Renkantis naudotą „Volvo“ automobilį, ypač modelius kaip S60, S80 ar V70, dažnai kyla klausimas dėl variklio pasirinkimo. Tarp populiariausių dyzelinių variantų yra 2.4 D5 varikliai, tačiau tarp jų egzistuoja skirtingos galios versijos, pavyzdžiui, 120 kW ir 136 kW. Šiame straipsnyje gilinsimės į šių variklių ypatybes, privalumus, trūkumus ir padėsime apsispręsti, kuris variantas yra geresnis, atsižvelgiant į eksploatacijos kaštus, patikimumą ir dinamiką.
„Volvo“ D5 variklių evoliucija
Nors per pastaruosius dvidešimt metų švedai skolinosi motorus iš prancūzų (1.6 ir 2.0 l darbinio tūrio iš PSA koncerno), tikrasis švediškas pasididžiavimas slypi po „D5“ emblema. Tai autentiškas, penkių cilindrų dyzelinis variklis, kurio istorija pilna ir šlovingų, ir gana skausmingų puslapių. Šio legendinio penkių cilindrų motoro gyvavimo ciklą galima suskirstyti į tris pagrindinius evoliucijos etapus. Kiekviename iš jų keitėsi ne tik galia, bet ir variklio architektūra bei patikimumo rodikliai, tiesiogiai priklausę nuo griežtėjančių Europos Sąjungos ekologinių standartų.
Pirmoji karta (2001-2005 m.): „Euro 3“ ir neužmušamas patikimumas
Pirmoji „D5“ variklių generacija rinkoje pasirodė pačiu laiku, kai Europa masiškai persėdo į dyzelinius automobilius. Švedų receptas buvo tobulas - puikus dinamikos ir degalų ekonomijos balansas. Iš pradžių pirkėjams buvo siūlomos dvi modifikacijos: „D5244T2“ (130 AG ir 280 Nm) bei galingesnė „D5244T“ (163 AG ir 340 Nm). Vairuotojų ir mechanikų džiaugsmui, šie varikliai neturėjo modernių „ligų“: nebuvo kietųjų dalelių filtrų (DPF), sudėtingų įsiurbimo kolektoriaus sklendžių ar įnoringos elektronikos. Degalų įpurškimu rūpinosi patikima „Bosch EDC 15“ „Common Rail“ sistema. Būtent ši, pirmoji evoliucija, naudotų automobilių rinkoje yra vertinama labiausiai dėl itin patvarių variklių, reikalaujančių tik bazinės ir nebrangios priežiūros.
Antroji karta (nuo 2005 m.): „Euro 4“ ir prasidėjusios problemos
Įsigaliojus „Euro 4“ taršos standartams, „Volvo“ inžinieriai privalėjo modernizuoti savo kūrinį. Nors cilindro skersmuo išliko tas pats (81 mm), darbinis tūris minimaliai sumažėjo (nuo 2401 iki 2400 kub. cm), buvo pakeistas suspaudimo laipsnis, o maksimalių sūkių riba pakelta iki 5000 aps./min. Varikliai gavo naujesnę „Bosch EDC 16“ sistemą bei elektroninį turbinos valdymą. Galios diapazonas išsiplėtė - atsirado 122, 125, 163 (120 kW) ir 185 (136 kW) AG versijos. Nors šie varikliai tapo dinamiškesni, mechanikai įspėja - ten, kur prasideda ekologija, prasideda ir problemos. „Euro 4“ varikliai reikalauja pedantiškos priežiūros. Prieš perkant tokį automobilį, būtina patikrinti purkštukus. To nepadarius, nesudegę degalai ant stūmoklio formuoja suodžius, dėl kurių stūmoklis gali tiesiog išsilydyti. Tokiu atveju laukia kapitalinis variklio remontas arba keitimas. Kita silpnoji šios kartos vieta - greitai užsikemšanti EGR sistema ir dėl to gendantis droselinės sklendės mechanizmas, kurio vidiniai plastikiniai krumpliaračiai greitai nusidėvi. Galvos skausmą kelia ir lūžtančios įsiurbimo kolektoriaus sklendės (vadinamieji sūkuriniai vožtuvai), kuriuos daugelis savininkų tiesiog pašalina mechaniškai.
Trečioji karta (nuo 2010 m.): išmaniosios technologijos
Nuo 2010-ųjų debiutavo „Euro 5“ standartus atitinkantys varikliai. Gamoje atsirado nauji 2.0 litrų, 5 cilindrų motorai, nors išliko ir 2.4 litro versijos. Galia svyravo nuo 135 iki 215 arklio galių (vėlesniuose modeliuose). Didžiausia inžinerinė naujovė - pjezoelektriniai purkštukai. Nors jie užtikrina itin tikslų degalų dozavimą ir tylų variklio darbą, jie yra absoliučiai neremontuojami ir be galo jautrūs degalų kokybei. Negana to, šios kartos varikliuose pasitaiko aukšto slėgio kuro siurblio gedimų. Ryškus siurblio dėvėjimasis į sistemą paleidžia didžiulį kiekį drožlių, o tai automatiškai sukelia domino efektą: metalo dalelės sugadina purkštukus, slėgio daviklius ir visą degalų magistralę. Tokio remonto sąmata būna itin skausminga.
Išsami analizė: Volvo 2.4 D5 120 kW ir 136 kW varikliai
Dažnai diskutuojama, kuris D5 variklis yra geresnis: 120 kW (163 AG) ar 136 kW (185 AG). Abu varikliai priklauso antrajai D5 kartai ir atitinka „Euro 4“ standartą, tačiau tarp jų yra esminių skirtumų, kurie lemia eksploatacijos ypatumus ir potencialias problemas.
Volvo 2.4 D5 120 kW (163 AG)
Ši D5 variklio versija yra šiek tiek senesnė ir paprastesnė nei 136 kW variantas. Nors galios jai gali šiek tiek trūkti lyginant su galingesne versija, ji dažnai vertinama kaip patikimesnė dėl mažesnio sudėtingų komponentų skaičiaus ir mažesnio įtemptumo. Kai kurie vairuotojai mano, kad 120 kW versija yra „kietesnė“ ir mažiau linkusi į gedimus nei naujesnės versijos. Šis penkių cilindrų variklis yra žinomas dėl savo patikimumo ir geros traukos. Nors kai kurie savininkai pastebi, kad šalto variklio garsas gali būti triukšmingas, sušilus jis tampa malonesnis. Eksploatacija nėra labai brangi, o dalys - prieinamos.
Volvo 2.4 D5 136 kW (185 AG)
Ši D5 variklio versija (variklio kodas D5244T4) buvo gaminama 2005-2009 m., dažniausiai sutinkama antros kartos S80, S60 modeliuose. Tai antrosios kartos D5 atnaujinimas, išsiskiriantis didesne galia, efektyvesniu įpurškimu ir jau įdiegtu kintamos geometrijos turbokompresoriumi. Šio variklio dinamika - ženkliai gyvesnė nei ankstesnių 120 kW ir 120 kW Euro 3 versijų. Automobilis su šiuo varikliu pagreitėja nuo 0 iki 100 km/h per maždaug 8,2-8,5 sekundės, priklausomai nuo transmisijos. 185 arklio galios su 400 Nm sukimo momentu - tai puikus derinys tokiam automobiliui. Šios naujovės padarė variklį „civilizuotesnį“ - jis dirba tyliau, smulkiau reaguoja į apkrovas ir yra efektyvesnis. Nors jis yra dinamiškesnis, jame yra daugiau komponentų, reikalaujančių nuoseklios priežiūros.
Pagrindiniai skirtumai ir panašumai
- Galia ir dinamika: 136 kW versija yra pastebimai galingesnė ir užtikrina geresnę dinamiką, tinkančią dinamiškesniam važiavimui. 120 kW versija pasižymi gera trauka, bet yra šiek tiek mažiau dinamiška.
- Technologijos: 136 kW versija turi kintamos geometrijos turbokompresorių ir efektyvesnį įpurškimą, kas prisideda prie geresnės dinamikos ir efektyvumo. 120 kW versija yra technologiškai paprastesnė.
- Sudėtingumas: 136 kW versija turi daugiau sudėtingų komponentų (pvz., kintamos geometrijos turbina, Delphi purkštukai), kurie gali reikalauti daugiau priežiūros ir būti brangesni remontuojant.
- Patikimumas: Nors abu varikliai yra laikomi patikimais (jei prižiūrimi), 120 kW versija kartais laikoma šiek tiek patikimesne dėl savo paprastumo. Tačiau tinkamai prižiūrėtas 136 kW variklis gali nuvažiuoti ir 500 000 km be rimto remonto.
- Kuro sąnaudos: Kuro sąnaudos abiejų variklių yra panašios, ypač važiuojant tolygiai užmiestyje, kai šis variklis demonstruoja savo efektyvumą. Deklaruojamos mišrios sąnaudos apie 6,1-6,5 l/100 km. Galingesnis variklis gali šiek tiek daugiau „suvartoti“ dinamiško vairavimo metu.
Eksploatacijos ypatumai ir dažniausi gedimai
Nepriklausomai nuo pasirinktos galios versijos, D5 varikliai reikalauja tinkamos priežiūros, kad būtų užtikrintas jų ilgaamžiškumas. Tačiau dėl „Euro 4“ standartų reikalavimų, abiejuose varikliuose pasitaiko specifinių problemų, kurios gali kainuoti brangiai:
- DPF filtras: Ne visi modeliai turi DPF, bet didžioji dalis (ypač po 2006 m.) - turi. Filtras užsikemša greičiau, jei automobilis dažnai eksploatuojamas trumpais atstumais ar mieste, nepasiekiama darbinė temperatūra, o tai sukelia dažnas regeneracijas ir greitesnį suodžių kaupimąsi. Nevykstant regeneracijai, filtras kemšasi ir gali sukelti avarinį režimą, dūmingumą, silpnesnę trauką. Valymas kainuoja nuo 100 €, keitimas - 600-900 €.
- Kintamos geometrijos turbina (aktualu 136 kW): Laikoma viena iš didesnių problemų prie didesnės ridos. Suodžiai, besikaupiantys sparnuotėje, sumažina efektyvumą, atsiranda traukos praradimas ar klaidų kodai. Gana patikima, bet jautri užsikimšusiam EGR ar DPF - tai padidina slėgį ir dilimą. Valymas ar restauravimas gali būti reikalingas po 250 000-300 000 km.
- EGR vožtuvas: Elektroniniu būdu valdoma EGR sistema veikia tiksliai, bet jautriai reaguoja į suodžius. Po 200 000-250 000 km dažnai reikalingas valymas arba keitimas. Rekomenduotinas valymas kas 150 000 km, ypač jei važinėjama trumpais atstumais. Kaina - 50-100 €.
- Purkštukai (ypač 136 kW): Delphi purkštukai laikomi silpniausia grandimi. Problema ta, kad šių purkštukų elektroninė dalis ne visada gali būti sėkmingai restauruota. Pasitaikė atvejų, kai purškalai pradėjo lašėti prie 220 000 km, o pakeitimas kainavo virš 500 €.
- Variklio pagalvės: Per laiką išsenka, sukelia vibracijas (dažniausiai prie 200 000-250 000 km).
- Paskirstymo diržas: Nors keitimo intervalas - 160 000 km, yra buvę atvejų, kai diržai trūko anksčiau dėl nekokybiškų komplektų ar montavimo klaidų. Keitimas su vandens pompa - kas 160 000 km arba kas 8 metus.
- Automatinė pavarų dėžė (Geartronic/Aisin): Komfortiška, bet reikalauja reguliarios alyvos priežiūros. Laikoma patikima, tačiau blogai toleruoja alyvos senėjimą. Jei alyva nebuvo keista bent kas 60 000-80 000 km, galimas perjungimo vėlavimas, trūktelėjimai ar „slopinimas“. Pilnas keitimas (su plovimu) kainuoja 200-250 €, dalinis - apie 120-160 €. Mechaninė dėžė yra paprastesnė ir pigesnė prižiūrėti.
Priežiūra ir rekomendacijos
Bendra variklių priežiūra
Daugelis savininkų pabrėžia reguliarios techninės priežiūros svarbą. Alyvą būtina keisti laiku (rekomenduojama ne rečiau kaip kas 10 000-15 000 km, o kai kurie meistrai pataria tai daryti dar dažniau, ypač važinėjant mieste) ir naudoti tik gamintojo nurodytą, griežtas specifikacijas atitinkančią (dažniausiai klampumo klasė 0W-30, ACEA A5/B5 standartas) alyvą. Filtrai ir kitos eksploatacinės medžiagos yra prieinamos, o jų kainos dažnai prilygsta konkurentų kainoms. Didžioji dalis priežiūros įmanoma už protingą kainą, tačiau tam reikia ieškoti meistrų, kurie turi patirties būtent su Volvo D5 varikliais.
Variklio šildymo sistemos ir jų svarba
Šiaurės šalių rinkoms skirtuose automobiliuose dažnai būna autonominis šildytuvas (Webasto), kuris padeda varikliui greičiau sušilti šaltu oru. Tai gali būti naudinga ir Lietuvoje, ypač jei automobilis neturi papildomo variklio apšiltinimo. Šie D5 varikliai kartais sunkiai kaista, o variklis su išoriniu šildymu yra labai geras dalykas, jei rūpi automobilio variklio ilgaamžiškumas. Pirmieji kilometrai, kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros, judančios variklio dalys dėvisi tiek, kiek nuvažiuotum su normalios šilumos varikliu 100 km. Yra įvairių alyvos, antifrizo ar dyzelino šildymo sprendimų, kuriuos galima pritaikyti. Sumontavus dėvėtą Webasto su visa instaliacija, kaina gali siekti apie 500 €.
Viskas, ką *REIKI ŽINOTI* apie „Volvo D5“ variklį! - 2009 m. „Volvo S80 D5“
Ką pataria ekspertai ir savininkų atsiliepimai
Ekspertų rekomendacijos
Jei planuojate įsigyti senesnį „Volvo“ ir kasmet nuvažiuojate po 30 000 km ar daugiau, automobilių rinkos žinovai vieningai pataria ieškoti modelių su pirmosios kartos („Euro 3“) varikliais (dažniausiai 120 kW/163 AG be DPF filtro), jei patikimumas ir paprastesnė priežiūra yra prioritetas. Tačiau renkantis tarp 120 kW ir 136 kW „Euro 4“ variklių, svarbu atsižvelgti į savo prioritetus. Jei ieškote maksimalios dinamikos ir galios, 136 kW versija bus geresnis pasirinkimas. Tačiau jei svarbiausia yra patikimumas ir paprastesnė priežiūra, 120 kW variantas gali būti solidesnis pasirinkimas, ypač jei automobilis buvo tinkamai prižiūrėtas. Apibendrinant, variklis laikomas vienu iš sėkmingiausių Volvo dyzelių.
Savininkų patirtys
Daugelis savininkų vertina Volvo S80 ir S60 su 2.4 D5 136 kW varikliu kaip solidų, ilgaamžį ir „važiuojantį“ automobilį. Jie giriami už galingą, tolygią trauką, puikų garso izoliavimą ir ramią, subalansuotą važiuoklę. Tylos lygis salone išlieka vienas geriausių savo klasėje. Tačiau savininkų atsiliepimai atskleidžia ir specifines problemas:
- „Važiuoju jau penkti metai - jokių rimtų bėdų. Tik eksploatacija: tepalai, kaladėlės, kartą keičiau EGR.“
- „Tai turbūt vienas geriausių dyzelių, su kuriais teko turėti reikalų. Variklis gerai subalansuotas - tiek galios, tiek sąnaudų prasme. Pravažiavus 300 tūkst. km - be problemų.“
- „Purškalai pradėjo lašėti jau prie 220 tūkst. km. Pakeičiau visus - dingo dūmai, bet kainavo virš 500 €.“
- „DPF užsikemša kas 10-15 tūkst. km. Važinėju mieste - kitaip neišeina.“
- „Automatinė dėžė pradėjo trūkčioti šiltu oru. Nieks normaliai nesugeba pasakyti, ar reikia keisti tepalus, ar čia programinė bėda.“
- „Jeigu viską darai laiku - jokių problemų. Bet jei paimsi pavargusį variantą - ruoškis grandininei reakcijai: EGR, purkštukai, turbina, dėžė.“
- Dauguma neigiamų komentarų siejami ne su pačiu varikliu ar automobiliu, o su netinkama priežiūra prieš perkant.
Kaip pasirinkti perkant naudotą automobilį
Svarbiausi aspektai
Perkant naudotą „Volvo“ su D5 varikliu, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Rida: Nors D5 varikliai yra ilgaamžiai, didelė rida (virš 300 000 km) gali reikšti būsimus remonto kaštus. Būtinai patikrinkite automobilio istoriją ir serviso knygelę.
- Variklio darbas: Klausykitės variklio darbo - jis turėtų dirbti stabiliai, be pašalinių garsų ar vibracijų. Garsesnis „skambėjimas“ tuščiąja eiga gali reikšti skriejikų ar vožtuvų problemą.
- DPF filtras (jei yra): Patikrinkite, ar nėra DPF filtro klaidų, ar jis tinkamai regeneruojasi. Silpnesnė trauka, dūmingumas, klaidų kodai, netolygus akseleracijos atsakas gali reikšti problemą.
- Pavarų dėžė: Patikrinkite automatą pilnai įšilus, ar nesmūgiuoja. Gali atsirasti trūkčiojimai ar avarinis režimas, jei alyva nebuvo keista laiku. Mechaninė dėžė yra paprastesnė ir pigesnė prižiūrėti.
- Važiuoklė: Patikrinkite važiuoklės būklę, stabilizatoriaus traukes, svirtis ir amortizatorius. Dažniausiai dėvisi stabilizatoriaus traukės, priekinės viršutinės svirtys, galiniai amortizatoriai. Važiuoklė gerai izoliuoja smulkius ir vidutinio dydžio nelygumus, tačiau posūkiuose automobilis elgiasi stabiliai, nors šiek tiek „plaukia“ - tai klasikinis komforto orientuoto automobilio bruožas.
- Elektronika: Įsitikinkite, kad visos elektroninės sistemos veikia tinkamai.
tags: #kurie #varikliai #geresni #volvo #120 #ar