Automobilių veiklos nuomos sutartys yra plačiai paplitusios tiek tarp juridinių, tiek tarp fizinių asmenų. Tačiau, kaip ir bet kurios sutarties atveju, gali kilti įvairių teisinių ginčų, susijusių su nuomininko ar nuomotojo pareigų vykdymu, atsakomybe už žalą ar turto naudojimą. Šiame straipsnyje analizuojami du teismų praktikos pavyzdžiai, iliustruojantys automobilio nuomos sutarčių teisinius aspektus Lietuvoje, apžvelgiant nuomininko atsakomybę už sugadintą transporto priemonę ir bankroto administratoriaus atsakomybę naudojant įmonės automobilius.
Nuomininko atsakomybė už transporto priemonės apgadinimą
Sutarties sąlygos ir įvykių seka
Tarp automobilio nuomotojo ir automobilio nuomininko buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Šios sutarties pagrindu nuomotojas išnuomojo nuomininkui automobilį. Sutartyje dėl nuomininko atsakomybės buvo nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja padengti visas išlaidas nuomotojui, jei šios sutarties veikimo metu automobilis bus pažeistas ar prarastas. Šalys sutartyje numatė, kad jeigu automobilis būtų apgadintas, šios išlaidos būtų nuskaičiuotos nuo palikto užstato.
Nuomininkui grąžinus automobilį nuomotojui, buvo sudarytas automobilio apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti apgadinimai. Automobilis po padarytų apgadinimų buvo suremontuotas. Nuomininko padaryti apgadinimai buvo pašalinti įmonės, teikiančios automobilių remonto darbus. Nuomotojas už šiuos darbus sumokėjo ir patyrė nuostolius dėl automobilio remonto. Nuomininkas pateikė nuomotojui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo bei pareikalavo pateikti paaiškinimus, eismo įvykio deklaraciją ar policijos pažymą. Nuomotojas tokių duomenų nuomininkui nepateikė ir pateiktos sąskaitos už atliktus remonto darbus neapmokėjo.
Teisinis reglamentavimas ir nuomininko pareigos
Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos
Specialiosios teisės normos nereglamentuoja nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją tvarkos ir sąlygų, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.489 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Šioje situacijoje tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai ir nuomininko atsakomybės už jam išnuomoto automobilio sugadinimą klausimas.
Civilinė atsakomybė ir rūpestingumo pareiga
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Nors bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Nuomininkas, būdamas atsakingas už automobilio saugumą sutarties vykdymo metu, privalo ir turi įsitikinti transporto priemonės saugiu grąžinimu nuomotojui.
Pareiga atlyginti padarytą žalą
Sudaręs nuomos sutartį su nuomotoju, nuomininkas turi pagrindines pareigas: naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis); laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis); laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo sąskaita daryti einamąjį remontą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 6.493 straipsnio 1 dalis); nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą arba sulygtos sutartyje būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas nuomininkui automobilį perdavė techniškai tvarkingą ir neapgadintą.
Bankroto administratoriaus atsakomybė naudojant įmonės automobilius
Ginčo aplinkybės ir ieškinio reikalavimai
Nagrinėjamoje civilinėje byloje BUAB „Aftalitana“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų UAB „Atenergo“ ir A. M. 54 750 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad buvusi BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorė UAB „Atenergo“ ir jos vadovas A. M. piktnaudžiavo savo padėtimi, t. y. apie trejus metus naudojo du bankrutavusios įmonės automobilius savo asmeninėms reikmėms ir su kiekvienu iš jų nuvažiavo apie 100 000 km. Ieškovės teigimu, bankroto administratorė privalėjo sudaryti nuomos sutartį tarp savęs ir BUAB „Aftalitana“, o to nepadarius, BUAB „Aftalitana“ patyrė gautino nuomos mokesčio dydžio žalą. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad automobiliai buvo naudojami įmonės bankroto procedūroms atlikti, o ne asmeniniams bankroto administratorės tikslams.
Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Teisminio nagrinėjimo eiga
Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškovės BUAB „Aftalitana“ ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Aftalitana“ nuosavybės teise priklausė automobiliai „BMW 745“ ir „BMW X5“. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi UAB „Aftalitana“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Atenergo“ (direktorius ir įgaliotas asmuo A. M.). Bankroto administratorė UAB „Atenergo“, administruodama BUAB „Aftalitana“, perėmė automobilius.
Teismas nurodė, kad automobilio nuomos sutartis nepatenka į sutarčių ratą, kurias sudaryti privaloma (pvz., viešoji sutartis dėl elektros, dujų, šilumos tiekimo). Taigi, administratorius neprivalėjo su bankrutuojančia įmone sudaryti būtent transporto priemonės nuomos sutarties. Teismas sprendė, kad nuomos pajamos neatitinka negautų pajamų kriterijaus deliktinės atsakomybės aspektu, nes ieškovė negalėjo iš anksto numatyti gauti nuomos pajamų ir tikėtis jas gauti esant normaliai veiklai, todėl negalima teigti, kad pajamų negauta dėl atsakovų veiksmų.
Apeliacinis skundas ir argumentai
Ieškovė BUAB „Aftalitana“ apeliaciniame skunde prašė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalyje yra nustatytos administratoriaus pareigos ir teisės. Ieškovė teigė, kad bet koks bankrutuojančios įmonės turtas, o šiuo atveju ypač prabangūs automobiliai „BMW“, patenka į privalomų nuomos sutarčių sudarymo sąrašą.
- Nors bankroto administratorė UAB „Atenergo“ turėjo tik vieną įgaliotą asmenį, kuris buvo atsakingas už BUAB „Aftalitana“ bankroto procesą, tačiau vienu metu buvo naudojami abu automobiliai ir šių automobilių rida padidėjo apie 200 000 km. Tai, anot ieškovės, patvirtina, kad nuomos sutartys abiems automobiliams buvo būtinos.
- Negalima sutikti su teismo teiginiu, kad esant kreditorių sprendimui ieškovė BUAB „Aftalitana“ jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdė, kadangi tokio kreditorių susirinkimo nutarimo nėra. Net tai, kad BUAB „Aftalitana“ nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, nereiškia, jog bankroto administratorė galėjo neatlygintinai naudotis įmonės turtu asmeninėms ir komercinėms reikmėms, nesudarant privalomų nuomos sutarčių.
- Kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti turto kainą. Įmonės kreditorių susirinkimas, išanalizavęs tuometinę automobilių nuomos kainų rinką, nustatė beveik minimalų tarifą ilgalaikei automobilių nuomai, ir šio nutarimo niekas neskundė. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčas ir nebuvo ginčijama, kad nurodyta nuomos kaina neatitiktų rinkos kainos.
- Negautos nuomos pajamos visiškai atitinka deliktinės atsakomybės kriterijų, nes ieškovė galėjo numatyti nuomos mokesčio gavimą. BUAB „Aftalitana“ turėjo du automobilius, o pagal ĮBĮ šis turtas privalėjo būti parduotas arba išnuomotas. Taigi, kiekvienu atveju įmonė turėjo gauti pajamas arba galėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų esant normaliai įmonės veiklai. Nurodytų pajamų negauta dėl automobilių naudojimo neatlygintinai.
Atsakovė UAB „Atenergo“ prašė ieškovės, atstovaujamos kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė teigė, kad BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo po bankroto bylos iškėlimo tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą, todėl BUAB „Aftalitana“ jokios veiklos nevykdė ir negalėjo vykdyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB „Aftalitana“ jokių automobilių nuomos sutarčių nei su atsakovais, nei su kitais asmenimis neprivalėjo sudaryti bei negalėjo gauti nurodytų pajamų. Esant šioms aplinkybėms, nuomos sutarčių nesudarymas negali būti vertinamas kaip atsakovų neteisėti veiksmai ir dėl to jokie nuostoliai ieškovei BUAB „Aftalitana“ nekilo.
Tačiau byloje paminėta, kad buvusi bankroto administratorė UAB „Atenergo“ atstatydinta iš pareigų dėl jokių veiksmų neatlikimo, tame tarpe ir dėl turto nepardavimo. Maža to, ieškovės turtas - du automobiliai, ne tik nebuvo ilgą laiką parduoti, bet ir smarkiai nudėvėti, t. y. rida padidėjo 200 000 km, nors BUAB „Aftalitana“ ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Iš to seka logiška išvada, kad įmonės automobiliai buvo naudojami asmeniniams bankroto administratorės ir jos vadovo poreikiams tenkinti ir už tai turi būti atlyginama ieškovei.
Administratoriaus atsakomybės principai
Įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis).
Bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančią įmonę ir teikdamas administravimo paslaugas, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu.
Apibendrinimas
Svarbiausi teisiniai akcentai veiklos nuomos bylose
Apibendrinant, nagrinėtose bylose išryškėjo svarbiausi aspektai, kuriuos reikia žinoti apie veiklos nuomos sutartis automobiliams ir su jomis susijusią atsakomybę:
- Nuomininko pareiga elgtis rūpestingai: Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir jo paskirtį, grąžinti daiktą tinkamos būklės ir atlyginti žalą, jei pablogėjimas įvyko dėl jo kaltės.
- Bankroto administratoriaus pareiga veikti sąžiningai ir rūpestingai: Nėra aiškaus imperatyvo sudaryti nuomos sutartį, tačiau būtina užtikrinti įmonės ir jos kreditorių interesus, vengiant neatlygintino turto naudojimo asmeninėms reikmėms.
- Žalos atlyginimo sąlygos ir įrodinėjimo našta: Civilinei atsakomybei kilti reikalinga neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės visuma.
- Kreditorių susirinkimo teisės ir sprendimai: Kreditorių susirinkimo sprendimai turi didelę reikšmę, nustatant turto likimą ir galimas nuomos kainas, tačiau jie nepanaikina administratoriaus bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismų praktika rodo, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, administratoriaus veiksmus ir jų įtaką įmonės turtui bei kreditorių interesams.
tags: #byla #liteko #veiklos #nuomos #sutarties #pagrindu