Vairuotojai dažnai naudoja neoficialius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Toks elgesys gali būti pastebimas įvairiose situacijose: sankryžoje signalizuojant, kad duodama kelio sukančiam iš šalutinio kelio ar išvažiavimo, bandant įspėti priešpriešine eismo juosta važiuojantį vairuotoją, kad jo lempos šviečia per ryškiai, arba greitkelyje prašant atlaisvinti antrą eismo juostą trumpu mirktelėjimu.
Tačiau svarbu žinoti, kad netinkamas šviesų naudojimas gali sukelti pavojingas situacijas. Pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 81 punktą, ilgųjų šviesų mirksėjimas gali apakinti priešpriešais važiuojančius vairuotojus. Netinkamas šių signalų naudojimas yra draudžiamas ir gali užtraukti baudą.
Avarinio signalo naudojimas
Mirktelėjimas avarinėmis šviesomis yra dar vienas dažnai naudojamas signalas, norint padėkoti ar įspėti kitus vairuotojus. Ypač dažnai vairuotojai šviesomis naudojasi, norėdami sustoti draudžiamose vietose. Tokie pasiteisinimai, kaip „labai skubėjau“, „aš čia labai trumpam”, „man čia reikia“, „aš greitai“, „juk niekam netrukdau“, policijai būna įprasti, kai sustojama draudžiamose vietose ir įjungiamas avarinis signalas.
Avarinės šviesos signalizacijos nereikia jungti, kai automobilis priverstinai sustoja leidžiamoje vietoje (pvz., gatvėje, kur yra parkavimo vietos). Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą.
Nors padėkoti ar atsiprašyti avarinių šviesų signalu iš esmės nėra draudžiama, tą daryti reikėtų tinkamai - avarinį signalą įjungti tik trumpam ir nenaudoti tuomet, kai jis gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. Pagal KET 89 punktą, tai turėtų būti daroma atsakingai.
Ilgųjų šviesų naudojimas
Vairuotojai turėtų žinoti, kokiais atvejais kelyje galima naudoti ilgąsias šviesas. Ilgosios šviesos sukuria itin ryškų plokščią šviesos srautą, apšviečiantį kelią 100-150 metrų atstumu - 2-3 kartus intensyviau, nei naudojant trumpąsias šviesas. Todėl ilgąsias šviesas galima naudoti tik esant labai prastam matomumui, važiuojant prastai apšviestais keliais.
Svarbu atsiminti, kad ilgųjų šviesų naudojimas gali sukelti avarinę situaciją: vairuotojai bus akinami patys ir tuo pačiu akins priešpriešais atvažiuojantį vairuotoją. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti.
Naudojant ilgąsias šviesas, gali būti akinami ne tik priešinga kryptimi važiuojančių automobilių vairuotojai, bet ir priešais, ta pačia kryptimi, važiuojantys vairuotojai. KET nurodo, kad tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias likus iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m ir kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus. Kalbant apie ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, ilgąsias šviesas turėtų būti perjungtos į artimąsias iki tos akimirkos, kol prisivijus priekyje važiuojantį automobilį apšviečiate jo galinę dalį. Tokiu būdu išvengsite priekyje važiuojančio automobilio vairuotojo akinimo per galinio vaizdo veidrodėlius.
Jei iš paskos važiuojančio automobilio ilgosios šviesos jus akina per galinio vaizdo veidrodėlį, pirmiausia įsijunkite avarinę šviesos signalizaciją ir veidrodėlį pakreipkite kita linkme, kad šviesos spindulys pakeistų kryptį. Jei iš galo važiuojančio automobilio vairuotojas ilgųjų šviesų neperjungia į trumpąsias, neskubėdami sumažinkite važiavimo greitį ir leiskite automobilio vairuotojui jus aplenkti.
Po to, kai kliūčių saugiam vairavimui neliks, nepamirškite sureguliuoti veidrodėlio į prieš tai buvusią padėtį. Svarbu prisiminti pagrindinę vairavimo tamsoje taisyklę: įsijungus trumpųjų šviesų žibintus matomumo atstumas bus trumpesnis nei važiuojant įsijungus ilgųjų šviesų žibintus, todėl reikia pasirinkti tokį greitį, kad matomumo kelias nebūtų ilgesnis nei stabdymo kelias.
Šviesų prietaisų naudojimas
Kelių eismo taisyklių 32-ame straipsnyje „Šviesos prietaisų naudojimas“ nurodoma, kad žibintai turi būti įjungti nuolat. Tačiau draudžiama naudoti tolimas šviesas, jei jos akina kitus vairuotojus. Rūko žibintus galima įjungti tik tais atvejais, kai tirštas rūkas, sninga, smarkiai lyja ar panašiomis aplinkybėmis, o priekinius rūko žibintus galima naudoti vietoj artimųjų šviesų.
Dienos šviesos žibintai turi būti įjungti veikiant varikliui ir išjungti įjungus kitas šviesas (artimąsias, tolimąsias). Jie naudojami ne keliui apšviesti, o dėmesiui atkreipti. Nuo 2011 m. šie žibintai visada turi būti įjungti, nes pastebėta, kad įjungus juos automobiliai labiau pastebimi.
Kai matomumo sąlygos prastos, naudojami artimieji, tolimieji, priešrūkiniai žibintai. Pastarieji žibintai, kai matomumas geras, nenaudojami: jie gali išprovokuoti eismo įvykį, nes akina kitus vairuotojus. Tačiau sugedus artimajam kairiajam žibintui, leidžiama įjungti rūko žibintus.
Kaip teisingai naudoti automobilio žibintus – automobilio žibintų paaiškinimas
Rūko žibintų naudojimas
Pats pavadinimas „rūko žibintai“ sufleruoja, kad naudoti juos reikėtų rūko metu. Tačiau tai - ne vienintelis atvejis, kada rūko žibintai gali pasitarnauti. Priekinius rūko žibintus naudoti galima ne tik tuomet, kai dėl rūko matomumas yra mažesnis nei 300 metrų, bet ir esant miglai ar labai stipriai liūčiai, taip pat sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
Vis dėlto, kai kurie vairuotojai rūko žibintus įsijungia ir dienos, ir nakties metu, nepriklausomai, ar matomumas kelyje yra geras, ar ne. Tiek vienu, tiek kitu atveju rūko žibintų naudojimas neturi jokios prasmės - matomumas kelyje tikrai nepagerės, o ekonomiškai tai taip pat nebus naudinga, mat rūko žibintai naudoja nemažai energijos, didina degalų sąnaudas.
Rūko žibintai sureguliuoti taip, kad esant prastam matomumui jų šviesa būtų nukreipta į apačią ir geriau apšviestų kelkraštį. Taigi, esant geram matomumui - tai tikrai nieko neduoda ir artimųjų šviesų šviesos nesustiprina. Tačiau nakties metu naudojami prastai sureguliuoti rūko žibintai gali kelti pavojų, akinti kitus eismo dalyvius. Šviesų apakintas vairuotojas kelias sekundes nemato kelio - tol, kol akys apsipranta. Tiek laiko pakanka, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.
Tam, kad naudojami rūko žibintai nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jie privalo atitikti nustatytus reikalavimus: skleisti tinkamos spalvos ir ryškumo šviesą, būti tinkamai sureguliuoti, kad šviesos srautas neakintų kitų vairuotojų.
Pagrindiniai netinkamo šviesų naudojimo veiksniai
Viena iš pagrindinių netinkamo šviesų naudojimo priežasčių yra netinkamas šviesų sureguliavimas. Tvarkingi artimosios šviesos žibintai turi šviesti taip, kad būtų aiški tamsią ir šviesią zonas skirianti linija, o abiejų žibintų linijos turi būti iš esmės viename lygyje. Jei to nėra, vadinasi, reikia reguliuoti. Kartais problemos priežastis gali būti ir netinkamai į žibintą įstatyta lemputė.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į netinkamą apšvietimo ir šviesos signalizacijos lempų pasirinkimą. Automobilių lempučių rinkoje dažnai pasitaiko ir nekokybiškų produktų. Dėl to prie sienos statyti automobilį ir pašviesti reikėtų kiekvieną kartą pasikeitus lemputę. Tokiu būdu galėtume įvertinti arba aiškiai pamatyti, ar abu šviesos žibintai šviečia vienodai, ar vienas iš jų nešviečia akivaizdžiai silpniau. Pora sudarantys žibintai privalėtų turėti tas pačias šviesos ryškumo ir skleidžiamos šviesos spalvines savybes. Keičiant senesnes lemputes į naujesnes, kurios galbūt sukuria stipresnę apšvietą, reikėtų keisti abi lemputes.
Pažeisti žibintų gaubtai taip pat gali pabloginti šviesos kokybę. Per ilgesnį laiką žibintų gaubtai, ypač polimeriniai, dėl įvairių pažeidimų, aplinkos poveikio ir natūralaus senėjimo tampa matiniai. Tokių šviesos gaubtų šviesos laidumas sumažėja, lemputės skleidžiama šviesa sudarkoma, dėl to pablogėja sąlygos tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams.
Kartais nuo reflektorių atšoka blizgi plėvelė, ir tai sudarko šviesos spindulį. Ne mažiau svarbu yra ir tvarkinga šviesos signalizacijos įranga, kurios paskirtis yra informuoti kitus eismo dalyvius apie transporto priemonės buvimą kelyje bei apie tam tikrus vairuotojo atliekamus veiksmus arba ketinimus.
Nustojus veikti kuriai nors posūkio rodiklio lemputei, posūkio rodikliai dažniausiai ima veikti didesniu nei įprasta dažnumu. Tokiu atveju patartina apžiūrėti automobilio posūkių rodiklius iš išorės. Analogiškai apžiūrimi ir gabaritiniai, stabdžių signalo žibintai bei valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintai.
Jei posūkių rodiklių ar stabdžių signalų žibintai yra su skaidriais gaubtais, juose turi būti naudojamos lemputės su šviesos filtrais, kad skleistų atitinkamai oranžinę arba raudoną šviesą. Kartais vietoje lemputės su filtru įstatoma lemputė su skaidriu gaubtu. Tada lemputės mirksi baltai, o balta šviesa gali klaidinti arba neatkreipti dėmesio laiku. Geltona šviesa kur kas labiau atkreipia žmonių dėmesį.
Renkantis naujas lemputes, svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę. Šiuolaikiniai automobiliai pasižymi vis geresnėmis savybėmis, tačiau didelę esamo transporto priemonių parko dalį sudaro senesni automobiliai. Todėl būtini skubūs šiuolaikiniai sprendimai, kuriuos būtų galima lengvai pritaikyti originalioms lemputėms skirtose vietose - tai kompensuotų su automobilių amžiumi susijusius šviesos sprendimų trūkumus. Lempučių modifikavimas yra vienas iš tokių būdų pagerinti matomumą ir saugumą kelyje.
Prieš vykstant automobiliu reikėtų patikrinti, ar veikia visi žibintai. Jungimo rankenėlę sukite pagal laikrodžio rodyklę ir kas kartą išlipę iš automobilio patikrinkite, ar įsijungė gabaritinės, artimosios bei tolimosios šviesos. Kiekvienoje transporto priemonėje turi būti įrengti ir tinkamai sureguliuoti dviejų tipų privalomi žibintai - artimųjų ir tolimųjų šviesų.
tags: #kokoas #sviesas #naudoto #vairuojant #diena