Lietuvoje tiek vertimasis prostitucija, tiek tokių paslaugų pirkimas - baudžiami administracinėmis baudomis. Siekiant kovoti su prostitucija, Seime yra pateiktas siūlymas dešimt kartų didinti baudas sekso paslaugų pirkėjams, siekiant juos atgrasyti. Šios pataisos ir jų galimas poveikis kelia plačias diskusijas visuomenėje.
Administracinė atsakomybė ir siūlomos permainos
Dabartinės baudos ir jų taikymas
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnis numato, jog baudos nuo 90 iki 140 eurų, o pakartotinio nusižengimo atveju - nuo 140 iki 300 eurų gresia tiek besiverčiantiems prostitucija, tiek besinaudojantiems paslaugomis. Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos narė Roberta Ažukaitė teigė, jog daugelis moterų į prostituciją įsitraukia dėl smurto, skurdo, vaikystėje patirtų traumų, priklausomybių ar socialinės atskirties, tad kol jos nebus matomos kaip aukos, kurioms reikia apsaugos ir pagalbos, tol prekybos žmonėmis problema niekur nedings.
Siūlomas baudų didinimas sekso paslaugų pirkėjams
Seime siūloma nustatyti didesnes administracines baudas prostitucijos pirkėjams, jos augtų apie dešimt kartų. Pakeitimais siūloma nustatyti, kad atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. eurų, o pakartotinis nusižengimas - nuo 1,6 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų.
Pataisų iniciatorė socialdemokratė Birutė Vėsaitė pabrėžė, kad „šito įstatymo projekto tikslas yra parodyti, kad vis dėlto tai netinkamas elgesys visuomenėje, o kai nebus paslaugos pirkėjo, tai nebus ir paslaugos tiekėjo“. Pasak B. Vėsaitės, baudos už vertimąsi prostitucija liktų tokios, kokios yra dabar. Parlamentarės teigimu, pataisų siekis - griežtinti atsakomybę savo veiksmais seksualinio išnaudojimo rinką palaikantiems ir finansuojantiems žmonėms. „Projekto rengimą paskatino būtinybė sustiprinti valstybės taikomas sankcijas už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Galiojantis administracinės atsakomybės modelis neatlieka pakankamos prevencinės ir atgrasomosios funkcijos, nes nesudaro realaus ekonominio barjero prostitucijos paklausai“, - kalbėjo ji, pridurdama, kad „tos baudos atrodo niekingos ir juokingos“.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė pastebėjo, jog atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis didina lytiškai plintančių infekcijų plitimo riziką. Todėl, anot gydytojos ginekologės, svarbu derinti paklausos mažinimą su aktyviomis sveikatos apsaugos priemonėmis, diegiant nemokamą ir anoniminį testavimą greitaisiais testais, užtikrinant nemokamų, kompensuojamų prezervatyvų sklaidą. „Taikant modelį, kai didesnė atsakomybė tenka tam, kas kuria paklausą - sekso paslaugų pirkėjui - yra didesnė tikimybė, kad paslaugų pirkėjų ir prostitucijos reiškinys sumažės“, - teigė ji.
Įgyvendinimo iššūkiai ir realybė
Nepaisant įstatyminių reguliavimų, realybėje bausmių taikymas susiduria su rimtais iššūkiais. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė A. pažymi, kad „mes ne visą laiką galime identifikuoti tą pirkėją, kuris yra baustinas“, ir „bausmės dydis ne visada veikia labai atgrasančiai arba ne visada padeda aukai atsitiesti. Darbas su aukomis taip pat turėtų vykti.“ Nevyriausybininkai teigia, kad administracinis straipsnis realybėje veikia absurdiškai.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė sako, kad šiandien prostitucija matoma kaip parsiduodančių asmenų problema, tačiau tai vyksta dėl paklausos. „Patį faktą sudėtinga nustatyti, nes tai yra, žinoma, slepiama, neviešai tai viskas vyksta, kaip žinia, ir patį faktą nustatyti sudėtinga.“
Statistikos ir tendencijos
- Policijos duomenimis, 2024 metais už vertimąsi prostitucija nubausti 267 asmenys, pernai - 263.
- Už naudojimąsi prostitucija 2024 metais - 21 asmuo, o pernai vos 10.
- Praėjusiais metais už pirkimą ar pardavimą nubausti 290 asmenys, kurių dauguma, kaip teigia specialistai, ne pirkėjai, o sekso paslaugas teikiančios moterys.
- Policijos statistika rodo, kad 2013 m. už įtraukimą į prostituciją ar pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos iškeltos 33 baudžiamosios bylos, tačiau už sekso paslaugų pirkimą ar pardavimą nubausta beveik dešimt kartų daugiau.
Prostitucija kaip socialinis reiškinys
Priežastys ir rizikos
Lietuvoje tik nedidelė dalis prostitucijos yra susijusi su prekyba žmonėmis. Moterys, teikiančios sekso paslaugas, tokį pajamų šaltinį renkasi tiek dėl socialinių problemų, tiek dėl greitai uždirbamų pajamų. Nelegalus tokių paslaugų statusas verčia rizikuoti, paslaugas teikti ir nepatikimai atrodantiems klientams, o smurto ir išprievartavimų atvejais jos paliekamos be pagalbos.
Seksualinio darbo įvairovė ir pažeidžiamumas
Angelės istorija: gatvės darbas ir pažeidžiamumas
Angelė - tipiškas pažeidžiamiausios ir mažiausiai uždirbančių sekso darbuotojų pavyzdys. Beveik du dešimtmečius dirbusi siuvėja „Spartoje“, mažinant etatus ji neteko darbo, o mirus vyrui apskritai neliko pajamų. Nors Angelė turi tris vaikus, stogą virš galvos kiekvieną dieną atranda vis pas kitus draugus ar pažįstamus. Pusantrų metų sekso paslaugas teikianti moteris serga paskutinės stadijos gimdos vėžiu ir gydytis nebemato prasmės. Moteris yra priklausoma nuo heroino, atrodo serganti depresija, o jos darbą apsunkina ir tai, kad ji dirba Vilniaus stoties rajone. Angelė pasakoja: „Kiekvieną kartą, sėsdama į mašiną, nežinau, kur mane nuveš, ar liksiu gyva. Ypač pavojingi jaunesnio amžiaus vyrai, kurie sau ir aplinkiniams bando įrodyti, kokie jie „kieti“, o tas „kietumas“ dažnai pasireiškia smurtu, kartais sadistiniu.“
Gatvėje atsidūrusi dingus stabilioms pajamoms ar atsiradus priklausomybei nuo kvaišalų, ši grupė yra visuomenės ypač matoma, todėl policijos reidai ir tikrinimai - ypač dažni, kurie įsuka į retai kada išmokamų baudų ratą. Dėl nuolatinio pinigų trūkumo neturėdamos galimybės atsirinkti klientų, šios moterys rizikuoja labiausiai: prostitucija Lietuvoje nelegali, todėl klientams net ir sadistiškai elgiantis su sekso darbuotojomis, jos į policiją tiesiogiai kreiptis negali. Vienintelė galimybė ieškoti teisybės - policijos pasitikėjimo telefonas, kuriuo, kaip sako Lina Nemeikaitė iš Policijos departamento, praėjusiais metais nepasinaudota nė karto. Paklausus Angelės, ar ji kada nors svarstytų galimybę kreiptis į policiją, jei pasikartotų smurto atvejai prieš ją, moteriai toks klausimas pasirodo ypač naivus - anot jos, negali kreiptis pagalbos į persekiotoją, o be to, ir dauguma pareigūnų prostitutes nužmogina, nelaiko jų smurto ar prievartavimų aukomis.
Kaip vaikais JAV prekiaujama socialiniuose tinkluose | Dokumentinis filmas
Urtės istorija: tarpinis sluoksnis ir internetas
Urtei, kuri dar nėra atšventusi savo trisdešimtojo gimtadienio, sąlyginai pasisekė labiau. Ji vadinamojo „viduriniojo sluoksnio“ sekso darbuotoja: oficialus Urtės pajamų šaltinis - masažas, bet jei klientai pageidauja ir jie pasirodo patikimi, masažas turi „laimingą pabaigą“. „Galima laiminga pabaiga“, „laimės kuponas“ ir panašios frazės interneto skelbimuose - užuomina, kad teikiamos ir sekso paslaugos, kurių virtualioje erdvėje gerokai daugiau nei gatvėje. Tiesiogiai su sekso darbuotojomis dirbantys specialistai skaičiuoja, kad internetu naudojasi apie 80 procentų klientų, toks būdas saugesnis tiek pirkėjui, tiek paslaugų pardavėjai.
Tačiau Urtės istorijoje yra ir panašumų su Angele: merginai studijuojant vienoje aukštojoje mokykloje menus, tėtį ištiko insultas. Valstybės socialinė sistema nesuveikė, šeimos pajamos smarkiai smuko, mergina pradėjo prekiauti narkotikais ir pati juos vartoti, o netrukus už svaigalų platinimą buvo nuteista laisvės atėmimo bausme. Atlikdama bausmę Panevėžio moterų pataisos namuose, Urtė susipažino su moterimi, iki įkalinimo teikusia sekso paslaugas. Atlikusi bausmę, Urtė nutarė pati pabandyti tuo užsiimti. Mergina norėtų vėl studijuoti, tačiau priklausomybė nuo heroino kas dieną suvalgo apie 200 litų merginos pajamų: „Nežinau, kada studijuosiu ir ar tai apskritai įmanoma.“ „Viduriniojo sluoksnio“ sekso darbuotojos dažnai, kaip ir Urtė, būna išsilavinimą turinčios ar jį bandančios įgyti moterys.
„Elitinės prostitutės“
Mažiausia ir sunkiausiai pasiekiama sekso darbuotojų grupė - vadinamosios „elitinės prostitutės“, kurių, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovės Svetlanos Kulšis skaičiavimais, Lietuvoje gali būti kelios dešimtys. Jų uždarbis gali siekti nuo dešimties iki trisdešimties tūkstančių litų per mėnesį, joms yra perkamos kelionės, dovanos, užsakomi viešbučių kambariai. Šios kategorijos sekso darbuotojos dažniausiai turi patikimų klientų ratą, todėl darbo sąlygos gerokai saugesnės, mažesnė prievartavimų ir smurto rizika, o įtakingi pirkėjai apsaugo nuo jėgos struktūrų persekiojimo.
Diskusijos ir alternatyvūs požiūriai
Baudimo kritika ir paramos poreikis
Svetlana Kulšis iš „Demetros“ mano, kad baudimas tų, kurie verčiasi prostitucija - ne išeitis. Anot jos, tokios baudos tik apsunkina moterų, kurios norėtų rasti kitų pragyvenimo šaltinių, padėtį. „Yra atvejų, kai moterys turi ir keliasdešimt tūkstančių nesumokėtų baudų. Jeigu tokiai moteriai pavyktų susirasti darbą, baudų mokėjimas tęstųsi be galo ir greičiausiai atimtų didžiąją dalį pajamų. Tad net ir norint keisti pragyvenimo šaltinį, sistema to neleidžia padaryti.“
Nijolė, daugiau nei du dešimtmečius gyvenanti Vilniaus stoties rajone ir sekso darbuotojoms atnešanti vandens ar prezervatyvų iš „Demetros“, sako, kad per visą laiką nesutiko nė vienos moters, kuri būtų buvusi parduota ar priverstinai verstųsi prostitucija. Anot jos, stotyje dirbančios moterys šį pragyvenimo šaltinį pasirenka ne iš gero gyvenimo, neretai jų uždirbtus pinigus prageria sutuoktiniai ar sugyventiniai, tačiau tai - jų pasirinkimas. Nijolė sako nesuprantanti, kodėl valstybė neskiria pinigų gydyti narkomanijai, lytiškai plintančioms ligoms ar teikti kitas šiai grupei ypač reikalingas paslaugas. Valstybei laikas atmerkti akis ir pradėti teikti paslaugas ne tik į moralinius standartus telpančioms prekybos žmonėmis aukoms, bet ir toms, kurios pačios pasirinko tokį pragyvenimo šaltinį.
Kita problema - valdžios institucijų nenoras matyti realios situacijos. Aušrinė Garbačiauskienė iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sako, kad 2014 metais ministerija finansavo penkis skirtingų nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus padėti priverstinės prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms.
Naujosios Zelandijos pavyzdys - dekriminalizacija
Jorko universitete, Toronte, doktorantė Darija Davydova, tyrinėjanti sekso paslaugų industriją, sako, kad Naujoji Zelandija - vienintelė šalis pasaulyje, visiškai dekriminalizavusi prostituciją - pasirinko protingiausią kelią. Prieš daugiau nei dešimtmetį Naujoje Zelandijoje panaikinti įstatymai, draudę viešnamius, pelnymąsi iš sekso darbo, darbuotojų samdymą (pvz., vairuotojai, apsaugininkai ir pan.) ir siūlymą pirkti arba parduoti seksualines paslaugas.
Užuot siekusi panaikinti prostituciją ar kitą sekso darbą, šalis naikina šios industrijos vidines ydas, gerindama galimybes keisti darbą arba jo sąlygas, priėjimą prie sveikatos paslaugų, socialinės pagalbos programų, suteikdama darbuotojams galimybę veikti nepriklausomai. D. Davydova iš Jorko universiteto teigia: „Nuo šių reformų pradžios praėjo jau nemažai laiko ir keli rimti tyrimai rodo, kad padidėjo saugaus sekso praktikavimas tarp sekso darbuotojų ir klientų, pagerėjo santykiai su policija, sumažėjo stigmatizavimas, geriau užtikrinamos darbo ir žmogaus teisės.“
Anot D. Davydovos, sprendžiant sekso industrijos problemas, atspirties tašku turėtų tapti joje dirbančių žmonių teisės ir interesai, o ne giliai visuomenėje įsišaknijusios normos, smerkiančios seksą, kuris nėra pagrįstas romantine meile ir netelpa į heteronormatyvios, monogaminės šeimos meilės normas. „Sekso darbuotojai yra darbuotojai nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje ir kokioje sekso industrijos sferoje jie dirba arba kiek uždirba. Taip pat kaip mes nespręsime apie tai, ar maisto industrijos darbuotojai yra darbininkai ir ar jie turi būti apsaugoti nuo smurto darbo vietoje, ar jų darbo teisės turi būti užtikrintos, atsižvelgiant į tai, kokio lygio restorane jie dirba, turi nuosavą verslą ar renka braškes svetur ir už juokingą atlygį.“ Specialistai sako, kad laikas nustoti moralizuoti ir iš esmės keisti požiūrį į sekso paslaugas.
Informantes straipsniui surasti padėjo ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“.
tags: #kokios #baudos #skiriamos #uz #prostitucija