Krovininių automobilių klasifikacijos išmanymas leidžia nesunkiai pasirinkti tinkamiausią transporto priemonę konkretaus krovinio pervežimui. Automobilis yra universaliausia ir paprastai pigiausia krovinių gabenimo sausuma priemonė, pasižyminti puikiomis kėbulo transformacijos galimybėmis.

Klasifikavimas pagal ašių skaičių ir krovininę galią

Ašių kiekis yra ne tik techninė automobilio charakteristika, bet ir svarbus jo krovininės galios rodiklis. Krovininė krovinius pervežančio transporto galia yra vienas svarbiausių faktorių renkantis automobilį konkretaus krovinio gabenimui.

Nuo ašių skaičiaus ir svorio pasiskirstymo tarp jų priklauso, ar sunkvežimis bus leistas į vieną ar kitą bendrojo naudojimo kelią. Kiekviena kietoji kelio danga turi tam tikrus ribojimus dėl leidžiamo transporto priemonės ratų spaudimo. Dažnai keliuose galima išvysti ženklą, rodantį, kad ribojamas visų arba sunkesnių nei tam tikras svoris sunkvežimių judėjimas.

Didesnis ašių skaičius garantuoja mažesnį spaudimą kelio dangai.

Dažniausiai pasitaikantys ašių skaičiai

  • Dviašiai ir triašiai krovininiai automobiliai: Šiuo metu labiausiai paplitę. Įprastais atvejais jie naudojami, kai krovinį reikia gabenti vidutinio ilgumo ar artimais maršrutais. Tokie sunkvežimiai gali turėti ne tik furgoninius ar bortinius kėbulus, bet ir daugumą specializuotos įrangos.
  • Keturių, penkių ir daugiau ašių turintys krovininiai automobiliai: Geriau tinka didesniems, platesnės apimties darbams. Išskyrus kai kurią padidinto pravažumo specialiąją techniką, keturios ašys yra minimalus balninio vilkiko, galinčio vilkti standartinio dydžio puspriekabę, ašių skaičius.
  • Šešių ašių konstrukcijos: Šiandienos krovinių pervežimo praktikoje vis dažniau naudojamos konstrukcijos, kurias sudaro trijų ašių balninis vilkikas ir trijų ašių puspriekabė.

Visi faktoriai, pagal kuriuos vykdoma klasifikacija, tarpusavyje labai tampriai susiję. Pavyzdžiui, ašių skaičius iškart suteikia informaciją apie konkretaus automobilio keliamąją galią ir jo tipą (autotraukinys ar atskira transporto priemonė).

Infografika, lyginanti įvairių ašių skaičiaus krovininių automobilių keliamąją galią ir paskirtį

Klasifikavimas pagal automobilio sudėtį ir kėbulo tipą

Krovininio transporto klasifikavimas pagal kėbulus neatsiejamas nuo tokios sampratos, kaip „automobilio sudėtis“. Sunkvežimis gali būti tiek viena, atskira transporto priemonė, tiek gali būti sujungtas į autotraukinį arba tai gali būti balninio vilkiko kombinacija su puspriekabe.

Specializuoti kėbulo tipai: Autocisternos

Atskirai reikėtų aptarti autocisternas, kadangi joms klasikinė termino „kėbulas“ samprata nelabai tinka. Cisternos, skirtingai nuo kitų krovininių automobilių, paprastai skirstomos pagal cisternos tūrį ir paskirtį. Šiandien keliais cisternose gabenami patys įvairiausi skysčiai, pradedant geriamuoju vandeniu ir baigiant koncentruota rūgštimi bei kuru. Priklausomai nuo planuojamo vežti krovinio paskirties, skiriasi ir medžiagos, iš kurių cisternos gaminamos.

Krovinių klasifikavimas ir paruošimas vežimui

Vežamus krovinius galima suskirstyti pagal keletą kriterijų: fizikinę, cheminę jų būklę, pagal pritaikymą krovos darbams, fizikines-chemines savybes ir panašiai.

Krovinio paruošimo etapai

Visos operacijos krovinio paruošimo vežimui susideda iš šių etapų:

  • Prekių atrinkimas pagal užsakymą
  • Pakavimas
  • Svėrimas
  • Ženklinimas
  • Krovinių grupavimas
  • Plombavimas
  • Lydinčių dokumentų parengimas
Schema, iliustruojanti krovinių paruošimo vežimui etapus nuo atrinkimo iki dokumentų parengimo

Krovinio įpakavimas

Viena iš krovinio paruošimo vežimui operacijų yra prekių pakavimas - krovos vieneto formavimas. Krovinio įpakavimas yra pirminis, krovinio saugumą nulemiantis veiksnys. Už šį procesą tiesiogiai atsakingas krovinio siuntėjas.

Norint nustatyti krovinio tikrąjį svorį, neužtenka žinoti vien paketo masės, nes tai apima taros ir pagalbinių pakavimo medžiagų masę bei krovinio masę. Daugelis krovinių vežama dviguboje taroje, todėl tara dar yra išskiriama į transportinę ir vartojimo/gamybinę tarą.

Taros tipai ir funkcijos

  • Vartojimo/gamybinė tara: Dažniausiai būna paruošta gamintojo ir patenka su kroviniu/preke pas vartotoją. Paprastai ji neatlieka transportavimo taros funkcijos.
  • Taros klasifikavimo kriterijai:
    • Apsauginė funkcija: Užtikrina krovinio apsaugą nuo aplinkos poveikio, gamtinių sąlygų (temperatūros svyravimų, lietaus, sniego).
    • Racionalizavimo funkcija: Apibrėžia, kaip turi būti supakuotas krovinys, kad jį būtų galima kuo patogiau pakrauti/iškrauti ir transportuoti.
    • Ekonominė funkcija: Apima tokius aspektus kaip įpakavimo medžiagų sąnaudos ir atliekų pašalinimas.
    • Pardavimo funkcija: Tara turi būti sukurta ar parinkta, pažymėta taip, kad būtų patogi ir patraukli klientui.

Sparčesniam transportavimo procesui labai svarbų vaidmenį turi taros unifikavimas. Jis leidžia sumažinti krovos darbų apimtis, padidinti saugomos produkcijos kokybę bei suteikia galimybę vykdyti krovos darbus automatizuotai. Tara gali būti unifikuojama formos, konstrukcijos, matmenų ar atskirų sudėtinių elementų atžvilgiu.

Pavojingų krovinių (ADR) klasifikacija

Pavojingi kroviniai (ADR) - tai pavojingomis savybėmis pasižymintys gaminiai ir medžiagos, potencialiai pavojingi žmonėms, visiems kitiems gyviems organizmams, aplinkai ir turtui. Jų gabenimą itin griežtai reglamentuoja nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai.

Šių reikalavimų privalu laikytis skrupulingai, nes netinkamas ADR krovinių gabenimas gali sukelti žmonių ir gyvūnų susirgimus, nudegimus, apsinuodijimą kenksmingomis medžiagomis ar kitus pavojus.

Pavojingų krovinių klasifikavimas laivybos srityje

Jūrų krovininio laivo su ADR ženklais nuotrauka

Laivybos srityje pavojingų krovinių klasifikacija remiasi tarptautinėmis taisyklėmis, ypač Tarptautinės jūrų transporto organizacijos (IMO) nurodymais ir Tarptautinės pavojingų krovinių klausimų komisijos (IMDG) kodeksu.

Klasifikacija padeda identifikuoti pavojingų krovinių rūšis, nustatyti transportavimo būdus, saugumo priemones bei sudaryti tinkamas sąlygas krovinių transportavimui ir saugojimui. Kiekvienam krovinio tipui priskiriamas tam tikras kodas, padedantis nustatyti galimą pavojų ir būtinus saugumo reikalavimus.

Pavojingi kroviniai yra skirstomi į tam tikras klases, priklausomai nuo jų savybių ir rizikos laipsnio. Kiekvienos klasės pavojingi kroviniai turi savo savybes ir specifinius reikalavimus transportavimui, atsižvelgiant į pavojus, kuriuos gali sukelti krovinys veikiant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, aukštai temperatūrai, spaudimui ar cheminių medžiagų poveikiui.

Pavojingų krovinių klasių pavyzdžiai (laivybos srityje)

  • Uždeginimo skysčiai: Gali sukelti gaisrą.
  • Organiniai peroksidai: Gali būti uždeginami.
  • Toksinai: Gali sukelti žalą žmonių sveikatai arba aplinkai.
  • Sprogstamos ir nešvarios medžiagos (pvz., Klasė 1): Gali sukelti didelę žalą.
  • Uždegtinos medžiagos (pvz., Klasė 2): Medžiagos, kurios lengvai užsidega.
  • Uždegami skysčiai (pvz., Klasė 3): Skysčiai, pasižymintys degumu.
  • Uždegamos medžiagos, neturinčios didelės žalos potencialo (pvz., Klasė 4): Degios, bet mažesnio pavojingumo medžiagos.

Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) klasifikacijos lygiai pagal pavojingumo lygmenį yra:

  • 1 lygis: Labai pavojingi
  • 2 lygis: Vidutinio pavojingumo
  • 3 lygis: Mažo pavojingumo
  • 4 lygis: Itin žemas pavojingumo lygis

Kiekvienam pavojingumo lygiui priskirtos tam tikros spalvos ir simboliai, kurie nustatomi ant laivų, vežančių pavojingus krovinius. Klasifikavimas padeda laivybos bendrovėms, uosto valdymo institucijoms ir saugos tarnyboms aiškiai identifikuoti pavojingus krovinius ir imtis reikiamų saugumo priemonių.

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų klasifikavimas

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai nustato pagrindinius kelių transporto priemonių kėbulų tipus, jų kodavimo ir klasifikavimo reikalavimus. Šie reikalavimai parengti vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB ir taikomi Lietuvos Respublikoje gaminamoms, eksploatuojamoms, perdirbamoms ir iš užsienio įvežamoms transporto priemonėms.

Pagrindinės sąvokos ir klasifikacija

  • M - paruoštos eksploatuoti transporto priemonės masė (kg): Transporto priemonės su kėbulu arba važiuoklės su kabina (jei gamintojas nesumontavo kėbulo) ir sukabintuvo (jei jį sumontavo gamintojas) masė, įskaitant aušinimo skysčio, alyvos, 90 proc. kuro, 100 proc. kitų skysčių (išskyrus naudojamą techninį vandenį), instrumentų komplekto, atsarginio rato ir vairuotojo (75 kg) mases.
  • N - sėdimų vietų skaičius: Sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo.
  • N3 klasė: Transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis).
  • Kategorija G: Padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai). Jais vadinamos M ir N kategorijos transporto priemonės, atitinkančios tam tikrus reikalavimus.

Kėbulų tipų kodavimas ir apibrėžimai

Kėbulų tipai yra koduojami, pavyzdžiui:

  • AA - sedanas (pagal ISO standartą 3833-1977)
  • AC - mikroautobusas (pagal ISO standartą 3833-1977)
  • AD - dvivietis (pagal ISO standartą 3833-1977)
  • AE - su nudengiamu viršumi (pagal ISO standartą 3833-1977)
  • AG - limuzinas (bendras ilgis nuo 6 iki 12 metrų)
  • BAR - negabaritinė platforma (gabaritai viršija leistinus)
  • BAS - negabaritinė transporto priemonė (gabaritai viršija leistinus)
  • DC - centrinės ašies priekaba (grąžulas standžiai sujungtas su priekaba, ašis (-ys) kuo arčiau svorio centro)
  • DAK - puspriekabė-šaldytuvas
  • DCG - centrinės ašies priekaba-konteinervežis
  • DBB - priekaba-furgonas
  • SA - gyvenamasis automobilis (specialiosios paskirties M kategorijos transporto priemonė su gyvenamąja patalpa)
  • SE - gyvenamoji priekaba (pagal ISO standartą 3833-1977)
  • SS - valymo automobilis (transporto priemonė su specialia įranga keliams valyti)

Visų tipų priekabų bei puspriekabių kėbulai pagal savo paskirtį koduojami ir apibrėžiami analogiškai kaip ir sunkvežimių BA kėbulų tipų kodai (išskyrus L kategorijos transporto priemonės priekabas). Priekabų ir puspriekabių paskirtis koduojama trečiu žymeniu.

Transporto priemonių kodavimo struktūra

Transporto priemonės kodą sudaro trys dalys:

  1. Pirmosios dvi kodo dalies raidės (iki trijų žymenų): Nurodo transporto priemonės kategoriją ir klasę. Jei transporto priemonė suprojektuota ir pagaminta kaip didesnio važumo (visureigis), tai šios kodo dalies paskutinis žymuo visada bus „G“. Jei transporto priemonės pagal savo konstrukciją negalima priskirti prie visureigio, tai trečiasis žymuo iš viso nerašomas.
  2. Antroji kodo dalis (du ar trys žymenys): Nurodo tam tikrus kėbulo tipo žymenis. Trys žymenys naudojami aprašant N kategorijos sunkvežimių, O ir nekomercinės paskirties M2 ir M3 klasės transporto priemonių kėbulų tipus bei nurodant jų paskirtį.
  3. Trečioji kodo dalis (du simboliai): Pildoma tik specialios paskirties transporto priemonėms.

Krovinių gabenimas automobiliais: privalumai ir trūkumai

Diferencijuotas krovininių automobilių parkas (maži furgonai, dideli furgonai, bortiniai, Euro vilkikai)

Krovinių gabenimas automobiliais yra populiariausias ir plačiausiai naudojamas krovinių gabenimo būdas. Tai universali ir dažnai vienintelė galima krovinio transportavimo rūšis, ypač gabenant krovinius nedideliais atstumais. Automobilinis transportas tinka labai plačiam klientų ratui ir leidžia išsiųsti krovinį tą pačią dieną, kai kreipiamasi į įmonę.

Automobiliais gali būti sėkmingai gabenamos greitos siuntos, pavojingi kroviniai ar skysčiai. Visi pervežami kroviniai visais atvejais yra draudžiami, užtikrinant kliento ramybę.

Privalumai

  • Universalumas ir ekonomiškumas.
  • Puikios kėbulo transformacijos galimybės.
  • Tinka nedideliems ir vidutiniams atstumams.
  • Greitas pristatymas ir lankstumas (galimybė išsiųsti krovinį tą pačią dieną).
  • Galimybė gabenti įvairaus tipo krovinius, įskaitant negabaritinius, greituosius, pavojingus ir skysčius.
  • Transporto parkų įvairovė leidžia pasirinkti tinkamą techniką pagal krovinio dydį ir keliamąją galią (nuo mažų furgonų iki Euro vilkikų).

Trūkumai

  • Krovinių gabenimas automobiliais aktualus tik tada, kai kroviniai juda žemyno ribose. Gabenimui į kitus žemynus reikia rinktis vandens ar oro transportą.
  • Politinis nestabilumas pasienyje gali sukelti vėlavimus ir nuostolius, pavyzdžiui, pastarojo meto įvykiai pasienyje su Rusija ar Baltarusija.
  • Net labai mažų krovinių gabenimas automobiliu gali būti neekonomiškas, atsižvelgiant į sąnaudas.

Siekiant užtikrinti saugumą ir išvengti problemų, svarbu pasirašyti sutartį su krovinius gabenančia įmone, kurioje numatytas krovinio gabenimo laikas, kaina ir transporto tipas.

tags: #krovininiu #automobiliu #klasifikacijos #kriterijai

Populiarūs įrašai: