Kelyje sprogusi padanga ar nulėkęs ratas sukelia itin pavojingą avarinę situaciją. Nors ir nedažnai, tai gali atsitikti bet kuriam vairuotojui. Ekspertai pabrėžia, kad tokias situacijas lemia ne tik vairuotojų klaidos, bet ir autoservisų meistrų aplaidumas. Sprogus padangai, automobilis gali tapti visiškai nevaldomas, todėl itin svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje ir kaip jos išvengti.
Sezoninių Padangų Svarba ir Teisinės Pasekmės
Naudodami šaltajam sezonui netinkamas automobilio padangas, vairuotojai rizikuoja ne tik savo ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybėmis, bet ir gali susidurti su kitais nemalonumais, pavyzdžiui, negaliojančiais techninės apžiūros pažyma ir draudimu. Ekspertai primena, kad vasarines padangas į žiemines reikėjo pakeisti iki lapkričio 10 dienos.
Rizikos dėl netinkamų padangų
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pastebi, kad vairuotojų sąmoningumas naudoti tik konkrečiam metų sezonui geriausiai tinkančias padangas, yra pastebimai išaugęs. Visgi, pasak eksperto, egzistuoja dalis vairuotojų, kurie dažniau renkasi sekti orų prognozes ir vadovautis klimato sąlygomis, o ne galiojančiomis padangų keitimo datomis. Tokie vairuotojai labai rizikuoja, nes vasarai skirtų padangų guma paprastai būna efektyvi tik esant aukštesnei nei 7 laipsnių temperatūrai, o kai ji žemesnė - tokių padangų guma sukietėja ir tinkamai nebesukimba su kelio danga. Be to, net ir esant teigiamai temperatūrai vairavimas tam tikrose atkarpose su vasarinėmis padangomis yra itin nesaugus ir stipriai didina riziką patekti į eismo įvykį. Pavojingiausios vietos - tai viadukai, tiltai, saulės neapšviečiami keliai, apsupti aukštų namų ar miško kelio ruožai.
Techninės apžiūros ir draudimo negaliojimas
G. Petrikas pabrėžia, kad vis dar važinėjantys vasarinėmis padangomis iš tiesų rizikuoja prarasti techninės apžiūros dokumentų galiojimą, tai padaryti teisę turi policija. „Šaltuoju sezonu naudojant vasarines padangas, techninės apžiūros galiojimą gali panaikinti policija, taip pat grėstų ir piniginė bauda“, - sako G. Petrikas. Jeigu vairuotojas eksploatuoja transporto priemonę su vasarinėmis padangomis po lapkričio 10 d., arba padangos yra nusidėvėjusios ir nebetinkamos naudoti, ji laikoma techniškai netvarkinga - tokį automobilį draudžiama eksploatuoti. Jei avarijos priežastis yra netinkamos padangos, tokie įvykiai pagal automobilių privalomąjį draudimą pripažįstami nedraudžiamaisiais ir žalą kaltininkas privalo atlyginti pats, taip pat negalioja ir turimas KASKO draudimas.
Draudimo kompanijų atstovai primena, kad žiemiškomis sąlygomis patekus į avariją, kurios priežastimi pareigūnai ar ekspertai įvardins nepakankamą padangų protektoriaus gylį, toks įvykis bus pripažintas nedraudžiamuoju, o privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju išmoka bus išieškota iš apdraustojo asmens.
Žieminės padangos: tipai ir pasirinkimas
Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau iš tiesų eismo sąlygos Skandinavijoje ženkliai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje. Automobilininkų poreikiai yra labai skirtingi, todėl renkantis naujas padangas būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais ir išanalizuoti, kiek daug ir kokiais keliais tenka važinėti, ar tenka keliauti į vakarų ar šiaurės Europą.
- Dygliuotos padangos: Saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis. Vienintelis akivaizdus minusas - kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo. Važiuojant sniegu ar ledu dygliuotų padangų stabdymo kelias siekia maždaug 37 metrus, o geriausių nedygliuotų - apie 57. Protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, protektorius dažnai „grubesnis“, todėl automobilis būna stabilesnis posūkiuose, jų rida bene 30 proc. didesnė, jos geriau išstumia vandenį, „išsivalo“ esant šlapdribai, todėl geriau sukimba su kelio paviršiumi. Tačiau važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės ir agresyviau veikia asfalto paviršių bei horizontalųjį ženklinimą, todėl ne visose užsienio šalyse gali būti naudojamos. Pasirinkus tokio tipo padangas reikia susitaikyti su faktu, kad degalų sąnaudos bus 4-8 proc. didesnės.
- Nedygliuotos žieminės padangos: Siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai. Tai lemia itin didelį jų nusidėvėjimo koeficientą - vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Daugiau ar agresyvesniu stiliumi vairuojantiems bei galingus variklius turintiems automobiliams, jų gali sunkiai užtekti vienam sezonui.
- Universalios padangos: Išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita. Slidžiuose keliuose jos bus prastesnės už specialiai kurtas žiemos kelionėms. Vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas, nes esant aukštesnei temperatūrai jos žymiai greičiau dėvisi, yra mažiau stabilios, automobilio valdymas bus prastesnis, o stabdymo kelias gerokai ilgesnis.
Visiska kvailystė žiemą važinėti plačiomis žemo profilio padangomis. Tai niekaip nesuderinama su geru sukibimu. Net ir pats moderniausias automobilis, turintis tokias elektronines pagalbos vairuotojui sistemas kaip ABS, ESP ir pan., „apautas“ netinkamomis padangomis, gali būti nestabilus bei sunkiai valdomas, o tuo pačiu ir nesaugus.
Kodėl Padangos Sprogsta? Dažniausios Priežastys
Padangos važiuojant gali sprogti dėl daugybės priežasčių, bet dažniausiai tai įvyksta netinkamai jas naudojant arba jei jos visiškai susidėvėjusios. Tūkstančius kilometrų nuvažiavę vairuotojai taip pat patars, kaip elgtis kelyje sprogus padangai, ir kokių klaidų nedaryti, jei norite nesugadinti automobilio.
Pagrindiniai faktoriai
- Per mažas padangų slėgis: Važiavimas esant per mažam padangų slėgiui yra viena dažniausių sprogimo priežasčių.
- Mechaniniai pažeidimai: Kieto ar aštraus daikto, pavyzdžiui, akmens, plytos, butelio ar metalo atplaišos, pervažiavimas. Jei padanga pateko į gilią duobę arba kelyje atsitrenkė į kietą daiktą, kuo skubiau patikrinkite abi padangų puses. Pažiūrėkite, ar ant šoninių sienelių nėra išsipūtusių vietų (tai rodo, kad nutrūko padangos kordas). Kartais, kai vienos automobilio pusės padangos patenka į duobę, priekinė padanga lieka nepažeista, o galinė - sugadinama.
- Per didelis padangų slėgis: Gamintojo rekomenduojamą viršijantis padangų oro slėgis.
- Gamybos defektai: Padangų gamybos defektai. Vairuotojas, kuriam sprogo nauja, žinomo prekės ženklo kokybiška padanga, įtaria, kad pažeidimų greičiausiai padaryta montuojant.
- Senos padangos: Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Vokietijos automobilininkų klubo ADAC atlikti bandymai atskleidė, kad per 4-5 metų laikotarpį padangų savybės nepakinta. Tačiau senėjimui didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų.
- Netinkama priežiūra: Ekspertai pirštu baksnoja ne tik į vairuotojų klaidas, bet ir į autoservisų meistrų aplaidumą.
Be to, sunkvežimio ar puspriekabės rato padangos sprogimas kelia didelį pavojų aplinkai. Sprogusios padangos dalys didele jėga išmėtomos dideliu atstumu, o kartais gali net prakirsti salono grindis.
Ką Daryti Sprogus Padangai?
Kiekvienas padangos sprogimas yra pavojingas, nesvarbu, ant kurios rato ašies tai įvyksta. Automobilio padangų specialistas Ignas Klimaika pataria, kaip elgtis tokioje kritinėje situacijoje.
Kaip pajusti sprogusią padangą?
- Priekinio rato padanga: Pajusite stiprų trūkčiojimą, o vairas suksis link sugedusio rato.
- Galinės padangos: Sprogimas bus juntamas sėdynėje. Pastebėsite, kad automobilis ima vinguriuoti ar važiuoti tarsi slidžia danga.
Veiksmų planas sprogus padangai
„Sprogus padangai, svarbiausia išlikti ramiems: neišsigąskite ir imkitės tam tikrų priemonių. Išlaikykite tinkamą vairavimo padėtį ir abiem rankomis valdykite automobilį. Neatsiloškite ir nevairuokite viena ranka, nes tai sulėtins reakciją“, - aiškina I. Klimaika.
- Lėtai nukelkite koją nuo akceleratoriaus: Darykite tai atsargiai, nes staigiai atleidus pedalą gali sutrikti automobilio pusiausvyra.
- Nespauskite stabdžių pedalo: Nors tai instinktyvu, bet šis veiksmas tik sustiprins transporto priemonę į vieną pusę traukiančią jėgą.
- Palaipsniui mažinkite greitį: Pajutę, kad vėl galite valdyti automobilį, po truputį mažinkite greitį. Jei greitis mažesnis nei 40-50 kilometrų per valandą, galite pradėti atsargiai stabdyti.
- Naudokite rankinį stabdį (atsargiai): Pasak I. Klimaikos, sprogus priekinei padangai, galite įjungti ir rankinį stabdį. Būkite labai atsargūs ir tai darykite tik jei šis stabdys veikia tik galinius ratus, nes tokiu atveju dalis apkrovos bus perkelta į galines ašis ir pašalins dalį priekyje.
Padangos sprogimas
Kaip Išvengti Padangos Sprogimo?
Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointegrator.com“ atstovas Mindaugas Šerėjus pabrėžia, kad idealiu atveju padangos neturėtų sprogti. Tinkamai jas naudojant, užtikrinamas didesnis saugumas ir ilgesnis tarnavimo laikas. Neįmanoma užtikrinti, kad tai niekada neįvyks, bet yra keletas taisyklių, padėsiančių išvengti nenumatyto padangos sprogimo.
Padangų priežiūros rekomendacijos
- Reguliarus oro slėgio tikrinimas: „Reguliariai tikrinkite oro slėgį - rekomenduojama kartą per savaitę ir prieš ilgesnę kelionę. Slėgį taip pat turėtumėte patikrinti, staiga stipriai nukritus temperatūrai. Kuo daugiau važiuojate, tuo dažniau reikėtų tikrinti padangų slėgį“, - sako M. Šerėjus. Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje). Tinkamas padangos slėgis optimizuoja transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą. Jei jūsų automobilyje nėra oro slėgio stebėjimo sistemos, patikrinkite jį bent kartą per mėnesį. Koks slėgis turėtų būti, paprastai nurodoma ant automobilio centrinio statramsčio ar degalų bako dangtelio. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas, kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką.
- Padangų pildymas azotu: Galite pildyti padangas azotu. „Tai padės sumažinti oro slėgio pokyčius, atsirandančius dėl lauko ir padangos temperatūros skirtumo važiuojant“, - pataria M. Šerėjus.
- Venkite pildyti įkaitusias padangas: „Norėdami išvengti padangos sprogimo, niekada nebandykite pildyti padangos oro iš karto sustoję, nes oras padangoje yra įkaitęs. Pučiant, manometro parodymai gali būti klaidingai, todėl galite pripūsti per daug oro“, - teigia I. Klimaika. Geriausia 15-20 minučių palaukti, kol padangos atvės, ir tik tada bandyti jas pildyti oro.
- Reguliarus protektoriaus gylio tikrinimas: Teisės aktais leidžiamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau toks nekels pavojaus tik važinėjant idealiomis sąlygomis - sausiu ir švariu asfaltu. Per lietų tiek nudėvėtos padangos nepajėgs išstumti vandens iš kontaktinio ploto, todėl kils vadinamojo akvaplanavimo rizika - automobilis gali tapti nevaldomu net važiuojant KET leidžiamu greičiu. Rekomenduojama pakeisti padangas naujomis, kai protektoriaus gylis pasiekia 3-4 mm ribą. Jei protektoriaus rašto gylis skiriasi daugiau nei 1 milimetru - ratus nuo priekinės ašies patariama perkelti ant galinės. Šią procedūrą reikėtų atlikti kaskart nuvažiavus maždaug 10 tūkst. km. Taip pat rekomenduojama kas 5-7 tūkst. km.
- Pažeidimų tikrinimas: Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti. Dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ar pažeidimų, kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. TA stotyse tikrinamų automobilių.
- Vengti važiavimo kelkraščiais: „Nevažiuokite kelkraščiais, bet jei neturite kito pasirinkimo, darykite tai kuo lėčiau, kad sumažintumėte galimą poveikį. Nestatykite automobilio, prispausdami padangą prie kelkraščio bortelio“, - pataria M. Šerėjus.
- Rato suvedimo ir pakabos patikra: Bet koks neįprastas - netolygus protektoriaus dilimas dažniausiai liudija atsiradusius pakabos pažeidimus ar netinkamą ratų suvedimą. Saugaus eismo ekspertų teigimu sugedusi automobilio pakaba ir netinkamos naudoti padangos yra trečias svarbiausias veiksnys tarp automobilių techninių defektų, lemiančių avarijas kelyje. Netinkamos naudoti gali būti ne tik susidėvėjusios, bet ir naujos, tačiau prastos kokybės, padangos.
- Tinkamų padangų naudojimas: Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo, tokio pat dydžio padangos. Padangos negali liesti kėbulo ar pakabos detalių, neturi riboti vairuojamųjų ratų pasukamumo ir negali išsikišti už kėbulo gabaritų. Techninės apžiūros įmonėse dirbantys ekspertai teigia, kad dėl įvairių automobilio gedimų ar trūkumų avarijos įvyksta kur kas dažniau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dar 4400 atvejų padangos buvo stipriai mechaniškai pažeistos todėl kėlė grėsmę eismo saugumui, o per 4000 vairuotojų važinėjo su skirtingo tipo padangomis, sumontuotomis ant tos pačios ašies ratų. Sudėtingesnėmis sąlygomis toks automobilis tampa sunkiai valdomu. Visus panašius dalykus TAC kontrolieriai vertina kaip „didelius trūkumus“, o kai kuriais atvejais netgi draudžia automobilį eksploatuoti. Kad kai kuriais atvejais tokios problemos tiesiog bado akis, liudija Kelių policijos pareigūnų anuliuojami techninės apžiūros protokolai.
Draudimo Aspektai Sprogus Padangai ir Nedraustiems Automobiliams
KASKO draudimas suteikia gerokai platesnę apsaugą nei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. T. Nenartavičius, draudimo ekspertas, teigia, kad pagal privalomąjį draudimą yra atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai. Svarbu suprasti, kad vien tik padangos sprogimas paprastai nelaikomas draudiminiu įvykiu. Jei padanga sprogo dėl natūralaus nusidėvėjimo, netinkamos priežiūros ar gamybinio broko, draudimas dažniausiai nuostolių nekompensuoja, nes padangos laikomos eksploatacine dalimi, už kurios būklę atsako pats vairuotojas.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD)
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas dengia žalą, kurią tu padarai kitiems eismo dalyviams. Svarbu suprasti, kad šiuo atveju tavo automobilio remontas ir padangos keitimas nebus kompensuojami. Jei avarijos priežastis yra netinkamos padangos, tokie įvykiai pagal automobilių privalomąjį draudimą pripažįstami nedraudžiamaisiais ir žalą kaltininkas privalo atlyginti pats.
„Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, kad net, jei yra apdraudę transporto priemonę privalomuoju draudimu ar KASKO, jiems galioja tam tikros pareigos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad į gatves būtų važiuojama tik su techniškai tvarkingu automobiliu ar jo nevairuoti apsvaigus. Tarkime, jei nustatoma, kad konkretus eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltininko padangos neatitiko kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tuomet šis vairuotojas ne tik nepretenduoja į draudimo išmokas, bet ir regreso tvarka iš jo gali būti išieškota nukentėjusiai pusei padaryta žala“, - sako T. Nenartavičius.
KASKO draudimas
KASKO draudimas suteikia gerokai platesnę apsaugą. Jei turi KASKO draudimą ir sprogo padanga, kuo greičiau apie įvykį pranešk draudimo bendrovei. Nepaisant to, draudimo kompanijų atstovai primena, kad nedraudžiamiesiems įvykiams priskiriami ir atvejai, kuomet automobilis apgadinamas naudojant jį ne pagal paskirtį ar važiuojant tam nepritaikytose vietose. Tą verta prisiminti ir KASKO turėtojams. „Ne tokie reti atvejai, kai išmokų iš draudimo bendrovės reikalaujama po to, kai automobiliu pasivažinėjama transporto priemonėms nepritaikytose vietose. Valstybiniais keliais eksploatuoti pritaikytos transporto priemonės nėra skirtos jomis keliauti arimais, miškų kirtavietėmis ar atlikti manevrus ant užšalusių vandens telkinių. Tokios situacijos priskiriamos nedraudžiamųjų įvykių kategorijai. Tą patį galima pasakyti ir apie atvejus, kuomet automobilį apgadina jo viduje vežamas krovinys“, - pažymi T. Nenartavičius.
Lygiai taip pat traktuojami įvykiai, kai automobiliai nurieda ir yra apgadinami palikus juos įkalnėje be įjungto rankinio stabdžio ar kuomet transporto priemonės stiklą suskaldo iš po ratų atskrieję akmenukai. Tokios žalos yra susijusios su KASKO, o ne privalomuoju draudimu, todėl norintys nuo jų apsisaugoti turėtų pasirūpinti būtent automobilio KASKO apsauga. Anot draudimo eksperto, draudimo išmokos nemokamos ir tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam.
„Išimtys ir nedraudžiamieji atvejai sutartyse daugeliu atveju numatomi atsižvelgiant į kelių eismo taisykles ir sveiką protą, todėl vadovaujantis juo ir nepažeidžiant taisyklių problemų dažniausiai nekyla. Norintiems maksimaliai apsisaugoti savo transporto priemonę visuomet rekomenduojama rinktis ne tik privalomąjį, bet ir KASKO“, - sako T. Nenartavičius.
tags: #krovininio #automobilio #padangos #sprogimas #ir #nedraustas