Šiuolaikiniai automobiliai gerokai skiriasi nuo savo pirmtakų, tokių kaip senasis „VW vabalas“, kuris garsėjo triukšmingumu. Varikliai dabar dirba tyliau, kėbulai yra geriau izoliuoti, todėl dauguma mašinų tampa triukšmingos tik važiuojant dideliu greičiu ar staigiai įsibėgėjant. Tokiu atveju triukšmą gali kelti ne tik variklis, bet ir padangos, važiuoklė bei vėjas.

Kaip matuojamas automobilio triukšmas?
Siekiant objektyviai įvertinti automobilių triukšmingumą, „Auto Bild“ atliko specialų testą, kuriame dalyvavo 14 skirtingų modelių - nuo tylaus limuzino „Rolls-Royce Ghost“ ir elektromobilių iki sportinio „Audi R8 V10“. Triukšmo matavimui buvo pasirinktas ne įprastas decibelų (dB (A)) matuoklis, o matavimas sonais. Šis metodas geriau atspindi žmogaus suvokiamą garso stiprumą, skirtingai nei vien fiziškai fiksuojami garso slėgio duomenys decibelais.
Naudota matavimo sistema pasižymi aukštu tikslumu: ji gali atskirti variklio, padangų ir vėjo keliamą triukšmą, taip pat identifikuoti garsus iš automobilio išorės ir salono. Papildomai buvo vertinama „Komunikavimo kokybė“, t. y., kokie garsai trukdo keleivių pokalbiui.
Sonas - žmogaus suvokiamo garso stiprumo matavimo vienetas
Siekiant geriau suprasti, kaip juntamas garso stiprumas, pateikiami keli pavyzdžiai:
- Apie 4 sonus: televizoriaus garsas kambaryje.
- Apie 30 sonų: intensyvaus eismo pagrindinis kelias.
- Apie 60 sonų: penkių metrų atstumu veikiantis pneumatinis gręžimo įrankis.
- Apie 120 sonų: startuojantis reaktyvinis lėktuvas.
Automobilių triukšmingumo reitingas
Testo rezultatai apibendrinti pagal septynis kriterijus ir įvertinti taškais, kurie lėmė galutinę vietą sąraše. Žemiau pateikiamas 14 automobilių sąrašas su jų vertinimu:
14. VW KÄFER: triukšmadarys
Senasis „VW vabalas“ išsiskiria ypač dideliu triukšmingumu. Variklio garsas girdimas net stovint, o pradėjus važiuoti jis dar labiau sustiprėja. Oru aušinamas variklis neturi triukšmo izoliacijos, todėl saloną pasiekia kiekvienas variklio darbas. Važiuojant 130 km/h greičiu susikalbėti su vairuotoju neįmanoma, o važiuojant grindiniu girdimas nemalonus dundėjimas.
13. MAZDA MX-5: atviras triukšmui
Plonas audinio stogas beveik neslopina aplinkos garsų, todėl važiavimo triukšmas lengvai patenka į saloną. Dideliu greičiu medžiaginis stogas sukelia erzina virpesius. Variklis dirba šiurkščiai įsibėgėjant, o dėl menkos izoliacijos aukštesnėse apsukose tampa triukšmingas.
12. AUDI R8 V10 FSI: jį galima greitai išgirsti
Važiuojant tolygiai 525 AG turintis automobilis yra vos triukšmingesnis už elektromobilį. Tačiau pajudinus galingą V10 variklį, jis pradeda garsiai kaukti, o važiuojant maksimaliu 314 km/h greičiu triukšmas tampa skausmingas ausims.
11. BMW X1: jis burzgia visuomet
Nepaisant gausios variklio skyriaus izoliacijos, dviejų litrų dyzelinio variklio burzgimas girdimas visada, nors ir nėra įkyriai triukšmingas. Nuolat girdimas ir riedančių padangų garsas. Komunikavimo kokybė važiuojant 130 km/h greičiu yra vidutiniška, nes triukšmas užgožia pokalbius.
10. 4 serijos BMW: subtilus variklio darbas
Šis kupė rieda minkštai ir tyliai, nepaisant plačių padangų. Keturių cilindrų turbininis variklis veikia ramiai, o triukšmo lygis beveik nekyla net įsibėgėjant. Tik sportišku režimu variklio garsas tampa šiek tiek intensyvesnis. Didžiausią triukšmą važiuojant maksimaliu 250 km/h greičiu sukelia vėjas.
9. RENAULT ZOE: jis švilpia visiškai tyliai
Elektromobiliui būdingas aukštas, ištisinis garsas pasigirsta tik įsibėgėjant. Jau pasiekus 60 km/h greitį girdimas vėjo triukšmas ir akmenukų stuksenimas, kurį meta padangos. Geri rezultatai dideliu greičiu paaiškinami tuo, kad elektrinis variklis leidžia automobiliui įsibėgėti tik iki 135 km/h.
8. FIAT 500L: šis leidžia barškėti tik dviem cilindrams
Mažytis dviejų cilindrų turbobenzininis variklis sunkiai stumia didelį automobilį, girdisi jo pastangos ir cypimas įsibėgėjant. Tačiau pagal matavimus variklis nėra labai triukšmingas. Subjektyviai girdimas nuolatinis tarškėjimas. Nedidelės padangos kelia minimalų triukšmą. Važiuojant iki 130 km/h triukšmingumo lygis žemas, beveik kaip „VW Golf“. Tik didėjant greičiui ima erzinti stipriau girdimas vėjo triukšmas.
7. VW GOLF: gaudžia tik įsibėgėdamas
TDI variklis tuščiąja eiga vos girdimas, tačiau švelnus kaukšėjimas prasiskverbia į saloną. Didelės apkrovos metu variklio darbas girdimas gerai. Įsibėgėjant nuo 0 iki 100 km/h triukšmingumo lygis beveik padvigubėja. Važiuojant 100 km/h greičiu TDI burzgimas tik šiek tiek girdimas salone, o 50 km/h - vos girdimas. Važiuojant 130 km/h greičiu riedėjimo ir vėjo triukšmas nustelbia variklio garsus. Puikiai izoliuotas TDI variklis užtikrina gerą komunikavimo kokybę net važiuojant 130 km/h greičiu.
6. FORD C-MAX: garsas į saloną įsibrauna nepastebimai
Trijų cilindrų EcoBoost benzininis variklis dūzgia santūriai net ir dirbdamas visu pajėgumu. Derama garso izoliacija variklio skyriuje ir tylus darbo garsas dėl priverstinio oro įpūtimo padeda sumažinti triukšmą. Santykinai nedidelis maksimalus greitis (vos 190 km/h) riboja ir vėjo pasipriešinimo garsą. Važiuojant grindiniu automobilis rieda deramai, nors būdingas dunksėjimas ir girdimas, jis niekada nebūna nemaloniai garsus.
5. OPEL AMPERA: pirmasis elektromobilis priverčia prabilti variklį
Elektromobilis „Opel Ampera“ įsibėgėja itin tyliai, be būdingo elektromobiliams aukštų tonų zyzimo. Važiuojant pastoviu greičiu automobilis efektyviai apsaugotas nuo išorinio triukšmo. Tačiau kai senkant akumuliatoriaus energijai įsijungia benzininis variklis, automobilis tampa bjauriai triukšmingas.
4. AUDI A3: variklis dirba visai padoriai
Keturių cilindrų variklio tuščiąja eiga beveik negirdėti, o gerai izoliuoto 1.8 turbininio motoro darbas vos girdimas ir apkrautas. Įsibėgėjant TSI garsas yra sportiškas, bet ne trikdantis. Tik didesniu greičiu jo garsą užgožia ir į saloną prasiskverbia padangų bei vėjo triukšmas. Važiuojant grindiniu automobilis rieda minkštai, be būdingo padangų dunksėjimo. Triukšmingumo lygis labai žemas, prilygsta „Premium“ klasės sedanams.
3. BENTLEY MULSANNE: šis „pakelia balsą“ tik pasiekus 300 km/h greitį
Nepaisant didelio galingumo, variklis dirba tyliai. Net važiuojant grindiniu limuzinas sklendžia grakščiai. Šiek tiek ūžimo girdėti nuo ratų arkų. V8 motoras šiek tiek šiurkščiau „pakelia balsą“ tik staigiai įsibėgėjant. Važiuojant beveik 300 km/h greičiu vėjo ūžimas viduje girdėti puikiai, nepaisant dvigubų stiklų.
2. ROLLS-ROYCE GHOST: girgžda tik galinių sėdynių reguliatoriai
Galingas 570 AG variklis dirba subtiliai. Važiuojant pastoviu greičiu vyrauja beveik visiška tyla. Važiuojant grindiniu girdimas tylus traškėjimas, kurį kelia galinių sėdynių atlošų reguliatoriai. Subjektyviai šis nedidelis triukšmas atrodo per garsus.
1. S KLASĖS MERCEDES: joks kitas automobilis nešnabžda taip tyliai
Tik pilnai nuspaudus akceleratoriaus pedalą išgirstami vos juntami apkrauto V8 benzininio variklio garsai. Įsibėgėjant iki 100 km/h variklio triukšmas prasiskverbia į saloną kaip silpnas burzgimas. Važiuojant 130 km/h greičiu beveik negirdėti jokio garso. Įspūdinga ramybė ir tylus vėjo šniokštimas važiuojant maksimaliu 250 km/h greičiu pabrėžia itin žemą šio limuzino triukšmingumo lygį. Stovinčiame automobilyje variklio visiškai negirdėti - girdisi tik klimato kontrolės ventiliatoriai.
Išvada - trys tylios staigmenos
S klasės Mercedes: Tylesnio automobilio šiame teste nebuvo. Naujasis S 500 važiuojant tik šnabžda.
Opel Ampera: Dėl tylaus elektrinio variklio dažniausiai jis nekelia jokio triukšmo.
Audi A3 Sportback: Mažas benzininis automobilis ir gera garso izoliacija - A3 yra labai tylus.
Jautrūs mikrofonai, išmanioji matavimo įranga ir dėmesingos testuotojų ausys girdi viską. Arba nedaug ką, kaip testo nugalėtojo Mercedes S 500 automobilio viduje. Šis limuzinas nurodo apatinę dabar fiksuojamo triukšmo slenksčio ribą važiuojant automobiliu - tyliau nėra net „Rolls-Royce“ automobilyje. Tai, kad vien tik tylus variklis negarantuoja garso komforto, įrodo elektromobiliai. Garso stiprumas atsiranda būtent dėl vėjo ir padangų.
Kaip matuojamas garsas?
Triukšmas - tai garso bangos, kurias mūsų klausos organai priima kaip oro slėgio svyravimus. Taip pat veikia ir mikrofonas.
- Decibelas (dB): Triukšmo garso stiprumas pateikiamas decibelais (dB). Girdimumo slenksčio garso intensyvumo ir garso slėgio lygis lygus 0 dB. Žmogaus ausis gali išgirsti garsus, kurių dažnis nuo 20 Hz iki 20 000 Hz (šnabždėjimas - 20 dB, normalaus pokalbio garso stiprumas - 50 dB).
- Decibelas-A (dB (A)): Žmogaus ausis greta garso stiprumo girdi ir skirtingo aukščio tonus. Todėl garsas įvertinamas pasitelkiant schemas. Plačiai paplitusi naudojama vertinimo schema yra dB (A).
- Sonai: Tam tikro aukščio tonus mes priimame kaip labiau trikdančius nei kiti tonai. Be to, garso slėgiui mažėjant, mes reaguojame jautriau. Vertinimas sonais sujungia subjektyvų žmogiškąjį garso suvokimą su matuojamu garsu. Akustikoje sonas yra apibūdinamas kaip garsumas. Vienas sonas lygus 40 fonų. Du sonai lygūs 50 fonų ir atitinka padvigubintą garso stiprumą.
Kaip buvo atliekami testai?
Testai buvo atliekami bendradarbiaujant su „Brüel & Kjaer“ firmos garso specialistais iš Danijos, pasaulyje pirmaujančia garso ir vibracijos matavimo technikos gamintoja. Inžinierių bagaže buvo naujausia matavimo įranga, specialiai sukurta mobiliam naudojimui lengvuosiuose automobiliuose. Svarbiausia šios įrangos dalis - reguliuojamo aukščio manekenas, kuris sodinamas vietoje keleivio ir per mikrofonus, sumontuotus jo galvoje, fiksuoja garsus. Be to, naudojama ir kita mikrofonų sistema, kurios jutikliai sumontuoti tiesiog išorinėje ausinių dalyje. Abi sistemos leidžia tiksliai fiksuoti garsus tiek išorėje, tiek salone.
Turbokompresorių (turbinų) veikimas ir priežiūra
Šiuolaikiniuose automobiliuose turbokompresoriai (turbinos) yra svarbi dalis, didinanti variklio galią ir efektyvumą. Nors mechaninės turbinos neturi programinės įrangos, jų darbo parametrus galima reguliuoti per variklio valdymo bloką (ECU). Tai leidžia keisti slėgio kreives, kuro/oro santykį ir vožtuvų veikimą.
Turbinos valdymo aktuatoriai
Turbinos veikimą reguliuoja turbinos valdymo aktuatoriai, kurie kontroliuoja turbinos slėgį ir užtikrina optimalų variklio darbą. Šie aktuatoriai gali būti mechaniniai arba elektroniniai.
Mechaninis turbinos valdymo aktuatorius
Mechaninis aktuatorius susideda iš kelių pagrindinių dalių:
- Membrana: veikia kaip slėgio jutiklis, reaguojantis į išmetamųjų dujų slėgį.
- Stūmoklis arba strypas: tiesiogiai sujungtas su membrana ir perduoda jos judesį į kitas turbinos dalis. Pritvirtintas prie atliekų išmetimo vožtuvo (wastegate).
- Spyruoklė: atsako už slėgio reguliavimą, sulaikydama membraną tam tikroje padėtyje.
- Atliekų išmetimo vožtuvas (wastegate): kontroliuoja išmetamųjų dujų srautą į turbokompresorių. Gali būti vidinis arba išorinis.
Elektroninis turbinos valdymo aktuatorius
Šiuolaikiniuose automobiliuose vis dažniau naudojami elektroniniai aktuatoriai su integruotu valdymo bloku (ECU). ECU naudoja jutiklių informaciją (išmetamųjų dujų slėgis, variklio temperatūra, oro srautas) tiksliam turbinos slėgio valdymui, užtikrinant didesnį tikslumą ir greitesnę reakciją.
Dažniausi turbinos gedimo požymiai
Jei pastebėjote bent vieną iš šių simptomų, vertėtų nedelsti ir atlikti diagnostiką:
- Galios sumažėjimas: technika sunkiau „renka“ apsukas, ypač apkrovos metu.
- Juodi arba mėlyni dūmai: gali reikšti alyvos patekimą į išmetimą arba per didelį kuro kiekį dėl slėgio stokos.
- Švilpimas, ūžesys ar cypimas: garsas kylantis su apsukomis rodo ašies arba guolių susidėvėjimą.
- Alyvos pėdsakai įsiurbimo vamzdyje: ženklas, kad turbinos sandarikliai praleidžia alyvą.
- „Check Engine“ klaidos: dažniausiai P0299 (boost pressure low) arba P2563 (turbocharger control circuit).
Patarimas: Jei galia dingo staiga ir girdisi švilpimas - pirmiausia patikrinkite oro žarnų sandarumą tarp turbinos ir „intercooler“.
Kaip patikrinti turbinos būklę?
Paprasti žingsniai, kaip įvertinti turbinos techninę būklę:
- Vizualiai apžiūrėkite turbinos išorę - ar nėra alyvos nuotėkių, įtrūkimų, ar tvarkingi vamzdžiai.
- Ašies laisvumas: atjunkite įsiurbimo vamzdį ir švelniai pajudinkite ašį. Laisvumas turi būti minimalus, ašis neturi liesti korpuso.
- Turbinos mentės: jos neturi būti pažeistos ar kontaktuoti su sienelėmis.
- „Boost“ slėgio patikra: diagnostikos įranga padeda nustatyti, ar faktinis slėgis atitinka gamintojo duomenis.
- Jei turite galimybę, patikrinkite aktuatoriaus eigą - jis turi judėti tolygiai be užstrigimų.
Alyvos nutekėjimo priežastys
Vienas dažniausių turbinos gedimo požymių - alyvos nutekėjimas. Ne visada kaltas pats turbokompresorius:
- Užsikimšęs karterio alsuoklis: didina slėgį ir stumia alyvą pro sandariklius.
- Per aukštas alyvos lygis arba prastos kokybės alyva.
- Blogas aliuminio grįžtamo vamzdelio sandarumas.
- Užsikimšęs alyvos padavimo filtras: turbina gauna per mažai tepimo.
Dažna klaida: po turbinos keitimo nevalomas įsiurbimo ir išmetimo kanalas - seno alyvos pertekliaus likučiai gali sugadinti naują turbiną per kelias valandas.
Kada būtina keisti arba restauruoti turbiną?
Jei matote šiuos turbinos gedimo požymius, laikas rimtai svarstyti restauraciją arba keitimą nauja:
- Ašies klibėjimas jaučiamas pirštu.
- Mentės trinasi į korpusą arba deformuotos.
- Tepimo alyva patenka į įsiurbimą ar išmetimą.
- Valdymo aktuatorius nebereaguoja į signalus.
Restauruojant keičiami guoliai, sandarikliai, ašis, o balansas testuojamas stende pagal gamintojo kreives.
Kaip išvengti turbinos gedimo ateityje?
Norint išvengti pakartotinių turbinos gedimų, laikykitės šių taisyklių:
- Naudokite tik kokybišką alyvą ir keiskite ją pagal nustatytą intervalą.
- Po variklio užvedimo palaukite, kol alyva pasieks turbiną.
- Po darbo karštoje temperatūroje - leiskite varikliui padirbėti tuščiąja eiga 2-3 minutes.
- Reguliariai tikrinkite oro filtrus ir žarnų sandarumą.
- Stebėkite aušinimo sistemą, kad išvengtumėte perkaitimo.
Turbokompresorius ir tarpinis aušintuvas veikia dyzeliniame variklyje
Turbinos programavimas ir ECU derinimas
Šiuolaikiniai turbokompresoriniai varikliai vis dažniau valdomi elektroniniu būdu. Nors mechaninės turbinos pačios savaime neturi programinės įrangos, jų darbo parametrai gali būti reguliuojami per variklio valdymo bloką (ECU). Tai reiškia, kad turbinos veikimą galima keisti perprogramuojant variklio valdymo sistemą, keičiant boost slėgio kreives, kuro/oro santykį ir wastegate bei VGT (Variable Geometry Turbocharger) vožtuvų veikimą.
ECU derinimas yra efektyvus būdas optimizuoti turbokompresoriaus veikimą, tačiau reikalauja profesionalumo ir tinkamos įrangos. Netinkamai atliktas perprogramavimas gali sukelti rimtų mechaninių gedimų, variklio perkaitimą ar net visišką turbokompresoriaus gedimą.
Problemos su Audi B4 1.9 TDI turbina
Vienas iš vartotojų forumuose pateiktų atvejų mini problemas su turbinos aktuatoriaus judėjimu Audi B4 1.9 TDI automobilyje. Pastebėta, kad aktuatoriaus „kojelė“ (apibrėžta nuotraukoje) nejuda gazuojant. Nustatyta, kad šiam modeliui turbinos valdymas yra vakuuminis. Po tam tikrų procedūrų (pvz., tepalo išsiurbimo iš aktuatoriaus) „kojelė“ pradėjo judėti gerai, tačiau automobilio trauka vis tiek suprastėjo. Tai rodo, kad problemos gali būti susijusios ne tik su pačiu aktuatoriumi, bet ir su kitais turbinos valdymo elementais ar bendra sistemos būkle.

Turbinos gedimų diagnostika ir prevencija
Tinkamai prižiūrima turbina gali tarnauti šimtus tūkstančių kilometrų. Dauguma gedimų prasideda nuo oro nuotėkių ar užsikimšusio alsuoklio - tai galima išspręsti anksti, dar prieš rimtus pažeidimus.
Svarbu: Jei pastebėjote bent vieną iš aukščiau išvardintų gedimo požymių, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistus diagnostikai ir remontui. Nors automobilis gali važiuoti su sugedusia turbina, tai gali sukelti dar didesnius variklio pažeidimus ir brangesnį remontą.
tags: #kokie #turi #buti #turbinos #slegis
