Lietuvoje nuolat kyla diskusijos dėl sovietinių ir nacistinių simbolių naudojimo, ypač po to, kai 2008 metais buvo priimtas įstatymas, draudžiantis jų demonstravimą viešose vietose ir susirinkimuose. Šis draudimas dažnai sukelia teisėsaugos ir visuomenės narių interpretacijų skirtumus, kaip rodo pastarasis incidentas Širvintų rajone, susijęs su politiko bauda už sovietinės simbolikos nuotraukų paviešinimą.
Incidentas Širvintose: V. Sarpausko byla ir visuomenės reakcija
V. Sarpausko veiksmai ir policijos sprendimas
Balandžio pabaigoje tarybos narys V. Sarpauskas socialiniuose tinkluose viešai pasipiktino Širvintų rajono savivaldybės valdančiųjų veiksmais dėl pozicijos apie sovietinių simbolių naudojimą. Jis kritikavo tai, kad Sovietų Sąjungos simboliai, tokie kaip kūjis ir pjautuvas bei raudona žvaigždė, vis dar nebuvo nuimti nuo paminklo Širvintų rajone. Visgi už įraše paskelbtas nuotraukas V. Sarpauskui buvo priskirta 150 eurų bauda, neva jis platina ir demonstruoja komunistinę simboliką.
Kaip V. Sarpauskas sakė „Delfi“, jis gavo kvietimą apsilankyti komisariate, kur pareigūnai informavo, kad jis kaltinamas tarybinių simbolių skelbimu. Iš administracinio nusižengimo registro išrašo matyti, kad bauda buvo skirta dėl nuotraukų, „kuriose matoma atvaizduota komunistinė simbolika - penkiakampė žvaigždė su kūju ir pjautuvu“. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono komisariato tyrėjas nustatė, kad tokiu būdu V. Sarpauskas įvykdė administracinį nusižengimą.
Politikas „Delfi“ teigė, kad nuotraukas skelbė siekdamas, jog sovietiniai simboliai būtų nuimti, ir tai turėjo būti akivaizdu iš jo įrašo socialiniame tinkle.
P. Kuzmickienės kreipimasis ir kritika
Parlamentarė P. Kuzmickienė šią baudą vertino kaip didelį nesusipratimą. Jos teigimu, V. Sarpausko veiksmas buvo labai aiškus signalas, kad sovietinių ženklų neturėtų likti Širvintų rajone, kaip ir kitose savivaldybėse. P. Kuzmickienė Eltai teigė, kad policijos veiksmas greičiausiai buvo atliktas neįsigilinant, o tai yra žalinga. „Akivaizdu, kad kodekso straipsnis buvo pritaikytas nejaučiant konteksto arba nenorint jo jausti. Kitas dalykas, panašu, jog pati policija papuolė į propagandos pinkles“, - Eltai teigė ji.
Savo kreipimesi į policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą P. Kuzmickienė nurodė, kad V. Sarpausko veiksmai nepažeidžia administracinių nusižengimų kodekso. „Verta pastebėti, kad didelis visuomenės lūkestis buvo ir tebėra išvalyti likusius sovietinius reliktus, netoleruoti to laikmečio ženklų, kurie vis dar demonstruojami gegužės 9-ąją ar kitomis dienomis“, - rašte policijai nurodo parlamentarė. Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl policijos pareigūnų tapimo „propagandos aukomis“ ir pabrėžė mokymų svarbą, kad pareigūnai gebėtų atpažinti propagandą ir kritiškai vertinti informaciją, remiantis LR įstatymais.
Širvintų paminklų kontekstas
Kaip portalas „Delfi“ skelbė anksčiau, Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvoje kilo diskusija, ką daryti su sovietų karius pagerbiančiais paminklais. Širvintose šiuo klausimu buvo susiklosčiusi neįprasta situacija - žiniasklaida skelbė, kad sovietiniai simboliai nuo paminklų buvo nuimti, perdažyti ir grąžinti atgal. Būtent į šią situaciją dėmesį atkreipė ir V. Sarpauskas, paskelbęs atšviežintų sovietinių paminklų nuotraukas su detaliu įrašu, kuriame jis kritikavo Sovietų Sąjungos simbolių neišmontavimą.
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nuostatos dėl totalitarinių simbolių
Įstatymo priėmimas ir draudžiami simboliai
Seime, po ilgų diskusijų, dar 2008 metais buvo priimtas įstatymas, sulaukęs ir Maskvos pasipiktinimo, kuris draudžia susirinkimų metu ir viešosiose vietose demonstruoti sovietinius ir nacistinius simbolius. Kelių įstatymų pataisomis, kurių rengėja buvo konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, buvo siekiama uždrausti:
- rengti susirinkimus, kuriuose demonstruojami nacistinės Vokietijos, SSRS arba LSSR herbas, vėliava, ženklas, uniforma su šiais simboliais;
- vėliava su nacistine svastika, SS ženklu, sovietiniu kūju ir pjautuvu arba raudona penkiakampe žvaigžde;
- atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS arba LSSR himną;
- demonstruoti už Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus.
Tarp konkrečiai išvardytų draudžiamų dalykų yra ir „sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytos vėliavos ar ženklai“.
Draudimo išimtys
Nors įstatymas griežtas, numatytos ir aiškios išimtys, kuriomis simbolika gali būti naudojama be baudos. Pagal administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 524 straipsnį, baudos neskiriamos asmenims, kurie šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas veikas padaro šiais tikslais:
- Muziejų veikla;
- Visuomenės informavimas apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus;
- Švietimas, mokslas, menas;
- Kolekcionavimas, antikvarinė ar sendaikčių prekyba.
Skiriamos baudos
Už tokio draudimo nesilaikymą asmeniui gali būti skirta bauda. Pirminiuose įstatymo projektuose buvo siūlomos finansinės sankcijos, o Seimas nustatė, jog už draudimo nesilaikymą žmogui gali būti skirta bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų. Šiuolaikinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, V. Sarpauskui buvo skirta 150 eurų bauda.
Svarbu paminėti, kad baudos nebus taikomos ir tuomet, kai naudojama oficiali egzistuojančios valstybės simbolika (išskyrus minėtą Georgijaus juostą). Nebus baudžiami ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, kurie įvairiomis progomis vilki sovietinę uniformą.
Istorinės diskusijos ir iššūkiai įgyvendinant draudimą
Debatai Seime dėl įstatymo priėmimo
Prieš priimant draudimą, Seime vyko valandos trukmės debatai, kuriuose parlamentarai aiškinosi, ką iš tiesų norima uždrausti pataisomis. Kai kurie kritikai teigė, kad įstatymas „išbraukia kelis dešimtmečius iš Lietuvos istorijos“ ir gali sukelti įvairių problemų. Pavyzdžiui, „tvarkiečių“ atstovas Egidijus Klumbys piktinosi, kad konservatoriai „kovoja su praeities raganomis“, bijodami Lenino, Stalino ar tarybinės simbolikos, bet ne Kremliaus ideologijos ar realių grėsmių. Buvo keliami klausimai dėl Kinijos vėliavos su penkiakampėmis žvaigždėmis, Rusijos futbolo rinktinės himno (kurio melodija yra tokia pati kaip SSRS himno) ir istorijos „vandalizmo“ baimės. Liberalas Petras Auštrevičius siūlė apsiriboti tik režimo lyderių atvaizdais, o socdemas Bronius Bradauskas perspėjo, kad „uždraustas vaisius saldesnis“, baimindamasis, kad jaunimas gali imti garbinti draudžiamus simbolius.
Rusijos reakcija ir kibernetinės atakos
Sovietinių ir nacistinių simbolių draudimas sukėlė audringą Rusijos reakciją - šios valstybės politikai neigiamai įvertino Lietuvos parlamento priimtą teisės aktą. Tai buvo paminėta ir Rusijos Dūmos pareiškime, kuriame teigiama, neva Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę Europos saugumui ir stabilumui.
Manoma, jog draudimas naudoti viešuose renginiuose sovietinius ir nacistinius simbolius iššaukė ir įsilaužėlių kibernetinę ataką, kai iš serverių Prancūzijoje ir Švedijoje buvo blokuota apie 300 lietuviškų interneto puslapių, tarp kurių buvo ir valstybių institucijų tinklalapių. Vietoje paprastos informacijos daugelyje puslapių raudonos sovietinės vėliavos su kūju ir pjautuvu fone pasirodė įvairūs komentarai.
Kontraversijos dėl interpretacijų
Praeityje kilo diskusijų dėl „Aeroflot“ kompanijos simbolio, kuriame dominuoja akivaizdžiai sovietinio stiliaus sukryžiuoti kūjis ir pjautuvas. Nors simbolis atitinka draudimo apibrėžimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas teigė, kad tai yra užsienio kompanijos prekės ženklas, o tokie į Lietuvos įstatymo reguliavimo sritį nepatenka.
Dar vienas kontroversiškas atvejis užfiksuotas Klaipėdoje, pergalės Antrajame pasauliniame kare 68-ųjų metinių minėjime gegužės 9-ąją. Nors renginyje netrūko sovietinės simbolikos (medalių su pjautuvu ir kūju, moksleivio sovietinio kario uniformos ir pilotės su raudona žvaigžde), Klaipėdos pirmojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Busilas "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad prieš įstatymą visi lygūs, tačiau nežinojo, ar nors vienam mitingo dalyviui buvo surašytas pažeidimo protokolas. Pedagogė, surengusi spektaklį su sovietine uniforma, pabrėžė, kad tai tebuvo teatrinio veiksmo dalis, neturinti politinio tikslo.
Kaip pasitikrinti informaciją apie paskirtas administracines baudas
VMI turimą informaciją apie Jums paskirtų administracinių baudų prievoles galite pasitikrinti prisijungę prie Mano VMI sistemos. Pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ rasite aktualią informaciją apie paskirtas administracines baudas ir nesumokėtas sumas, nusižengimų padarymo datas, baudų sumas, sumokėjimo terminus bei nusižengimų identifikacinius kodus (ROIK). Detalią konkrečios baudos prievolės informaciją galite peržiūrėti paspaudę ant norimos peržiūrėti baudos prievolės eilutės.
Informaciją apie administracinių baudų prievoles, paskirtas nuo 2015 m. liepos 1 d., galite peržiūrėti Mano VMI sistemoje užsisakę administracinių baudų ataskaitą skiltyje „Ataskaitos“. Informacija apie paskirtas baudas pateikiama pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, kur atitinkamos institucijos pareigūnai, paskyrę baudas, registruoja pažeidimus.
Informaciją, susijusią su pažeidimo, už kurį skirta bauda, aplinkybėmis (už kokį pažeidimą paskirta bauda, kurioje vietoje padarytas pažeidimas, kokia institucija paskyrė baudą ir kt.), galite patikrinti prisijungę prie Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalo, adresu epaslaugos.ird.lt/, skiltyje „Administraciniai nusižengimai −> Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims“, arba tiesiogiai kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą už administracinį nusižengimą.
tags: #kujis #ir #pjautuvas #bauda