Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos pramonės įmonių, ypač akcinių bendrovių „Neris“ ir „Ringuva“, veikla tarpukario laikotarpiu, jų plėtra, sunkumai ir indėlis į šalies ekonomiką. Be to, aptariami ir bendri gyvenimiški apmąstymai, susiję su laiku, pokyčiais ir žmogaus vieta pasaulyje, kurie lyg persipina su pramonės raidos iššūkiais.
„Neries“ akcinės bendrovės vystymasis ir produkcija
Įkūrimas ir plėtra
1934 m. liepos 20 d. finansų ministro patvirtintais įstatais buvo įkurta akcinė bendrovė „Neris“. Jos steigėjais, kartu su J. Smilgevičiumi, A. Vosyliumi, Maksu ir Samueliu Gamzomis, įrašyta „Nemuno“ bendrovė bei M. ir S. Gamzų firma Klaipėdoje. Akcinį kapitalą sudarė pusė milijono litų, padalintų į 500 nevardinių akcijų. Iš jų pirmosios 50 buvo privilegijuotos, skirstant dividendus. „Neris“ susikūrė sujungus analogiškus „Nemuno“ ir Klaipėdos fabrikus, tapdama dominuojančia įmone Lietuvoje pagal produkcijos apimtis liejyklose ir mašinų gamybos skyriuose.
1934 m. gruodžio 12 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame A. Vosylius buvo išrinktas valdybos pirmininku, J. Smilgevičius - jo pavaduotoju. 1938 m. gegužę A. Vosylius ir J. Smilgevičius jau turėjo po 25 akcijas, broliai Gamsos - po 125, „Nemunui“ liko 188.
Produkcija ir valstybiniai užsakymai
„Neries“ ketaus fabrikas Kaune gamino platų asortimentą produktų: radiatorius ir katilus centralizuotam apšildymui, kanalizacijos vamzdžius su visomis jų dalimis, mašinų dalis, žemės ūkio mašinas, transmisijas ir kt. Jis taip pat tiekė visas špižines dalis virtuvėms ir krosnims, tokias kaip durelės, grotelės ir plytos. „Neries“ žemės ūkio mašinos ir įrankiai, pagaminti pagal „Nemuno“ modelius, buvo populiarūs tarp ūkininkų, nes buvo pritaikyti krašto sąlygoms ir patikrinti laiko.
1938-1939 m. smarkiai išaugo valstybinių užsakymų skaičius dėl universitetinių klinikų, Darbo rūmų, Šiaulių pašto, Marijampolės apskrities ir Kalvarijos psichiatrinės ligoninių, Pagėgių lietuvių gimnazijos statybų. Vien klinikoms „Neris“ gamino 29 liftus, naujo tipo Lietuvoje radiatorius ir kanalizacijos vamzdžius.
Finansinė padėtis ir nuosavybės pokyčiai
1935 m. bendrovės balansas siekė 1,07 milijono litų, pelnas - 59 593 litus. Pelnas turėjo tendenciją nežymiai augti, pasiekdamas 144 772 litus 1939 m. Tais metais rekordiškai Lietuvai buvo išlieta 3 218 tonų ketaus, kas leido rinkoje dešimtadaliu sumažinti pardavimo kainas.
1938 m. pabaigoje iš firmos „Ferrum“, turėjusios Klaipėdoje geležies ir vario liejyklas bei vinių ir vielos fabriką, pasitraukė jos savininkas ir vedėjas Samuelis Gamsa. Jo verslo dalį įsigijo A. Vosylius, tapęs su J. Smilgevičiumi bendrasavininkiu. Vedėju buvo paskirtas signataro žentas Kazys Urba.
1939 m. bendrovė nupirko Š. Kamberio Ūkio mašinų fabriką ir špyžiaus liejyklą Vilkaviškyje bei bankrutavusio fabriko „Nemunas“ patalpas Petrašiūnuose.
„Neries“ gamyba ir darbuotojai
1940 m. pradžioje akcinei bendrovei „Neris“ priklausė trys fabrikai: Kaune, Petrašiūnuose ir Vilkaviškyje. Ketaus fabrike Kaune dirbo 350 darbininkų. Petrašiūnų fabrikas „išdirba kaplinkius, vielas ir vinis“, o Vilkaviškio fabrikas - „žemės ūkio mašinas ir įvairių mašinų sudedamąsias dalis“. Nuo 1940 m. sausio 1 d. pradėjo veiklą skyrius Petrašiūnuose, gaminęs vinis ir pasagas iš Belgijos ir Vokietijos gautų žaliavų. Be jau minėtų gaminių, buvo gaminami svarsčiai prekėms sverti, guoliai, ventiliai, durelės ir kiti namų apyvokai reikalingi dirbiniai, taip pat durpių presai, plytų ir čerpių formavimo mašinos, vandens turbinos, ketaus ir vario liejiniai, vario armatūra.
Sovietinė nacionalizacija ir jos pasekmės
Po sovietinės nacionalizacijos 1940 m. liepos pabaigoje bendrovės veikla pradėjo strigti. Pavyzdžiui, suvalstybintas fabriko skyrius Petrašiūnuose, kuriame 1941 m. sausį dirbo 57 darbininkai, to mėnesio plano įvykdyti nesugebėjo: vietoj 45 tonų prekybinio ketaus buvo pagamintos 35, iš numatytų 80 tonų vinių - 72. Išaugo gaminių savikaina, dauguma jų užsilaikė sandėlyje. Taip konstatuota sovietinio Valstybės kontrolės liaudies komisariato tų metų balandžio 11-30 d. Akte.
„Ringuvos“ akcinės bendrovės istorija
Įkūrimas ir veiklos pradžia
Akcinės aliejaus fabriko bendrovės „Ringuva“ įstatai prezidento A. Smetonos ir premjero E. Galvanausko buvo patvirtinti 1920 m. gegužės 14 d. Steigėjais įrašyti Finansų, prekybos ir pramonės ministerija, M. Yčas, J. Šliūpas, V. Gaigalaitis, A. Vosylius ir K. Račkauskas-Vairas. 1926 m. spalio 8 d. duomenimis, jos tikslas buvo perdirbti vietinius linų sėmenis į aliejų, pokostą ir dažus. Buvo nurodyta, kad yra nuosavas 3 ha žemės sklypas Šančiuose, sujungtas 260 metrų atšaka su plačiuoju geležinkeliu, 12 mūrinių ir medinių statinių, įvairių mašinų ir presų, įgalinančių per dieną perdirbti vagoną (15 tonų) sėmenų, dalis produkcijos eksportuojama.
Produkcija ir inovacija
„Ringuva“ buvo pioniere rinkoje, gamindama augalinius riebalus. Pradžioje naudojo tik vietinę žaliavą, linų sėmenis, spaudė maistinį aliejų, gamino dažymui naudojamą „fernicą“ ir pašarines išspaudas, kurių dalį išveždavo į užsienį. Kylant žemės ūkio kultūrai, gyvulių ir pieno ūkiui, išspaudas kaip koncentruotus pašarus vis plačiau naudojo Lietuvoje. Jų pritrūkus, pradėta gaminti importuojamų kokosų riebalus, kurių reikėjo ir vietiniams muilo fabrikams. 1938 m. įkurta antroji augalinių riebalų ir išspaudų gamykla Šiauliuose, teikusi eksportui aliejų, o ūkininkams - išspaudas. Maistinis aliejus per eilę rafinacijos procesų įgaudavo tikro delikateso skonį, o techniniai bendrovės aliejai buvo aukštai vertinami specialistų.
1930 m. gegužės 20 d., švenčiant bendrovės veiklos dešimtmetį, „Lietuvos aide“ pasirodžiusiame straipsnyje rašyta, kad 1929 m. pradėjo gaminti maistinį saulėgrąžų aliejų, kasmet patiekė po 200 tonų techninio aliejaus ir pokosto, po 40 vagonų linų sėmenų išspaudų. Fabrike buvo „automatiški Anderson sistemos ir hidrauliškai Kruppo presai, filtopresai ir naujausios sistemos aliejui rafinuoti mašinos“. Vėlesniu laikotarpiu per parą jau gamino 10 tonų aliejaus.
Valdymas ir finansai
1921 m. bendrovės valdybos pirmininku buvo M. Yčas, nariais A. Vosylius, J. Smilgevičius, R. Karuža ir V. Gaigalaitis. J. Smilgevičius atgal į valdybą grįžta po 1930 m. Pastovų atstovą arba du nuo 1935 m. joje turėjo Finansų ministerija. Nuolatiniu bendrovės direktoriumi nuo 1921 m. buvo J. Lukauskas.
Pradžioje akcinį bendrovės kapitalą sudarė pusė milijono litų, kuris nuo 1936 m. sausio 1 d. siekė 800 000 litų. Finansų ministerija 1930 m. turėjo 1 500 akcijų, Kredito bankas - 1 002, Lietuvos atstatymo bendrovė - 1 703. J. Smilgevičius 144 akcijas įsigijo savo vardu, žmonos Stefanijos - 29, brolio Juozo - 5. Šioje bendrovėje bendražygių akcijų paritetas bemaž išsaugomas.
Gaisras ir atsistatymas
1927 m. liepos 17 d. Šančiuose sudegė aliejaus fabrikas „Ringuva“. Gaisras padarė bendrovei apie milijoną litų nuostolio, todėl kitų metų sausio 14 d. su Lietuvos banku buvo sudaryta sutartis, kad per 20 metų bus grąžinta 300 000 litų paskola, kasmet įmokant po 15 000 litų.
1936 m. birželio 22 d. akcininkų susirinkime direktorius-tvarkytojas J. Lukauskas referavo, kad fabrikas neturi nuosavo apyvartinio kapitalo ir veikia skolintais pinigais, gaisro nuostoliai buvo žymiai didesni nei gauta draudimo suma, be to, Lietuvos bankas pareikalavo grąžinti laidavimo (garantijos) už žlugusį Prekybos ir pramonės banką pinigus. Bendrovei teko ilgokai vargti, dengiant nuostolius, dividendus akcininkams mokėti tegalėjo iš 1939 m. pelno.
Filmo „Mano pusbrolis Vinis“ teisinė perspektyva
MANO PUSBROLIS VINIS - Filmo anonsas (1992 m.)
Filmas „Mano pusbrolis Vinis“ pasakoja apie du vaikinus, kurie, keliaudami po Alabamą, sustoja degalinėje, prisipila degalų ir išvažiuoja nesusimokėję už žuvies konservus. Netrukus juos sustabdo policininkas. Alabamos įstatymai yra labai griežti ir konservatyvūs, tad abu tučtuojau prisipažįsta apsivogę. Tačiau paaiškėja, kad juos kaltina degalinės pardavėjo nužudymu. Į pagalbą dviem nelaimėliams iš Niujorko atskuba nevykėlis advokatas, neturintis patirties ir nieko neišmanantis apie jam patikėtą bylą. Šis filmas yra amerikiečių teisininkų pripažintas kaip viena realistiškiausių teismo proceso iliustracijų kino istorijoje.
tags: #komedija #su #pesiu #mano #vinis