Krūminių tvenkinys, esantis Varėnos rajone, yra svarbus gamtos objektas, įeinantis į Merkio ichtiologinį draustinį. Kaip ir kitos saugomos teritorijos bei vandens telkiniai, jis yra reglamentuojamas griežtų teisės aktų, kurių pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę ir žalos atlyginimą aplinkai. Šioje straipsnio dalyje nagrinėsime Krūminių tvenkinio ypatybes, aplinkosaugos reikalavimus, mėgėjų žvejybos taisykles ir nuobaudas už jų pažeidimus, taip pat nuosavybės teisės ribojimus viešojo intereso kontekste.
Apie Krūminių tvenkinį
Krūminių tvenkinys - tai tvenkinys Varėnos rajone, nutolęs 6,5 km į pietus nuo Valkininkų ir esantis Merkio ichtiologiniame draustinyje. Jis susidaręs užtvenkus Versekos upę (Merkio intaką) 8,2 km nuo jos žiočių.
Tvenkinio ilgis iš pietų į šiaurę siekia 4 km, o plotis - iki 0,27 km. Jo altitudė yra 124 m. Krantai daugiausia aukšti, apaugę mišku, pavyzdžiui, Vyganėlio ir Pasgrindos miškais. Rytinėje pakrantėje stūkso Krūminių piliakalnis.
Užtvanka, kurios ilgis yra 130 m, o plotis - 8 m, buvo įrengta 1975 m. Joje įrengta šachtinė vandens pralaida. Nuo 2002 m. tvenkinyje veikia 160 kW galios mažoji hidroelektrinė, o vanduo naudojamas laukams drėkinti.
Prie tvenkinio įsikūrę kaimai yra Krūminiai, Butvydonys ir Giniūnai.
Teisės aktų pažeidimai saugomose teritorijose ir aplinkos atkūrimas
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kartu su nacionalinių parkų specialistais nuolat vykdo patikrinimus saugomose teritorijose, siekdami užkardyti teisės aktų pažeidimus. Už neteisėtai vykdytus darbus ar statinių laikymą saugomose teritorijose skiriamos griežtos nuobaudos.
Pavyzdžiui, Jazdauskiškių kaime, Kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, nustatyti keli pažeidimai. Žemės sklypų savininkas neteisėtai laikė kilnojamą namelį, mobilią pirtį ir pastogę be pamatų, už ką jam skirta administracinė atsakomybė. Taip pat nustatyta, kad savininkas prieš kelis metus šiuose sklypuose vykdė dirbtinių vandens telkinių įrengimo, valymo ir tvarkymo darbus, kurių metu neteisėtai padidino dviejų vandens telkinių plotus ir sujungė du telkinius į vieną. Vykdant šiuos darbus, buvo pažeistas reljefas ir padaryta 6 968 eurų žala aplinkai.
Už tokius neteisėtai vykdytus darbus savininkui gali tekti padengti žalą aplinkai ir pašalinti statinius. Atsižvelgiant į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos rekomendacijas, buvo priimtas sprendimas taikyti aplinkos atkūrimo priemones, įpareigojant žemės sklypo savininką sumažinti dirbtinio vandens telkinio plotą nuo 1636,10 m² iki 1 000 m². Aplinkos atkūrimo priemones sklypų savininkas turės taikyti pagal parengtą ir su Aplinkos apsaugos departamentu suderintą Aplinkos atkūrimo priemonių planą. Asmeniui taip pat įteiktas privalomasis nurodymas per vieną mėnesį pašalinti neteisėtai laikomus statinius.
Nuosavybės teisė ir viešasis interesas
Nors LR Konstitucijos 23 straipsnis aiškiai nurodo, kad nuosavybė yra neliečiama, tačiau Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą paaiškino, kad ši teisė nėra absoliuti. Žemė, miškai, parkai ir vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas.
Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad „natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.“ Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šio konstitucinio imperatyvo privalu paisyti ir teisės aktais reglamentuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, kita veikla šiose vietovėse.
Tai pagrindžiama ir tuo, kad nuosavybė atlieka socialinę funkciją, ji įpareigoja. Todėl Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti; asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų ir apribojimų.
Mėgėjų žvejybos taisyklės, apribojimai ir baudos
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nuolat tikslinamos, siekiant užtikrinti žuvų išteklių apsaugą ir racionalų jų naudojimą. Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2013 m. liepos mėn. buvo apribotas kai kurių leidžiamų naudoti žvejybos įrankių ir kabliukų kiekis. Pavyzdžiui, velkiaudamas vienas žvejys galės naudoti ne daugiau kaip du spiningus. Upiuose pastebimai sumažėjus salačių ir ūsorių populiacijoms, leidžiama sugauti nebe tris, o dvi šias žuvis. Žvejojant salačius, kurie yra Europos bendrijos svarbos rūšis, nebegalima naudoti daugiau kaip du masalus.
Dar viena naujovė - neberibojamas leidžiamas gaudyti žiobrių dydis. Mokslinių tyrimų duomenimis, dėl intensyvios žvejybos Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose apie 80 proc. į upes atplaukusių žiobrių sudaro smulkesni patinai, kurie nepakliūna į žvejų tinklus. Kadangi iki šiol žvejams mėgėjams buvo draudžiama imti mažesnius nei 28 cm žiobrius, jie pasiimdavo tik stambesnes pateles, o patinus paleisdavo, todėl blogėjo populiacijos struktūra.
Žvejojant reikia laikytis ir kitų taisyklėse nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, draudžiama gaudyti lašišas, šlakius, sykus neįsigijus žvejo mėgėjo kortelės, skirtos šių žuvų žvejybai. Mėgėjų žvejyba privačiuose ežeruose yra leidžiama, o nemokamai žvejoti galima dukart per metus - liepos šeštąją ir rugpjūčio penkioliktąją.
Gresiančios baudos už žvejybos pažeidimus
Už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė. Pagal galiojančias taisykles, draudžiamu metu pagautos žuvys turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Jų laikymas, pavyzdžiui, specialiuose tinkleliuose, laikomas pažeidimu, už kurį numatyta administracinė atsakomybė nuo 600 iki 1 500 eurų ir naudotų įrankių konfiskavimas.
Be to, už neteisėtai sugautą žuvį asmuo turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Pavyzdžiui, už kiekvieną neteisėtai sugautą karšį numatyta 100 eurų žala, kuri trigubinama, jei žuvis pagaunama Minijos ichtiologiniame draustinyje.
Aplinkos apsaugos inspektoriai kviečia ir gyventojus prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos. Pastebėjus galimus žvejybos pažeidimus, raginama nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti elektroniniu paštu.
Limituota žvejyba Krūminių tvenkinyje
Šiuo metu limituota žvejyba organizuota 7 vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, ir keliuose neišnuomotuose telkiniuose, kuriuose žvejybai reikia įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Tarp tokių telkinių yra ir Varėnos rajono Krūminių tvenkinys.
Limituotos žvejybos metu vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 3 karpius. Asmenys, turėdami žvejo mėgėjo bilietą arba nemokamos žvejybos teisę, bet neįsigiję žvejo mėgėjo kortelės limituotai žvejybai, gali žvejoti tik paleisdami atgal į vandens telkinį visus sugautus karpius. Kol kas nėra išsamios informacijos, kokios kitos žuvys gyvena šiame vandens telkinyje, tačiau būtina laikytis visų mėgėjų žvejybos taisyklių.
tags: #kruminiu #tvenkinys #baudos