Černobylio atominės elektrinės (AE) avarija, įvykusi 1986 m. balandžio 26 d., iki šiol išlieka didžiausia atominė katastrofa po Antrojo pasaulinio karo. Radioaktyvūs debesys po sprogimo nuslinko per visą europinę Sovietų Sąjungos dalį, Rytų Europą ir Skandinaviją, pasiekdami ir Lietuvą. Apie įvykusią nelaimę visuomenė sužinojo su pavėlavimu, o tai turėjo įtakos gyventojų apsaugos priemonių, tokių kaip jodo profilaktika, efektyvumui.
Radiacinė tarša Lietuvoje 1986 metais
Lietuvos teritoriją radioaktyvus debesis pasiekė jau pirmąją parą po avarijos. Labiausiai užterštos buvo pietinė ir vakarinė šalies dalys. Pagrindiniai taršos rodikliai buvo nustatyti pirmomis gegužės dienomis, tiriant pieno mėginius. Tyrimai parodė, kad šalies teritoriją buvo galima suskirstyti į zonas:
- Šiaurės ir Vidurio Lietuva: laikoma švaria zona.
- Vakarinė ir piečiausia šalies dalis: pieno radioaktyvumas leistiną normą viršijo daugiau nei 10 kartų.
- Likusi užteršta teritorija: tarša viršijo normą iki 10 kartų.
Užterštose teritorijose gyvenantiems vaikams pienas buvo vežamas iš neužterštų vietovių. Vėlesni matavimai (1992 m.) parodė, kad radioaktyvaus cezio kiekiai Lietuvos pietuose (ties Varėna, Druskininkais) ir pajūryje buvo šiek tiek didesni už normą, tačiau nepasiekė pavojingo lygio.
Poveikis gyventojų sveikatai
Dr. A. Kesminienė, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertė, pabrėžia, kad Lietuva patenka į Europos šalių grupę, kur vidutinė sukaupta viso kūno apšvitos dozė per 30 metų neviršija 0,5 milizivertų (mSv). Daugumoje Europos valstybių, esančių už labiausiai užterštų zonų ribų, onkologinių susirgimų padidėjimo, susijusio būtent su Černobylio radiacija, statistiškai aptikti praktiškai neįmanoma.
Tuo tarpu Lietuvos vaikų ligoninėse stebėti likvidatorių vaikai dažniau sirgo neurologinėmis ir virškinimo sistemos ligomis, tačiau šiuos susirgimus medikai dažnai siejo ir su šeimų emociniu bei socialiniu statusu. Skydliaukės vėžio atvejų padidėjimas, prognozuotas po avarijos, Lietuvoje nepasitvirtino, o ankstyvi dariniai, nustatomi šiuolaikine diagnostika, dažnai yra gerybiniai ir lėtai progresuojantys.
Radiacinis fonas šiandien: ar yra pagrindo nerimauti?
Šiuo metu Lietuvoje veikia 43 automatinės ankstyvojo perspėjimo stotys, kurios visą parą stebi radiacinį foną. Specialistai akcentuoja, kad net ir įvykus kariniams veiksmams Černobylio zonoje, poveikis Lietuvai būtų minimalus dėl didelio atstumo (apie 500 km) ir to, kad elektrinės reaktoriai jau seniai neveikia.
| Veiksnys | Poveikis Lietuvai |
|---|---|
| Atstumas iki Černobylio | 500 km (saugus atstumas) |
| Radiacinis fonas | Nepakitęs, atitinka natūralų lygį |
| Apsaugos priemonės | Nuolatinis stebėjimas 43 stotyse |
Svarbu suprasti, kad radiacijos sklidimo scenarijai skiriasi priklausomai nuo šaltinio vietos. Pvz., Astravo AE yra 10 kartų arčiau Lietuvos nei Černobylis, todėl nelaimės atveju būtent ši kaimynystė keltų didesnį iššūkį. Gyventojai gali bet kada patikrinti esamą radiacinį foną Radiacinės saugos centro interneto svetainėje.
tags: #koks #radiacijos #lygis #buvo #lietuvoje #po