Automobilio istorijoje yra momentų, kurie keičia visos žmonijos supratimą apie galimybes ir technologijas. Vienas tokių - pirmoji ilga kelionė automobiliu, kurią įvykdė ne kas kitas, o moteris - Cäcilie Bertha Benz-Ringer (1849-1944), legendinio inžinieriaus Karlo Benzo žmona. Šis įvykis užima ypatingą vietą mokslo ir technikos istorijoje, žymėdamas pirmąjį praktinio individualios transporto priemonės su autonominiu varikliu panaudojimo bandymą.
Iki tol Benzo automobilis atliko tik bandomuosius važiavimus ir nuo garažo nenutoldavo daugiau nei porą kilometrų. Tačiau iškylą inicijavo ir automobilį vairavo ne Karlas Benzas, o jo žmona Bertha.
Berthos Benz istorinė kelionė: drąsa ir inovacijos
„Sąmokslas“ ir maršrutas
Pagal kanoninę istorijos versiją, Bertha Benz nusprendė nuvažiuoti į svečius pas mamą, pasimatyti ir parodyti anūkus. Vyro sutikimo kelionei Bertha neprašė. „Sąmokslą“ su mama sudarę vyresnieji sūnūs, Richardas (13 m.) ir Eugenas (15 m.), parengė vieną automobilį. Berta su sūnumis iš namų išvažiavo anksti ryte, kol Karlas Benzas miegojo. Šeimos ekipažas išstūmė „Benz Patent Motorwagen №1“ automobilį iš dirbtuvės, užkūrė jį - ir patraukė iš Manheimo į Pforcheimą per Heidelbergą ir Karlsrūhę. Šį 104 kilometrų ilgio maršrutą automobilis įveikė per 12 valandų - Karlas Benzas apie tai sužinojo tik naktį iš rugpjūčio 5-osios į 6-ąją gavęs telegramą.
Iššūkiai kelyje ir geniali improvizacija
Kelyje Bertha Benz daug kartų stojo, vienąsyk - pasipildyti degalų, kitus kartus - remontui. Automobilių infrastruktūros tada nebuvo visai, tad Bertha iš padėties sukdavosi, atsižvelgdama į epochos teikiamas galimybes. Nedidelis remontas būdavo atliekamas kelyje, parankinėmis priemonėmis: užsikimšusį karbiuratorių Bertha išvalė skrybėlės smeigtuku, o uždegimo žvakės laido izoliacijai panaudojo savo kojinių raištį. Kaip kuras automobiliui buvo naudojamas buitinis tirpiklis ligroinas, parduodamas vaistinėse, - tai skystų angliavandenilių mišinys, šiek tiek sunkesnis už benziną. Vysloche Bertha Benz nusipirko kelis litrus ligroino miesto vaistinėje, kuri nuo tol vadinama „pirmąja pasaulyje degaline“.
Kitas sustojimas buvo Bruchzalio mieste, kur vietinis kalvis įtempė nukritusią varomąją grandinę (tokio paties tipo, kokios naudojamos dabartiniuose motocikluose ir dviračiuose) - tai pirmasis pasaulyje „automobilių servisas“. Pakeliui Bertha Benz dar išrado stabdžių kaladėles - kelionėje stabdis nudilo, ir ji kreipėsi į batsiuvį, kad šis aptaisytų stabdžius oda.
Kelionės pabaiga ir tolesni patobulinimai
Sužinojęs, kad šeima automobiliu išvyko už šimto kilometrų, tėvas ne supyko, o tik pareikalavo per pasiuntinį greitai grąžinti grandinę, kurios jam reikėjo kito automobilio egzemplioriaus demonstravimui. Bertha ir vaikai kelias dienas Pforcheime laukė naujos grandinės, siunčiamos iš Manheimo. Gavusi grandinę, Bertha su vaikais išvyko atgal į Bruchzalį, o iš ten į Manheimą kitais keliais, Reino paupiu, taip kiek sutrumpindama maršrutą. Po kelionės Bertha pasiūlė vyrui visų pirma išspręsti judėjimo įkalnėn problemą - taip atsirado pirmoji trijų pavarų greičių dėžė.
Šios kelionės epizodai buvo rekonstruoti 2013 metais, švenčiant automobilio 125-metį. „Benz Motorwagen №1“ ir tos epochos kostiumai buvo atkurti itin tiksliai.
Bertha Benz: Pirmasis vairuotojas
Kas valdė automobilį: debatai ir tikrovė
Kyla klausimų, kas iš tiesų valdė automobilį. Jei tikėsime Benzo memuarais, už vairo maršruto pradžioje buvo ne Bertha, o jos sūnus Eugenas. Kadangi literatūriniu Karlo Benzo memuarų apipavidalinimu, kai kuriais duomenimis, užsiėmė pati Bertha, šis teiginys atrodo įtikimas. Kita vertus, Eugenas Benzas 1956 metais duodamas interviu, patikslino, kad kelias buvo dulkėtas, siauras ir nepritaikytas, bet tuo pačiu labai gražus, su vaizdu į kalnus. Pirmojo automobilio nepaklusnaus vairo valdymui reikėjo tvirtos rankos. Vairavo visi trys pasikeisdami, daugiausiai laiko už vairo praleido jaunesnysis sūnus Richardas. Įkalnėj automobilį dažnai teko stumti; kaip Eugenas atsimena, stumdavo jis ir motina, Richardas sėdėjo prie vairo. Važiavimas nuokalnėn dėl stabdžių netobulumo buvo kur kas pavojingesnis. Pirmasis stabdžių keitimas įvyko jau grįžtant atgal. Nuolatos tekdavo sustoti visur, kur buvo galima įpilti šviežio vandens į perkaitusį radiatorių. Todėl galima sakyti užtikrintai, kad Bertha ir jaunieji Benzai prie vairo sėdosi pakaitomis. Ir dera pastebėti, kad jiems itin sekėsi: kelionė praėjo be kelių eismo įvykių.
Aktorė Felicitas Woll, vaidinusi Berthą Benz dokumentiniame-meniniame 2013 metų filme „Carl & Bertha“, filmavimuose vairavo „Benz Motorwagen 1“ kopiją ir sakė, kad automobilis sunkus, tačiau valdėsi lengvai, geriau už kai kuriuos dabartinius automobilius. Vairuoti mašiną 12 valandų per vieną dieną itin nelengva net šių laikų vairuotojui, be to, maršrutas iš Manheimo į Pforcheimą driekėsi į rytus, o paskui pietus, tai yra, didžiąją dienos dalį ėjo prieš saulę. Tai sustiprina nuomonę, kad vairuotojai keitėsi.
Berthos Benz asmenybė ir jos reikšmė
Bertha Benz buvo drąsi ir ryžtinga moteris, kurios dvasinės jėgos retai sutiksi bet kuriais laikais. Vien ko vertas piniginis jos įsikišimas į Karlo Benzo reikalus, išgelbėjęs jį nuo bankroto. Ji visą savo kraitį paskyrė Karlo Benzo metalurgijos ir mašinų gamyklai, prisidėdama prie to, kad automobilis taptų praktišku daiktu. Tekėdama už Karlo Benzo, Bertha palaikė visus jo sumanymus, skatino tęsti darbus ir tvirtai tikėjo sėkme.
Viktorijos epochoje, kai Vokietijos teisė moterims ilgai nesuteikė ne tik politinių, bet ir daugelio pilietinių teisių (pvz., teisės valdyti nuosavybę be vyro ar tėvo arba dirbti be sutuoktinio sutikimo), Berthos elgesys buvo iššūkis tradiciniams apribojimams. Ji suprato vyro ambicijas ir siekius, palaikė jį nuolatiniuose sunkumuose ir konfliktuose ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Ji buvo Karlo Benzo kovos draugė, ir visai gali būti, kad valia ir judinanti jėga Karlo ir Berthos poroje buvo būtent Bertha. Nors ši istorija nelabai patvirtina, kad Berthos Benz kelionė buvo iš anksto apgalvotas rinkodaros žingsnis, ji įdomiai remiasi Berthos Benz asmenybe.
Automobilizmo eros kontekstas ir kitų moterų indėlis
Ankstyvojo automobilių kūrimo niuansai
Patikimų šaltinių trūkumas būdingas visai ankstyvajai automobilių kūrimo istorijai. „Berthos Benz lenktynių“ istorija tapo žinoma, praėjus daug dešimtmečių ir išskirtinai iš jų dalyvių lūpų. Mokslo istorikas Kurtas Mozeris iš Karlsrūhės technologijų instituto yra išsakęs abejonę, kad kelionė galėjo netgi būti grynas pramanas, nes jos nepatvirtina nei laikraščiai ar kiti vieši šaltiniai, nei Karlo Benzo firmos dokumentai, kuriuose užfiksuoti kiti ankstyvieji važiavimai. Tačiau tokią radikalią nuomonę priimti sunku, kadangi Eugenas Benzas po daugelio metų pasakojo šią istoriją iš savo požiūrio taško ir minėdamas detales, būdingas liudininkams. Tai, kad firmos dokumentuose tai neužfiksuota, galima paaiškinti būtent tuo, kad kelionė buvo privati, nieko bendra nei su firmos reikalais, nei su bandymais neturėjo, tad ir nebuvo minima dokumentuose.
Karlas Benzas aiškiai negali pretenduoti į automobilio idėjos autorystę, tačiau gali pretenduoti į tai, kad pirmasis idėją pavertė prototipu, o prototipą - pramonine gamyba. Pirmą kartą nuo žlugimo Karlą Benzą išgelbėjo sužadėtinė Bertha Ritter, pasiskolinusi iš tėvo dalį kraičio ir išpirkusi iš verslo pasitraukusio partnerio dalį. 1886 metais Benzas sukūrė keturtaktį variklį, kuriame degusis mišinys uždegamas elektrine žvake, gaunančia aukštosios įtampos impulsą iš indukcinės ritės ir kuris aušinamas vandens radiatoriumi - iš principo tokia pati ir šiuolaikinių automobilių variklių schema. Transporto priemonė, kurioje buvo įmontuotas tas variklis, neatpažįstamai pakito nuo „vežimėlio su motoru“ laikų.
1886 metų sausio 29 d. patente detaliai išdėstyta triračio „Benz Motorwagen №1“ schema: jame vairu buvo valdomas vienintelis priekinis guma padengtas ratas, variklis įtaisytas gale, galiniai varomi ratai, droselinis kuro padavimas, stabdžių svirtimi valdomas diržas, atlikęs ir sankabos funkciją. „Benz Motorwagen №1“ turėjo visus esminius automobilio agregatus. Tiesą sakant, iš arklių traukiamo vežimėlio teliko kėbulas ir sėdynės.
Prieš šimtmetį varantys buvo tik užpakaliniai ratai. Tik XX a. trečiajame dešimtmetyje inžinieriai sukaupė pakankamai patirties ir informacijos, kad galėtų varančiais padaryti priekinius ratus. Karietų linges automobiliuose pakeisti amortizatoriais pirmieji sugalvojo prancūzai 1904 m.
Kitos moterys, keitusios automobilių pasaulį
- Mersedesa Jelinek (Mercedes Jellinek) - nors jos tikrasis vardas buvo Adriana Manuela Ramona Jelinek, artimieji ją vadino Mersedesa (ispaniškai „gailestingumas“). Jos tėvas Emilis Jelinekas, bendrovės „Mercedes-Benz“ steigėjas, dukters vardu pavadino dabar vieną garsiausių automobilių markių.
- Mary Anderson - 1903 m. ši verslininkė sugalvojo ir užpatentavo stiklo valytuvus. Tuo metu valytuvai buvo mechaniniai, juos sudarė besisukanti rankenėlė ir guminis volelis. Nors pajamų už savo išradimą gauti jai nepavyko, automobilių gamintojai neskubėjo įdiegti jos išradimo. Bet 1920 m. pasibaigus patento galiojimo laikui, visuose automobiliuose buvo pradėta montuoti valytuvus, pagamintus pagal jos brėžinius.
- Charlotte Bridgewood - 1917 m. ši amerikietė išrado automatinius valytuvus.
Teisinė bazė ir vairavimo įgūdžiai
Pirmiesiems vairuotojams nereikėjo ne tik ženklo su žaliu lapu, bet ir vairuotojo pažymėjimo. Miestų gatvėse ir užmiesčių keliuose pasirodžius pirmiesiems automobiliams, visuomenė su neišvengiamybe susitaikė ne iškart. Tapo akivaizdu, kad šią pažangos bangą teks kontroliuoti. Vairuotojo pažymėjimo, arba, tiksliau, leidimo vairuoti transporto priemonę, prototipas pasirodė 1888 m., Karlui Benzui išradus „motorinį vežimą“. Reaguodamas į triukšminga mašina nepatenkintų piliečių skundus, Badeno didysis kunigaikštis išleido ypatingą nutarimą: K. Benzui buvo nurodyta vairuojant transporto priemonę neviršyti 6 km/val. greičio mieste ir 12 km/val. už jo ribų.
1893 m. Paryžiaus policijos prefektas Louis Lepine vienam piliečiui išdavė pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę su varikliu. Tai buvo pirmasis pažymėjimas iš daugybės atsiradusių vėliau. Tais laikais niekas nekalbėjo apie kokius nors egzaminus vairuotojams: pirmaisiais tokiais pažymėjimais buvo tik registruojami automobilininkai ir jų transporto priemonės, taip pat buvo nustatytos pirmosios kelių eismo taisyklės. Didžiojoje Britanijoje privalomas egzaminas vairuotojo pažymėjimui gauti buvo įvestas tik 1934 m.
Moterys už vairo šiandien: Lietuva ir pasaulis
Šiandien moteris, vairuojanti automobilį, troleibusą ar miesto autobusą, tapo kasdieniu reiškiniu. Lietuvoje siekiančių teisės vairuoti moterų yra daugiau negu vyrų. Pastaruosius dvejus metus „Regitroje“ pradedančiojo vairuotojo pažymėjimų daugiau buvo išduota moterims nei vyrams. Pernai šie pažymėjimai buvo išduoti 19 744 moterims ir 19 178 vyrams (2011 m. duomenys rodo, kad buvo išduota daugiau nei 1,35 mln. pažymėjimų, o 2008 m. - 69,9 tūkst. B kategorijos pažymėjimų, tai 16,5 proc. daugiau nei 2007 m.).
Lietuvoje dauguma vyrų ir moterų pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą siekia įgyti dar iki 30 metų. Tačiau 31-40 metų amžiaus grupėje pernai pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą gavusių moterų buvo 1456, šioje grupėje moterys dvigubai lenkia vyrus (2012 m.). Vyresnio amžiaus sulaukusios moterys, skirtingai nei vyrai, vairuoti mokosi aktyviau: pernai 375 moterims ir 81 vyrui, kurių amžius nuo 51 iki 70 m., buvo išduoti pradedančiojo vairuotojo pažymėjimai. Dvi vyriausiosios pradedančiosios vairuotojos vairavimo egzaminus išsilaikė būdamos 71 metų. Beveik pusės milijono vairuotojo pažymėjimą turinčių moterų amžius - nuo 18 iki 50 metų. Iš 1,35 mln. Lietuvoje gyvenančių vyresnių nei 18 metų moterų beveik kas antra turi teisę vairuoti transporto priemones.
Nors įvairių tyrimų rezultatai rodo, jog moterų ir vyrų vairavimo įpročiai ir braižas turi kai kurių skirtumų, Europos Sąjungos šalyse teisiškai tai nėra kaip nors reguliuojama. Ketinantys įgyti teisę vairuoti automobilius ar motociklus turi išlaikyti teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus. „Regitros“ darbuotojai patvirtina, kad besilaukiančioms moterims atvykstant į egzaminus nereikia pateikti papildomos sveikatos pažymos.
Moteris sunkvežimio vairuotoja: Sigita Sinskienė
Sigita Sinskienė - tolimųjų reisų vairuotoja, kurios istorija atspindi besikeičiančias tendencijas. Jos tėtis Lenkijoje, kai Sigitai buvo tik 15 metų, leido pavairuoti sunkvežimį ir savarankiškai nuvažiuoti apie 100 kilometrų kelio. Būdama 18 metų, mergina išlaikė C1 kategorijos egzaminą ir įgijo teisę vairuoti nedidelius (iki 7,5 t svorio) sunkvežimius. Europiečiai per daug nesistebi moterimis prie sunkvežimio vairo ir neskirsto darbo į vyrišką ar moterišką. Sigita sakė, kad prireikus pagalbos vyrai labai greitai reaguoja ir visos problemos išnyksta akimirksniu. Jos nuomone, moterys su technika elgiasi atsargiau: „Su sunkvežimiu važiuoju daug daugiau nei su lengvuoju automobiliu, tad automobilvežį labiau ir prižiūriu. Apskritai moterys su technika elgiasi atsargiau. Ne išimtis - ir aš. Išlipusi iš automobilio visada jį apeinu, apžiūriu, įsitikinu, ar viskas gerai.“ Sigita teigė, kad Lietuvoje moteris sunkvežimio vairuotojas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o Europoje jų yra sutikusi daugiau.
tags: #kada #pasauly #pradejao #moterys #vairuoti #automobilius