Papildomi Kelių eismo taisyklių (KET) mokymo kursai ne visada yra privalomi, tačiau vairavimo mokyklos suteikia galimybę norintiems pasigilinti į tam tikras temas. Tiesa, kai kuriais atvejais KET kursai yra būtini ir skiriami asmenims, pažeidusiems kelių eismo taisykles. Šie kursai privalomi naujiems vairuotojams, kurie neturėdami 2 metų vairavimo stažo padarė tam tikrus KET pažeidimus, arba asmenims, kurie yra praradę teisę vairuoti.
Pradedantysis vairuotojas: apibrėžimas ir reikalavimai
Pradedantysis vairuotojas - tai asmuo, neseniai įgijęs teisę vairuoti lengvąjį automobilį ar motociklą. Dveji metai yra laikotarpis, per kurį vairuotojas laikomas pradedančiuoju ir jam taikomi tam tikri apribojimai bei reikalavimai. Pradedantiesiems vairuotojams gali būti taikomi papildomi apribojimai, pavyzdžiui, apribojimai dėl alkoholio vartojimo prieš sėdant prie vairo. Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas specialus, 3 metų galiojimo laikotarpį turintis vairuotojo pažymėjimas.
Privalomi papildomi KET kursai
Asmenims, kurie neturėdami 2 metų stažo atliko vieną iš anksčiau minėtų pažeidimų ir per vienerius metus nuo pažeidimo datos nepraėjo papildomo vairavimo kursų, nebus grąžinta teisė vairuoti ir nebus leidžiama pakeisti savo vairuotojo pažymėjimo arba laikyti kitų kategorijų egzaminų. Kursai taip pat būtini tiems asmenims, kuriems dėl KET pažeidimų jau buvo atimta teisė vairuoti, norint vėl gauti vairuotojo pažymėjimą.
Teisė atimti iš asmens vairuotojo pažymėjimą gali būti skiriama dėl daugelio įvairių priežasčių, įskaitant vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Norint sužinoti, ar Jums buvo atimta teisė vairuoti, pirmiausia vertėtų pasitikrinti, ar negavote pranešimo apie paskirtą baudą. Dažniausiai tokio tipo pranešimas ateina registruotu laišku į namus arba el. paštu.
Į šiuos kursus galite registruotis bet kurioje juos teikiančioje vairavimo mokykloje. Vidutiniškai kursai trunka pusę dienos ir kainuoja apie 100 €. Nors bendra mokymo programa yra standartizuota, tačiau kiekviena mokykla gali turėti savo mokymo metodus ir priemones.
Papildomų vairuotojų mokymų turinys dažniausiai apima:
- 45 min. trukmės individualią KET pažeidimo analizę ir diskusiją su psichologu.
- 45 min. trukmės saugaus ir ekonomiško vairavimo mokymą.
- 90 min. teorinių žinių atnaujinimą.
- 45 min. praktinį vairavimo mokymą.
Svarbiausia yra žinoti, kad toks mokymas Jums paskirtas. Deja, kai kurie po eismo įvykių net nesusipažįsta su atsakomybe, kuri dažnai apima ir papildomus kursus pažeidus KET. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairuotojas, kuris dar net neturi 2 metų stažo, vairuodamas automobilį viršijo greitį. Elektroniniu paštu jam ateina pranešimas, jog yra padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Asmuo laiku ir kiek reikia sumoka baudą, tačiau nesikreipia į vairuotojų mokyklą dėl papildomo kurso išklausymo. Po dvejų metų nuo vairavimo pažymėjimo gavimo jis kreipiasi į VĮ „Regitra“ dėl naujo pažymėjimo išdavimo ir štai tuomet jis sužino, kad jį gaus tik tuomet, kai perlaikys vairavimo egzaminus.
Ar tikrai man reikia papildomų vairavimo mokymų? Papildomi mokymai privalomi, jei pradedantysis vairuotojas per pirmuosius dvejus metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo padaro KET pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Dėl tikslios informacijos, ar Jums reikia papildomų mokymų, galite kreiptis į artimiausią „Regitros“ skyrių arba skambinti jų informacijos telefonu. Pateikę savo asmens duomenis ir pažeidimo informaciją - „Regitros“ darbuotojai galės tiksliai pasakyti, ar Jums reikia papildomų mokymų.
Atvykdamas į mokymo kursus, vairuotojas privalo turėti užpildytą pažeidimo (-ų) aprašą. Šis aprašas turi būti rašomas ranka A4 formato lape lietuvių kalba. Jei vairuotojas nekalba valstybine kalba, pažeidimo aprašas gali būti parašytas ir kita kalba, bet kartu turi būti pateiktas vertimas į valstybinę kalbą. Puslapiai numeruojami ir susegami, titulinio lapo viršuje rašomas mokymo įstaigos, kuriai pateikiamas pažeidimo aprašas, pavadinimas, nurodomas vairuotojo vardas, pavardė, parašas ir data. Pažeidimo aprašą (aprašą su vertimu) vairuotojas pateikia mokymo įstaigos asmeniui, atsakingam už mokymą, prieš bendro mokymo kurso pradžią. Jei vairuotojas nekalba valstybine kalba arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai išreikšti savo minčių, mokymų metu dalyvauja vertėjas, sugebantis versti į vairuotojui suprantamą kalbą. Vairuotojas apie tai, kad jam reikalingas vertėjas, mokymo įstaigai praneša iš anksto. Vertėją, suderinusi su vairuotoju, kviečia mokymo įstaiga.
Vairavimo mokyklų automobilių pasirinkimas
Lietuvoje dauguma vairuotojų savo kelią pradeda nuo kompaktiškų hečbekų, kaip antai „Kia Ceed“, „Toyota Auris“, „Peugeot 308“, nes būtent tokie automobiliai sudaro didžiąją dalį vairavimo mokyklų parko. Jie yra nedideli, manevringi, tad juos paprasta vairuoti mažai arba visai patirties neturinčiam asmeniui. Tačiau mokyklos tokius modelius renkasi ne tik dėl paprastumo ar patrauklesnių eksploatacijos kaštų.
„Vairavimo mokyklos stengiasi rinktis tokius automobilius, kuriuos tuo metu turi „Regitra“. Ne vairuotojus rengiančios mokyklos, o „Regitra“ diktuoja madas, nes mokiniams atrodo, kad jei jie laikys vairavimo egzaminą tokiu pačiu automobiliu, kokiu mokėsi vairuoti, jiems bus lengviau“, - paaiškina vairavimo mokyklos „AM Plius“ vadovas Artūras Pakėnas.
Vairavimo mokymo įstaigoms aktualu ir automobilio patikimumas bei jo eksploatacijos kaštai. Pirmieji kartai prie vairo mokiniams nebūna patys lengviausi, ypač jei jie mokosi vairuoti automobilį su mechanine transmisija. Vairavimo mokyklų atstovai pripažįsta, kad mokomųjų automobilių sankabos dėvisi greičiau nei įprasta, nes reikia laiko ir nuvažiuotų kilometrų, kol pradedantieji vairuotojai pajaučia, kaip švelniai atleisti kairį pedalą. Pavyzdžiui, „Kia“ automobiliams teikiama 7 metų garantija yra vienas iš aspektų, kodėl absoliuti dauguma „M“ raidėmis pažymėtų automobilių yra „Ceed“ modeliai.
„Reikia pripažinti, jog sankabos mokomuosiuose automobiliuose kenčia labiau, bet apskritai patikimumas priklauso ir nuo instruktoriaus. Jei jis nesaugo transporto priemonės ir leidžia mokiniui daryti taip, kaip šiam šauna į galvą, ne padeda, o tik atsainiai stebi, nieko gero iš to nebus - taip bet kokį automobilį sutrinsi“, - papildo „ARV Auto“ vairavimo mokyklos direktorius Valdas Šlepikas.
Pirmasis automobilis: patarimai jauniems vairuotojams
Pabaigus vairavimo mokyklą ir išlaikius egzaminą, vairuotojams tenka patiems rinktis automobilį. Artūras Pakėnas pastebi, kad būsimųjų vairuotojų poreikiai ir tikslai laikui bėgant keičiasi. Prieš 10 ar 15 metų dažnas mokinys jau turėdavo nusižiūrėjęs automobilį, geisdavo didesnio, prabangesnio, o dabar, bent jau sostinėje, ne kiekvienas apskritai svarsto apie mašinos pirkimą. Į asmeninį automobilį jaunoji karta nežiūri kaip į statuso simbolį, o automobilių dalijimosi paslaugas teikiančios bendrovės taip pat sukuria alternatyvų.
O tie, kuriems reikia savo automobilio, dažniausiai kliaujasi pažįstamų ratu. Jei jis senesnių pažiūrų, dažnu atveju pasiūlys sėsti į didesnį ir prabangesnį modelį. „Viena mano mokinė, subrendusi moteris, teiravosi draugų, kokią mašiną pirkti. Ji buvo išsirinkusi kompaktinės klasės hečbeką. Visa aplinka vienu balsu dudeno, esą kam čia mažą automobilį imti, nuo kelio nupūs. Ragino žiūrėti į didesnį, nors moteris visai nenorėjo. O aš klausiau: kiek žiniasklaidoje matei pranešimų, kad vėjas nupūtė dviratininką? Tai jei vėjas net dviratininko nenubloškia, tai ir automobilio nenuneš. Dar nemačiau nupūsto automobilio, bet senesni žmonės mėgsta tokį naratyvą“, - šmaikščią istoriją pasakoja A. Pakėnas.
Jo teigimu, pradedantiesiems vairuotojams tinka nedideli, kompaktiški, lengvai valdomi automobiliai. Jie turėtų atitikti esamus poreikius ir finansines galimybes. Saugumas turėtų būti svarbiau už socialinį statusą. Didžiulis visureigis nereikalingas, jeigu nėra važinėjama bekele. Didelio, prašmatnaus sedano ar universalo vairuotojui, kuris dažniausiai vienas važinėja po miestą, visai nereikia.
Taip pat senas, tačiau prabangus automobilis už prieinamą kainą ilguoju periodu gali pridaryti finansinių problemų nepatyrusiam ir su asmeninės transporto priemonės eksploatacijos subtilybėmis nesusipažinusiam vairuotojui. Automobilio pirkimo kaina - tik dalis jo eksploatacijos kaštų. Prabangių mašinų remontas ir detalės kainuoja brangiai. „Premium“ segmentas diegia technologines naujoves tam, kad užtikrintų savo gaminių komfortą, tad jų konstrukcija būna sudėtinga ir brangi. Naują „premium“ automobilį nusipirkę žmonės iš tiesų gali džiaugtis išskirtiniu komfortu bei technologijomis, tačiau jos ilgainiui ateina ir į vidutinės klasės, vėliau - ir kompaktinius automobilius. Bėgant metams, jų privalumai tampa įprasti, o eksploatacijos kaštai vis dar milžiniški.
Naujas „Kia Ceed“ turi daugiau komforto įrangos nei 15-os metų senumo 7-osios serijos BMW, tačiau jo eksploatacija atsieina žymiai mažiau. Dėl to „premium“ automobiliai nuvertėja labiausiai. Jie yra likvidūs pirmam, daugiausia - antram savininkui. Prabangius modelius pigiai įsigiję jaunuoliai dažniausiai neišgali jų kokybiškai prižiūrėti, naudojamos detalės iš laužyno, perkamos pigiausios restauruotos padangos, kurios neužtikrina saugumo. Be to, jauniems, patirties neturintiems vairuotojams draudimas visuomet būna brangesnis, o įsigijus keliolikos metų senumo „premium“ transporto priemonę, metinė įmoka gali prilygti pirkinio vertei.
„Mano nuomone, jauni vairuotojai visų pirma turėtų rinktis techniškai tvarkingą ir saugų automobilį“, - pažymi A. Pakėnas ir pasidžiaugia, kad socialinis automobilio portretas keičiasi: dauguma jaunųjų vairuotojų į jį nebežiūri kaip į statuso simbolį ir nebando už paskutinius pinigus pirkti kuo prabangesnio transporto.
Dar gajus požiūris, esą jaunas vairuotojas pirmuosius metus turėtų praleisti prie pigesnio ir paprastesnio automobilio vairo. Menka patirtis reiškia, kad kėbulo nubrozdinimai, lengvi stuktelėjimai į kliūtis parkuojantis kone neišvengiami. Taip pat - didesnė tikimybė padaryti avariją, dėl to, esą, pirmasis automobilis turėtų būti toks, kurio negaila. „Dabar tai nieko nebegąsdina, tam yra draudimas. Jei automobilis apynaujis ir yra KASKO, net eismo įvykio kaltininkui niekas nekainuoja. Avarijos ar smulkūs eismo nusižengimai nebeakcentuojami - šis naratyvas jau nunyko“, - sako A. Pakėnas ir pabrėžia, kad jaunam vairuotojui svarbiausia turėtų būti gera pirmojo automobilio techninė būklė ir saugumas.
Finansiniai aspektai: kiek kainuoja automobilis Lietuvoje?
Kiekvienas naujas vairuotojas, vos tik gavęs vairuotojo pažymėjimą, ima galvoti apie tai, kaip įsigyti nuosavą automobilį. Vieni šį tikslą įgyvendina dar mokydamiesi paskutinėse mokyklos klasėse ar vos tik pradėję studijuoti, kiti gavę pirmąjį darbą, o tretieji - sukūrę šeimą. Bet kuriuo atveju nuosavas automobilis yra reikšmingas pirkinys, tad kaip įvertinti, kad jam esate pasiruošę finansiškai ir kokią dalį savo pajamų tam skirti?
Remiantis 2023 m. „Eurostat“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas automobilio pirkimui, jo išlaikymui ir viešajam transportui per metus vidutiniškai skiria apie 1,4 tūkst. eurų. Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad šalies gyventojų išlaidos transportui yra antros pagal dydį išlaidos visame vartojimo krepšelyje ir dydžiu nusileidžia tik išlaidoms maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Tiesa, daugiausiai lietuviai išleidžia ne patiems automobiliams, o jų remontui ir priežiūrai bei degalams.
Jei metines išlaidas transportui išdalintume 12 mėnesių, gautume, kad per mėnesį vienas šalies gyventojas transporto reikmėms vidutiniškai skiria apie 117 eurų, kas atitinka 15 proc. vidutinio atlyginimo. Iš šios sumos apie 60 eurų tenka automobilio remontui, priežiūrai ir draudimui, apie 50 eurų skiriama degalams, o likusią dalį sudaro per visą automobilio eksploatacijos laikotarpį išdėstytos jo įsigijimo išlaidos.
Šie skaičiai rodo, kad šalies gyventojai dažniau įsigyja nebrangius naudotus automobilius, bet vėliau nemažai pinigų turi išleisti jų remontui. Pavyzdžiui, per penkerius automobilio eksploatacijos metus jo remontui vidutiniškai išleidžiama 3,6 tūkst. eurų, degalams - 3 tūkst. eurų, o paties automobilio įsigijimo kaina tarp visų išlaidų sudaro tik apie 1,5 tūkst. eurų.
Pagrindinės sąlygos automobiliui įsigyti
Įsigyti pirmąjį automobilį vos tik gavus vairuotojo pažymėjimą nėra sudėtinga. Pardavimo skelbimuose galima rasti daugybę naudotų transporto priemonių, kainuojančių 1-2 tūkst. eurų. Tačiau įvertinus išlaidas tokio automobilio priežiūrai bei remontui, vos per vienerius jo eksploatacijos metus gali tekti išleisti antra tiek.
Todėl apie nuosavo automobilio įsigijimą pirmiausia reikia pradėti galvoti gavus pirmą darbą ir užsitikrinus nuolatines pajamas. Kitu atveju, nors automobilį įsigysite iš savo santaupų ar vasaros uždarbio, po to gali tekti reguliariai prašyti artimųjų paramos, kad automobilis važiuotų ir apskritai galėtumėte juo naudotis.
Jei turite nuolatinį darbą, spėjote susitaupyti kelis tūkstančius eurų ir jau galėtumėte įsigyti nebrangią transporto priemonę, verta atsiminti, kad transporto priemonės anksčiau ar vėliau genda ir remontui gali tekti išleisti nemažai pinigų. Todėl reikėtų turėti sukaupus bent 3 mėnesių atlyginimo dydžio finansinį rezervą, kurį būtų galima panaudoti ir automobilio remontui, draudimo išlaidoms ar užgriuvus kitoms išlaidoms.
Kiek pinigų skirti automobiliui?
Statistikos duomenimis, lietuviai transporto reikmėms vidutiniškai skiria 15 proc. pajamų. Kadangi dažniau perkami senesni ir nebrangūs automobiliai, didesniąją dalį savo pajamų vėliau tenka skirti jų remontui. Todėl pirmiausia automobilio įsigijimui galbūt vertėtų skirti ne 2-3 proc., o apie 10 proc. savo pajamų per penketą metų. Gaunant vidutinį atlyginimą, tai leistų įsigyti transporto priemonę už 5-6 tūkst. eurų. Už tokią sumą pasirinkus ekonominį kompaktinės klasės automobilį jis turėtų tarnauti dar bent keletą metų nereikalaudamas didelių lėšų remontui ir priežiūrai.
Jei norite važinėti naujesniu ar geresnės klasės automobiliu, jam greičiausiai turėsite skirti didesnę dalį savo pajamų, pavyzdžiui, 15-20 proc. per penkerių metų laikotarpį. Skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo, tai sudarytų apie 8-11 tūkst. eurų. Panašiai kainuojančius automobilius šalies gyventojai dažnai renkasi įsigyti pasitelkę banko finansavimą. Kaip rodo 2020 m. „Swedbank“ duomenys, vidutinė lizingu perkamo naudoto automobilio kaina siekia apie 11 tūkst. eurų, jo amžius 4 metus, o paskolos išsimokėjimo trukmė - apie 5 metus.
Galiausiai, jei neturite kitų finansinių įsipareigojimų, o automobiliui teikiate didelę reikšmę, jam galite skirti dar didesnę dalį savo pajamų. Tiesa, ši dalis neturėtų viršyti 35 proc. pajamų ribos per penkerius metus. Tai reiškia, kad jei gaunate vidutinį atlyginimą, galite įsigyti transporto priemonę, kuri kainuos apie 18 tūkst. eurų. Maždaug tiek vidutiniškai kainuoja nauji automobiliai, kuriuos lizingu dažniausiai įsigyja šalies gyventojai.
Beje, įsigyjant naujesnį automobilį ir jį eksploatuojant 5 metus, jo vertė po šio laikotarpio greičiausiai sieks bent 5-10 tūkst. eurų. Tokiu atveju jį bus galima parduoti, o gautus pinigus panaudoti naujesnio automobilio įsigijimui arba naudotis juo toliau, paskirstant jo įsigijimo kainą ilgesniam laikotarpiui.
Automobilių skaičius šeimoje
Šeimos atveju, kurioje pajamas uždirba 2 asmenys, aukščiau paminėtas proporcijas reikėtų taikyti bendroms namų ūkio pajamoms. Jei šeima gali išsiversti su vienu automobiliu, ji galės leisti sau įsigyti naujesnę ir brangesnę transporto priemonę. Savaime suprantama, kad jei reikalingi 2 automobiliai, jie turės kainuoti pigiau. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jei vietoje vieno brangesnio automobilio bus naudojami du pigesni, jų priežiūra, remontas ir draudimas greičiausiai pareikalaus daugiau pinigų.
Kaip apžiūrėti automobilį prieš perkant ir nepakliūti į perikūpų pinklęs
tags: #itin #galingas #automobilis #neparduoda #reikia #praeiti