Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje plečiamas mokamų kelių tinklas, skirtas krovininiam ir komerciniam transportui. Į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą bus papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Iki nurodytos datos komercinio transporto priemonės valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekia 1 700 km. Svarbu paminėti, kad lengvųjų automobilių vairuotojams mokėti šio mokesčio nereikės.
Šie pakeitimai turėtų atnešti naudą visiems kelių naudotojams, mažinant vairuotojų išlaidas transporto remontui ir degalams. Pastebėta, kad krovininis transportas, siekdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant galimo maršruto pailgėjimo, neretai renkasi neapmokestintus krašto ar rajoninius kelius. Mokamų kelių tinklo plėtra prisidės prie tvaraus kelių finansavimo modelio kūrimo, leisdamas Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, juos nuolat gerinti ir plėsti kelių tinklą.
Pokyčiai kelių apmokestinimo srityje
Nuo 2025 m. liepos 1 d. keičiasi kelių apmokestinimo tvarka. Numatoma, kad M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį važiuodami ir papildomais 21 krašto keliu. Kitos anksčiau galiojusios nuostatos išlieka nepakeistos.
Nuo 2024 m. nebetaikomas lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas transporto priemonėms iki 16 tonų (įskaitant šį svorį), kai transporto priemonės valdytojas yra žemės ūkio veiklos subjektas. Siekiant įrodyti, kad jiems taikomi nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai, žemės ūkio veiklos subjektai turi pateikti atitinkamus dokumentus, susijusius su pajamų dalies iš žemės ūkio veiklos įvertinimo metodika.
Transporto priemonių parko atnaujinimas ir taršos mažinimas
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, yra įsipareigojusi ilgainiui sumažinti transporto priemonių keliamą taršą iki nulio. Pagal Seimo priimtas įstatymo pataisas, per artimiausius 5 metus naftos degalų suvartojimą transporto srityje Lietuvoje privaloma sumažinti 39%. Nepavykus įvykdyti šio įsipareigojimo, valstybė turės mokėti dideles baudas už įsipareigojimų nevykdymą.
Šiuo metu Lietuvoje registruota 1,725 mln. lengvųjų automobilių, kurių vidutinis amžius yra 16,2 metų. Dauguma jų (66%) varomi dyzelinu, o likusi dalis - benzinu arba benzinu su dujomis, ar elektra. M1 klasės elektromobilių mūsų šalyje yra vos 13,9 tūkst., tai sudaro tik 0,8% viso lengvųjų automobilių parko. Nepaisant finansinių paskatų ir lengvatų, lietuviai ir toliau dažniausiai renkasi senesnius dyzelinius automobilius. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą registruota per 81 tūkst. naudotų automobilių, kurių vidutinis amžius siekia beveik 10 metų, ir du trečdalius jų sudaro dyzeliniai automobiliai.
Ekspertai pastebi, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje nėra kasmetinio automobilių mokesčio, o visi keliai lengviesiems automobiliams yra nemokami, nors tai neretai pateisinama prasta kelių būkle.
Politinių partijų požiūris į automobilių ir kelių apmokestinimą
Artėjant Seimo rinkimams, partijos išreiškia savo pozicijas dėl kasmetinio automobilių mokesčio ir kelių apmokestinimo.
Partija Laisvė ir teisingumas
Ši partija nemano, kad Lietuva turėtų įvesti visas įmanomas mokesčių formas. Kadangi gyventojai jau moka kelių mokesčius (nors ir ne tiesiogiai), didelius akcizus už degalus, o pridėtinės vertės mokesčio negali atskaityti, papildomų metinių mokesčių įvedimas nebūtų teisingas. Partija taip pat atkreipia dėmesį į senstantį Lietuvos automobilių parką ir siūlo papildomas paskatas elektromobilių ir dujinių transporto priemonių plėtrai. Vis dėlto, partija pritaria mokamų kelių idėjai, jei jie yra naujai įrengiami privačių investuotojų lėšomis, kaip praktikuojama Lenkijoje, Italijoje ar Prancūzijoje.
Laisvės partija
Laisvės partija nepritaria kasmetiniam automobilių mokesčiui ir visuotiniam kelių apmokestinimui. Vietoj to, siūloma įkurti kelių fondą, panašų į Gynybos fondą, su stabiliais finansavimo šaltiniais: kelių mokesčiais (vinjetėmis, „e-tolling“), akcizo dalimi, galimybėmis skolintis ir išleisti obligacijas.
Liberalų sąjūdis
Liberalų sąjūdis informavo, kad nesiūlys didinti esamų mokesčių, plėsti apmokestinamų bazių ar įvesti naujų mokesčių. Bet kokiems mokesčių politikos pokyčiams reikalingas platus susitarimas ir prognozuojamumas, o mokesčių politikos ciklas turėtų aplenkti kadencijas.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Konservatoriai palaikė Aplinkos ministerijos parengtą taršos mokesčio projektą ir yra pasirengę tartis dėl mokesčio modelio, nes iš principo palaiko jo svarbą, rekomenduojamą tarptautinių organizacijų.
Dėl kelių mokesčio gyventojams jie laikosi nuosaikios pozicijos: pirmiausia siekiama realizuoti „e-tolling‘o“ sistemą, kuri leistų padidinti pajamas į biudžetą, lyginant su dabartinėmis pajamomis iš kelių vinječių. Šios lėšos prisidėtų prie kelių būklės spartesnio gerinimo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Pasak šios sąjungos, automobilių parkas, ypač regionuose, nėra pakankamai atnaujintas, todėl kalbėti apie papildomus mokesčius yra per anksti. Šaliai reikalinga strategija automobilių parkui atnaujinti, sprendžiant eismo saugumo ir taršos problemas motyvavimo mechanizmais, o ne papildomais mokesčiais. Partija mano, kad Lietuvos infrastruktūra turėtų būti tvarkoma iš jau surinktų mokesčių, neįvedant naujų, tačiau siūlo peržiūrėti tranzitinių automobilių naudojimosi Lietuvos keliais apmokestinimo tarifus.
Demokratų partija „Vardan Lietuvos“
Partija nepritaria kasmetiniam automobilių mokesčiui, argumentuodama, kad kol Lietuvoje nėra patogaus viešojo transporto, automobilis yra vienintelė socialinio mobilumo priemonė regionų žmonėms. Didelė dalis kelionių (94%) vyksta automobiliu, o tai yra blogiausias rezultatas ES.
Lietuvos socialdemokratų partija
Socialdemokratai teigia neįvedinėsiantys metinio automobilio mokesčio, nes jis jau yra įtrauktas į akcizus per CO2 dedamąją. Jie siūlo sukurti infrastruktūros fondą, į kurį suplauktų skolintos ir europinės lėšos, taip pat akcizo bei kelių mokesčių (vinječių) pajamos. Tikslas - užtikrinti, kad visos iš akcizo ir kelių mokesčio surenkamos lėšos keliautų į infrastruktūros fondą, o ne tik dabartiniai 60%.
MOKESČIŲ EKSPERTAS: 0% mokesčiai legaliai, 2 pakopa - ko nesako VMI?
M1 klasės automobilių kategorijos ypatumai ir apmokestinimas
Lietuvoje, įsigyjant asmeninės paskirties automobilius, tenka susimokėti 21% PVM, kas ženkliai pabrangina transporto priemonę. Tuo tarpu įsigyjant komercinės paskirties transporto priemones, mikroautobusus ar pikapus, PVM mokėti nereikia. Šia galimybe pasinaudojama pritaikant asmeninės paskirties (M1 kategorijos) automobilius N1, komercinių automobilių kategorijai.
Dažnai parduodami automobiliai, kurie rinkos kaina yra žemesnė nei įprastai, gali priklausyti N1 kategorijai. N1 kategorijos transporto priemonė yra lengvasis krovininis automobilis, skirtas vežti krovinius, tuo tarpu M1 kategorijos transporto priemonė yra lengvasis automobilis, skirtas tik keleiviams vežti.
Kategorijos keitimo iš N1 į M1 procedūra
Perkant automobilį, svarbu atkreipti dėmesį į jo kategoriją, kuri nurodyta registracijos liudijime. Jei automobilis yra N1 kategorijos, o norima jį perregistruoti į M1 kategoriją, procesas gali būti sudėtingas ir brangus.
Per metus Automobilių ekspertizių centro „Tuvlita“ sulaukiama iki penkių užklausų dėl automobilių kategorijos keitimo iš N1 į M1. Dažniausiai kreipiasi privatūs asmenys, tačiau pasitaiko ir įmonių, kurios įsigijusios didesnį kiekį N1 kategorijos automobilių, siekia juos parduoti lengviau.
Svarbi data kategorijos keitimui yra 2009 m. balandžio 29 d. Automobiliams, pagamintiems iki šios datos, ekspertizės atliekamos specializuotose įmonėse, kur vertinamos sėdynės, saugos diržai ir jų tvirtinimas. Automobiliams, pagamintiems po šios datos, reikalingi papildomi sertifikatai iš gamintojo, o procedūra atliekama ne tik ekspertizių centruose, bet ir Lietuvos transporto saugos administracijoje (LTSA).
Ekspertizės kaina skiriasi priklausomai nuo automobilio pagaminimo datos. Automobiliams iki 2009 m. balandžio 29 d. ji gali siekti 120-150 eurų, o vėliau pagamintiems - maždaug dvigubai daugiau, be to, reikia pridėti ir LTSA paslaugų kainą.
Pagrindiniai darbai keičiant kategoriją apima sėdynių, saugos diržų ir jų sagčių sumontavimą. Jei automobilis pagamintas iki 2009 m. balandžio 29 d., dažnai pakanka naudotų detalių, jei gamintojo vietos tvirtinimui yra išlikusios. Tačiau jei ekspertui kyla abejonių dėl savadarbių modifikacijų, gali prireikti gamintojo atstovo sertifikato.
N1 kategorijos transporto priemonių įsipareigojimai
N1 kategorijos transporto priemonių valdytojai turi papildomų įsipareigojimų: jiems reikia mokėti kelių mokestį, kasmet atlikti techninę apžiūrą ir pildyti važtaraščius, įrodant komercinę veiklą. Per penkerius metus šios išlaidos gali siekti apie 2 000 eurų.
Iki 2016 m. lapkričio N1 kategorijos transporto priemonėms buvo taikomi greičio apribojimai automagistralėse ir greitkeliuose (ne didesnis nei 110 km/val.), tačiau vėliau jie buvo sulyginti su M1 klase (130 km/val. automagistralėje ir 120 km/val. greitkelyje).
Pirkdami naudotą automobilį, atidžiai peržiūrėkite skelbimus ir atkreipkite dėmesį į automobilius, parduodamus žemesne nei rinkos kaina. N1 kategorijai gali priklausyti ne tik mikroautobusai, bet ir sedanai, hečbekai, universalai ar visureigiai.
Kelių naudotojo mokesčio (el. vinječių) pokyčiai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja kelių naudotojo mokesčio (el. vinječių) pokyčiai, kuriuos patvirtino Vyriausybė. Naujasis apmokestinimas bus taikomas keleivinėms (M2 ir M3 kategorijų) bei krovininėms (N1, N2, N3 kategorijų) transporto priemonėms. Tikimasi, kad šie pakeitimai skatins vežėjus naudoti mažiau taršias transporto priemones ir prisidės prie transporto priemonių parko atnaujinimo Lietuvoje.
Naujasis mokestis papildys valstybės biudžetą apie 30-40 mln. eurų kasmet. Vyriausybė patvirtino naujus mokesčio dydžius keleivinėms ir krovininėms transporto priemonėms, vadovaudamasi LR Seimo patvirtintais maksimaliais kelių naudotojo mokesčio dydžiais.
Primename, kad transporto priemonių (M2-M3 ir N1-N3 kategorijų) ar jų junginių valdytojams už naudojimąsi valstybinės reikšmės magistraliniais keliais Lietuvoje taikomas kelių naudotojo mokestis (el. vinjetė). Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių tinklą.
Mokesčio apmokėjimo tvarka
Mokėjimo dokumente privaloma nurodyti transporto priemonės valstybinį numerį. Mokestis mokamas kasmet, skaičiuojant nuo vienos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros datos iki kitos. Pristatant transporto priemonę privalomajai techninei apžiūrai, būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius mokesčio sumokėjimą.
Transporto priemonių valdytojai mokestį moka už kiekvieną transporto priemonę atskirai, išskyrus mokestį už krovininių kelių transporto priemonių junginį N3+O4 (nuo 40 iki 44 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe konteinerius).
Permokėjus mokestį, techninės apžiūros centras, valdytojo prašymu, išduoda pažymą su grąžintina suma ir jos grąžinimo priežastimis.
tags: #koks #taikomas #keliu #mokestis #m1 #klases