ir priveržti trosus. Elektroniniams stovėjimo stabdžiams gali prireikti programinės įrangos atnaujinimų arba jutiklių kalibravimo. Siekiant ilgesnio stovėjimo stabdžio tarnavimo laiko, turėkite įprotį jį reguliariai naudoti.

Automobilio techninės apžiūros metu galite pastebėti, kad darbuotojai visada tikrina stovėjimo stabdžio efektyvumą, nes jis gali neveikti dėl įvairių priežasčių. Dėl elektrinio stovėjimo stabdžio konstrukcijos galinius stabdžių antdėklus reikia pakeisti autoservise - rekomenduojama kreiptis į įgaliotąjį „Volvo“ autoservisą.

Galimos problemos:

• Užstrigęs trosas: Mechaniniuose stovėjimo stabdžiuose trosas gali užstrigti dėl korozijos ar purvo. Tai gali sukelti stabdžių užstrigimą arba neveikimą. Pavyzdžiui, nemažai problemų dėl elektrinio stabdžio kyla nuo 2009 metų gaminamų „Toyota Avensis“ šeimininkams. Išorėje ant užpakalinės ašies montuojamas elektrinio stabdžio valdymo blokas pasirodė esąs nepakankamai atsparus drėgmei. Tiesa, problema nėra tokia masinė, kad gamintojas būtų atšaukęs modelį į servisus. Be to, nuo 2014 metų „Toyota“ tikina išsprendusi šį klausimą, atnaujinusi valdymo bloko dizainą ir papildomai jį izoliavusi nuo drėgmės.
• Susidėvėjusios stabdžių kaladėlės: Susidėvėjusios stabdžių kaladėlės gali sumažinti stovėjimo stabdžio efektyvumą.
• Elektroninės sistemos gedimai: EPB sistemose gali atsirasti elektroninių gedimų, tokių kaip jutiklių gedimai arba programinės įrangos klaidos.
• Žema akumuliatoriaus įtampa: Jei akumuliatoriaus įtampa per maža, stovėjimo stabdžio nei atleisti, nei įjungti negalima. Jei akumuliatoriaus įtampa per žema, prijunkite pagalbinį akumuliatorių.

Jei pastebėjote kokių nors problemų su stovėjimo stabdžiu, kreipkitės į kvalifikuotą mechaniką, kad jis atliktų patikrą ir remontą.

Pranešimai ir ženklai prietaisų skydelyje

Informacijos apie tai, kaip galima parodyti ir panaikinti jungtinio prietaisų skydelio tekstinius pranešimus, rasite skyriuje „Pranešimai - tvarkymas“.

tags: #kurios #ratus #stabdo #stovejimo #stabdys

Populiarūs įrašai:

• Kategorijos, kodai ir sveikatos tikrinimas
• Greitas automobilio pardavimas
• Renault Master eksploatacija
• Transporto priemonių kelionės taisyklės
• Rover 25 dyzelis: eksploatacijos ypatumai