Apie sovietmečio katastrofas Lietuvoje informacijos rasti sudėtinga, nes duomenys buvo pakankamai gerai slepiami. Nors žinomos didesnės nelaimės, tokios kaip Jonavos „Azotas“ ar tanklaivis „Globe Asimi“, Žaslių traukinio avarija ar pontoninio tilto Vilniuje griuvimas, dauguma įvykių išlieka mažai dokumentuoti.
Lyginant su bendra SSRS mastais, Lietuva gyveno santykinai saugiai, ir čia buvusios superkatastrofos, sovietinės imperijos kontekste, atrodytų kaip vidutinio ar net smulkaus masto įvykiai. Tačiau šiame straipsnyje bus aprašomi būtent vietiniai pavyzdžiai, pateikiami chronologine tvarka. Svarbu turėti omenyje, kad nukentėjusiųjų skaičiai šiame sąraše gali būti klaidingi, nes duomenys būdavo koreguojami ir mažinami visais įmanomais būdais, kad atrodytų ne taip baisiai. Neretu atveju nukentėjusiųjų skaičiai galėjo būti ir daug (gal net 10 kartų) didesni.
Skaičių iškraipymai ir slaptumas varijuoja: nuo Perestroikos ir Glasnost pradžios informacijos staigiai daugėja, o skaičiai ima artėti prie realių. Kiek geresnė situacija buvo ir Chruščiovo valdymo metais. Duomenys apie gyvulių epidemijas yra nepatikimi dėl paprastos priežasties: nors jos ir būdavo milžiniškos, kartais buvo naudojamos ir gyventojų judėjimui riboti per religines šventes, t.y., kartais skelbiamos dirbtinai. Duomenys apie katastrofas labiau išlikę iš vėlyvojo sovietmečio, o apie senesnius laikus - tik fragmentiški faktai.
Ankstyvasis sovietmetis (1940-ieji - 1950-ieji)
1944 metai
- Gruodžio 15 d. - Kauno bombardavimas. Praėjus gerokam laikui po sovietų „išvadavimo“ (III Reicho kariuomenė iš Kauno išstumta dar rugpjūčio 1 dieną), sovietinių lėktuvų buvo bombarduotas Kaunas. Bendras žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius neaiškus.
1945 metai
- Sausio 12 d. - Sprogimas Vilniaus geležinkelio stotyje. Į pavakarę Vilniaus geležinkelio stotyje užsidegė ir sprogo reaktyvinių pabūklų „Katiuša“ šaudmenis gabenęs ešelonas. Sprogimas apgriovė daug pastatų, sviediniai krito ant aplinkinių pastatų, juos griaudami ir sukeldami gaisrus. Labai smarkiai apgriautas buvo Vilniaus geležinkelio stoties pastatas, dėl to vėliau stotis buvo perstatyta stalininiu stiliumi - tokią galima pamatyti ir dabar.
- Gegužės mėn. - Dėmėtosios šiltinės epidemija. Prasidėjo dėmėtosios šiltinės (riketsiozės, dar vadinamos epidemine šiltine) epidemija. Šiltinės kilmė - iš SSRS dar apie 1946 m. plūstelėjęs srautas badaujančių žmonių (vienu metu - net po kelis tūkstančius per dieną), ieškančių, kur galima geriau pragyventi. Kadangi Pabaltijys tuo metu dar nebuvo sukolektyvizuotas, su maistu čia problemų buvo mažai, tačiau itin daug atvykstančiųjų sirgo utėlėtumu, o utėlės pernešinėjo šiltinės užkratą. Didžiausias sergamumo šuolis buvo Klaipėdoje ir Panevėžyje, taip pat Vilkaviškyje, Šiauliuose, Joniškyje. Epidemija buvo sustabdyta pradėjus valkataujančių ir elgetaujančių asmenų gaudynes, prievartinius atvykstančiųjų karantinavimus, sanitarines priemones (stočių dezinfekcija, atvykstančių skutimas plikai, priverstinis maudymas, drabužių dezinfekcija chlorkalkėmis ir kt.).
- Birželio mėn. - Cheminio ginklo incidentai Baltijos jūroje. Lietuvos žvejų incidentai su Baltijos jūroje sovietų paskandintu cheminiu ginklu (ipritu). Duomenys nelabai rišlūs, minimos vietovės jūroje per 70-75 mylias į vakarus nuo Klaipėdos (trys žvejybiniai laivai) ir per 40-50 kilometrų nuo Palangos (atrodo, vienas laivas). Visais minimais atvejais ištrauktos 250 kilogramų vokiškos bombos, užtaisytos ipritu.
1947 metai
- Neaiški data - Kauno geležinkelio tunelio avarija. Kauno geležinkelio tunelyje susidūrė du garvežiai, sutrūko vieno ar abiejų garo katilai.
- Neaiški data - Garlaivio „Hubert Shrioder“ nuskendimas. Klaipėdoje prie pietinio molo nuskendo garlaivis „Hubert Shrioder“.
- Liepos 9 d. - Lėktuvo Jak-9 avarija. Kauno Aleksoto aerodrome neaiškiomis aplinkybėmis sudegė lėktuvas Jak-9, visi ekipažo nariai žuvo.
1948 metai
- Neaiški data - Masinis gyvulių sirgimas. Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, įvedamos karantino zonos.
- Liepos 18 d. - Stulgelių kaimo bombardavimas. Iš Černiachovsko pakilę 5 kariniai lėktuvai išbombardavo Stulgelių kaimą Kybartų rajone. Numestos 39 bombos, du namai Stulgeliuose visiškai sugriauti, 3 nukentėję žmonės, bent du žuvę (Otas Titas ir Zigmas Norkaitis). Taip pat sprogimų užmuštos trys karvės ir sunaikintas vienas traktorius. Oficialiais duomenimis, bombardavimą surengę kariškiai kažką supainiojo ir galvojo, kad bombas mėto ant poligono.
1950-ieji
- 1950-1970 m. laikotarpis - Autobusų KAG avarijos. Šiuo laikotarpiu buvo komplektas avarijų su krūvomis aukų, kur suduždavo ir sukiužę užsidegdavo autobusai KAG. Kėbulas neatlaikydavo, o kadangi viskas buvo iš medžio ir benzinas išsiliedavo, tik žybsnis ir degė aukos. Buvo viena ar kelios avarijos, per kurias sudegė kelios dešimtys žmonių.
1958 metai
- Neaiški data - Poliomelito epidemija. Įsisiautėjo didžiulė poliomelito epidemija, apėmusi visą SSRS ir Lietuvą (tiesa, aukščiausias sergamumas buvo Estijoje). Poliomelitas plisti ėmė dar apie 1950 m. ir ilgainiui augo, kasmet susirgimų skaičius didėjo nuo kelių dešimčių procentų iki kelių kartų. Apie 1958 m. buvo pikas, Lietuvoje šiais metais keli tūkstančiai žmonių (daugiausiai vaikų) susirgo poliomelitu - iš susergančių maždaug 10 % mirdavo, apie 40 % tapdavo invalidais.
- Gruodžio 17 d. - Lėktuvo Li-2 katastrofa Vilniaus aerouoste. Vilniaus aerouoste 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo.
Vidurinis sovietmetis (1960-ieji - 1970-ieji)
1960 metai
- Neaiški data - Gyvulių infekcinės ligos. Masinis gyvulių dvėsimas per visą Lietuvą (kiaulių maras bei snukio ir nagų liga?).
1961 metai
- Spalio 24 d. - Kauno geležinkelio tunelio avarija. Kauno geležinkelio tunelyje susidūrė du krovininiai traukiniai.
1962 metai
- Neaiški data - Masinis gyvulių sirgimas. Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, įvedamos karantino priemonės, galinčių apsirgti gyvulių konfiskavimas iš kaimo gyventojų ir gyvulių naikinimas. Snukio ir nagų ligos epizootija (gyvulių epidemija), karantino sąlygos, kovojant su nevaldomu ligos plitimu įvedamos karantino priemonės, užkardos, transporto tikrinimas, galimai užsikrėtusių gyvulių konfiskavimas iš kaimo gyventojų.
- Rugpjūčio 30 d. - Šalnos Pietų Lietuvoje. Varėnoje fiksuota -3 laipsnių temperatūra.
- Neaiški data - Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga. Kai kuriose vietovėse įvedamos karantino priemonės.
1964 metai
- Lapkričio 3 d. - Laivo „Hans Bernstein“ avarija. Per audrą iš Klaipėdos uosto buvo nuneštas ir ant kranto Smiltynėje išmestas Vokietijos laivas „Hans Bernstein“ (kitur minimas „Morns Bernstein“ ar „Morns Berenstein“ - o gal tai buvo du skirtingi įvykiai?). „Hans Bernstein“ buvo seniausias tuo metu plaukiojęs Vokietijos laivas, statytas dar 1907 metais. Laivo liekanos galutinai buvo pašalintos tik 1995 metais.
1965 metai
- Liepos 26 d. - Lėktuvo An-2 katastrofa prie Šiaulių. Netoli Šiaulių lėktuvas An-2 (liaudyje labiau žinomas kaip anuška arba kukurūznikas) darė mirties kilpą, iš kurios išeinant nepakako aukščio. Lėktuvas užkabino medžių viršūnes ir nukrito, du lakūnai ir vienas keleivis žuvo.
1967 metai
- Gegužės 26 d. - Lėktuvo An-12 katastrofa prie Panevėžio. Netoli Panevėžio nukrito SSRS karinių oro pajėgų lėktuvas An-12. Lėktuvas vykdė mokomąjį skrydį naktį, lietingu oru. Skrisdamas žemame aukštyje, užkabino medį, paskui netoliese buvusio namo kaminą, nukrito ant žemės ir sudužo. Iš 6 ekipažo narių žuvo 5 (kitais duomenimis 7 iš 9). Katastrofos priežastimis įvardintas blogas skrydžių organizavimas, nepakankama ekipažo kvalifikacija.
- Gruodžio 16 d. - Lėktuvo Tu-124 avarija prie Maskvos. Dėl Tu-124 valdymo sistemų gedimo lėktuvas nuėjo į pikiravimą ir sudužo. Žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai (dauguma - Vilniaus ir Kauno gyventojai), tarp kurių buvo daug žymiausių to meto Lietuvos medikų, garsiausi to meto pediatrai Petras Baublys, Liudmila Steponaitienė, Raimondas Lučinskas ir Ona Surplienė. Nors katastrofa įvyko ne Lietuvoje, ji įtraukta dėl įvykio masto ir jo įtakos Lietuvai.
1969 metai
- Balandžio 4 d. - Žaslių geležinkelio stoties katastrofa. Žaslių geležinkelio stotyje, Kaišiadorių rajone, keleivinis traukinys maždaug 70 km/h greičiu įsirėžė į krovininę cisterną su naftos produktais. Nuplėšus cisternos kraštą, pora vagonų buvo tiesiog užlieti degalų čiurkšle iš cisternos. Kilo gaisras, žuvo mažiausiai 20 žmonių, kaip spėjama, maždaug šimtas ar daugiau pakliuvo į ligoninę su nudegimais (vien Kaišiadoryse hospitalizuota apie 80, persipildžius ligoninei kiti žmonės buvo vežami į Kauną). Kaltais buvo pripažinti dispečeris ir geležinkelių meistras, abu nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad susidūrimas įvyko dėl blogai dirbusių automatinių sistemų.
Tikslus žuvusiųjų skaičius kvestionuojamas: traukinys buvo perpildytas, nes prieš šventes daug žmonių važiavo namo. Labiausiai sudegusiame vagone nebuvo atrastas nė vienas sveikas išlikęs lavonas (buvo rasta tik apdegusių kaulų ir apirusių žmonių dalių), nes temperatūra buvo pakankama, kad sudegintų žmones lyg krematoriume, t.y., tikėtina, kad žuvusių galėjo būti bent kelis kartus daugiau, nei skelbiama. Sudegusių žmonių kaulus kareiviai išvežė, o katastrofos vieta dvi dienas buvo valoma.
Pasak gaisrininkų būrio, gesinusio traukinį Žaslių geležinkelio stotyje, vadovo, žuvusiųjų skaičius buvo ne mažiau nei maždaug 200 (tai apatinė riba). Pirmuosiuose dviejuose vagonuose buvę sudegė visi, o traukinys buvo pilnas, daugybė žmonių važiavo stovėdami. Lavonai buvo persimaišę, sukepę nuo ugnies, žmonių galūnės ir galvos atsiskyrusios nuo kūnų, kaip didelė maišalynė. Tokių lavonų kareiviai dar pirmą avarijos likvidacijos dieną išvežė keturis pilnus sunkvežimius. Gesinimas truko gana ilgai, dėl trumpųjų jungimų traukinio akumuliatorių baterijose užsidegimai vyko pakartotinai. Iš likusių gyvų buvo labai daug kraupiai apdegusių - anuomet žmonės labai dažnai nešiojo sintetinius drabužius, ypač vyrai kokius kostiumus iš pigaus krempleno, o tasai užsidegdavo, lydydavosi ir tada išsilydžiusi plastmasė lipdavo prie odos.
Viena kraupiausių tragedijų, apie kurią turėjome nežinoti. Žaslių traukinio katastrofa
- Balandžio 13 d. - Vilniaus pontoninio tilto griuvimas. Vilniuje, po Sporto rūmuose vykusio vengrų grupės „Syrius“ koncerto, maždaug 22:30 (t.y., vėlai vakare, tamsoje) minia žmonių ėjo pontoniniu tiltu į kitą Neries pusę. Tiltas sugriuvo, žmonės ėmė kristi į vandenį, tačiau paskui juos einanti minia, nematydama, kas vyksta, žmones stūmė toliau į priekį, dėl ko jie ir vėl krito į vandenį. Oficialiais duomenimis, žuvo 4 žmonės, 31 nukentėjo (įkrito į vandenį). Neoficialiais duomenimis, paskendusių žmonių skaičius galėjo būti maždaug 5-10 kartų didesnis (vėliau, kaip pasakojama, buvo ištraukiami lavonai už daugelio kilometrų nuo įvykio vietos), įkritusių į vandenį skaičius - irgi.
- Neaiški data - Reaktyvinio lėktuvo katastrofa prie Ginučių. Prie Ginučių kaimo, netoli Kirdeikių, nukrito reaktyvinis lėktuvas, modelis ir data neaiškūs.
Vėlyvasis sovietmetis (1980-ieji)
1980 metai
- Kovo 17 d. - Šiaulių šv. Jurgio bažnyčios gaisras. Aukų nebuvo.
- Balandžio 12-14 d. - Lijundra visoje Lietuvoje. Visoje Lietuvoje buvo pustrečios paros trukmės lijundra. Dėl lijundros susidaręs ledo sluoksnis vietomis siekė apie 17 centimetrų, nuo laidų kabantys varvekliai buvo 0,5-1,6 kilogramo svorio. Dėl didžiulio varveklių kiekio ne tik trūkinėjo laidai, bet ir virto elektros perdavimo stulpai.
1981 metai
- Birželio 5 d. - Šalnos pajūryje. Šventojoje fiksuota rekordinė -3 laipsnių temperatūra.
- Neaiški data - Dizenterijos epidemija Vilniuje. Oficialiai fiksuotais duomenimis, apie 1000 susirgusių, mirusiųjų skaičius nežinomas.
1982 metai
- Rugpjūčio 18 d. - Viesulas Medekščiuose. Medekščiuose (Kėdainių rajonas) buvo viesulas.
- Rugpjūčio 30 d. - Viesulas Josvainiuose. Josvainiuose (Kėdainių rajonas) irgi buvo viesulas.
- Neaiški data - Masinis galvijų dvėsimas. Didelėje dalyje kaimo vietovių krantinas su užkardomis, tikrinamos gyventojų mašinos, mėsos produktai konfiskuojami ir naikinami, masiškai tikrinami asmeniniai ūkiai, gyvuliai atimami, skerdžiami, jų maitos deginamos duobėse ir užkasamos (snukio ir nagų liga?).
1983 metai
- Sausio 8 d. - Kelto „Nida“ susidūrimas. Į Smiltynę plaukusio kelto „Nida“ susidūrimas su žvejybiniu botu L-6910. Žuvo dvi kelto keleivės, 17 metų amžiaus I. Kuzmina ir 18 metų amžiaus M. Gegužės.
1985 metai
- Gegužės 29 d. - Širvintų viesulas. Apie 17 valandą prasidėjęs viesulas (tornadas) nusiaubė Širvintas. Daug namų buvo apgriauta, nuplėšti stogai.
- Lapkričio 22 d. - Tanklaivio „Globe Asimi“ katastrofa Klaipėdoje. Klaipėdoje per audrą, iš uosto išplaukiantis tanklaivis „Globe Asimi“ užplaukė ant akmenų. Išsiliejo apie 17 tūkstančių tonų mazuto, daug teršalų pasiekė ir Palangą. Ant pliažų susidarė maždaug nuo 5 iki 60 metrų platumo su smėliu permaišyto mazuto juosta. Žuvo daugybė gyvūnų, pažeista ekosistema. Iš pajūrio į miškus buvo išvežta maždaug 600 tūkstančių tonų su mazutu susimaišiusio smėlio, dėl ko vėliau daugelyje vietų prasidėjo stipri kranto erozija. Dalis mazuto nusėdo ant jūros dugno, todėl kartais su juo persimaišęs smėlis išmetamas dar ir dabar (kai kur pajūryje galima atrasti tokių nelabai pradžiūstančių purvinų smėlio gumulų).
1986 metai
- Žiemos metu (data neaiški) - Autobuso užstrigimas pūgoje. Per pūgą Šilutės (greičiausiai) rajone užstrigęs autobusas. Buvo žuvusių, skaičius neaiškus.
- Sausio 6-7 d. - Didžiulė pūga. Buvo didžiulė pūga, vėjo greitis virš 20 m/s, visiškai sutrikdytas transportas, maisto tiekimas, daug kur nuplėšti elektros laidai, trečdalyje Lietuvos žmonės negalėjo netgi nuvykti į darbą (buvo trečiadienis-ketvirtadienis, kaip tik savaitės vidurys). Galimai buvo žuvusių - užpustytų bevažiuojant mašinose, tačiau tikslesnių duomenų nėra.
1987 metai
- Spalio-Gruodžio mėn. - Hepatito A epidemija Vilniuje. Hepatito A (infekcinės geltos) epidemija Vilniuje. Epidemija persimetė į mokyklas, užkrėstų vaikų skaičius - iki kelių tūkstančių, mirusiųjų skaičius neaiškus. Vilniaus infekcinė ligoninė buvo nepajėgi priimti tokio ligonių kiekio, todėl šie vėliau buvo guldomi ir į kitas ligonines, o galiausiai, lengvesniais atvejais išvis atsisakoma ligonius priimti, vaikus paliekant gydyti namuose, kas savo ruožtu išprovokavo antrines epidemijos bangas.
1989 metai
- Sausio mėn. - Uraganas Lietuvos pakrantėse. Lietuvos pakrantes nusiaubė uraganas, sukėlęs itin didelę bangų mūšą. Į jūrą buvo nuplauta apie 900 tūkstančių tonų smėlio - nemaža dalimi dėl to, kad krantai dėl anksčiau išvežto mazutu užteršto smėlio buvo labai susilpnėję, iškasinėti. Palangoje po šio uragano neliko natūralių pliažų.
- Gegužės viduryje - Autobuso katastrofa Jugoslavijoje. Pagal skirtingus šaltinius minima gegužės 12, 13, 14 diena. Žuvo 6 žmonės (Lietuvos kultūros ir meno veikėjai), dar nemažai sužeistų. Katastrofa kilo prasilenkiant su kitu transporto priemone.