Saugos diržai, tapę neatsiejama šiuolaikinių automobilių dalimi, turi ilgą ir įdomią istoriją, kupiną inovacijų ir visuomenės pasipriešinimo. Šiandien jie gelbsti tūkstančius gyvybių, tačiau kelias iki visuotinio pripažinimo buvo nelengvas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kuri šalis pirmoji įteisino privalomą saugos diržų segėjimą ir kaip šis išradimas keitėsi bėgant metams.
Saugos diržų priešistorė ir pirmieji žingsniai
Nors saugos diržai automobiliuose tapo privalomi tik XX a. antroje pusėje, jų koncepcija siekia daug senesnius laikus. Sunku patikėti, bet pirmuoju, panaudojusiu saugos diržus, laikomas Odisėjas, kuris prieš keturis tūkstančius metų, kelionės į Troją metu, kad audra jo nenupūstų į jūrą, buvo prisirišęs diržais.
Automobilių saugos diržai atsirado vėliau. Pirmieji saugos diržai automobiliuose atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose, jie buvo sumontuoti FORD automobiliuose praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje. 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke elektromobilio „Torpeda“ vairuotojas dėl saugumo prisirišo diržais prie sėdynės. Po metų buvo užpatentuotas pirmasis automobilio saugos diržas, nors dar ilgai jis buvo naudojamas tik aviacijoje.
Nilsas Bohlinas ir trijų taškų saugos diržai
Automobilių saugos diržų idėją įgyvendino švedų inžinierius Nilsas Bohlinas, dirbęs „Volvo“ kompanijos vyriausiuoju saugos inžinieriumi. N. Bohlinas šį saugos diržą išrado 1959 m. Tai nebuvo pirmasis saugos diržo modelis - vienokia ar kitokia forma jis egzistavo nuo XIX a. pabaigos. Tačiau ankstesni saugos diržai būdavo tvirtinami tik dviejuose taškuose ir prilaikydavo tik dubenį. Tai reiškė, kad sunkios avarijos metu viršutinė kūno dalis likdavo neapsaugota ir galėdavo trenktis į vairą.
Prieš ateidamas dirbti į kompaniją „Volvo“, N. Bohlinas dirbo aviacijos srityje ir kūrė saugos diržus lėktuvų pilotams. Tapęs „Volvo“ vyriausiuoju saugos inžinieriumi, N. Bohlinas jau po metų, išanalizavęs daugiau negu 28 tūkst. avarijų, pasiūlė savo trijų taškų saugos diržą, sulaikantį žmogų ties juosmeniu ir krūtine. Kurdamas šį saugos diržo modelį, inžinierius visų pirma siekė, kad jis būtų patogus, paprastas naudoti ir apsaugotų tiek viršutinę, tiek apatinę kūno dalį.
Pirmieji trijų taškų saugos diržai „Volvo“ automobiliuose atsirado 1959-aisiais, „Volvo PV544“ modelyje. Neilgai trukus „Volvo“ priėmė sprendimą užpatentuoti N. Bohlino išrastus saugos diržus atviru patentu. Tai reiškė, kad visi kiti automobilių gamintojai galėjo laisvai naudoti būtent šią saugos diržų sistemą savo automobiliuose.
Saugos diržas | Kaip jis veikia?
Privalomas saugos diržų segėjimas pasaulyje
Kuomet buvo įsitikinta saugos diržų veiksmingumu, valstybės viena po kitos ėmė kurti įstatymus, pagal kuriuos segtis saugos diržus yra privaloma. 1970 m. pirmoji tai padarė Viktorijos valstija Australijoje, priimdama įstatymą, reikalaujantį segėti saugos diržus transporto priemonėse.
Kitos šalys pasekė jų pėdomis:
- 1973 m. - Prancūzija.
- 1975 m. - Švedijoje nuo 1967 m. saugos diržų įrengimas tapo privalomas, o 1967 m. Švedijoje paskelbtoje avarijų ataskaitoje jau buvo akivaizdus diržų naudojimo efektas. Per metus traumų per avarijas sumažėjo 50-60 proc.
- JAV, kur naujovei buvo priešinamasi ir net iš jos šaipomasi, 1968 m. Kongresas priėmė įstatymą dėl privalomo tritaškių saugos diržų įrengimo.
Visuomenės nuomonės pasikeitimas ir „Opel“ indėlis
Nors dabartinių automobilių be saugos diržų nebeįsivaizduojame, tačiau šio išradimo aušroje jo plėtrą sunkino visuomenės pasipriešinimas. 1976 metais saugos diržai tapo privalomi daugelyje šalių, bet šis nurodymas buvo sutiktas priešiškai. Tuomet dauguma šiaušėsi prieš prievolę „susisegti“. Dėl klaidingų stereotipų žmonės saugos priemones suvokė kaip kelionės apsunkinimą.
Vis dėlto, nepaisant dvejonių, įvedus privalomus saugos diržus, keliuose ėmė mažėti žuvusiųjų. Toks aiškiai apčiuopiamas argumentas nutildė bet kokią kritiką ir žmonių sąmonėje tvirtai įrėžė suvokimą apie neginčijamą saugos diržų naudą. Statistika rodo, kad daugiau nei pusė avarijas patyrusių žmonių už savo gyvybę skolingi saugos diržams.
Vokietijos įmonė „Opel“ jau penkis dešimtmečius tvirtai laikosi įsipareigojimo didinti automobilių saugumą. Būtent 1973-aisiais šios markės transporto priemonėse saugos diržai tapo standartine įranga. Patys pirmieji saugos diržai šios markės automobiliuose imti montuoti dar anksčiau: nuo 1968 metų „Opel Kadett“, „Admiral“ ir „Diplomat“ modeliuose jie buvo siūlomi kaip pasirenkama įranga priekyje sėdintiems keleiviams apsaugoti.
Augant saugos diržų svarbai ir pripažinimui, „Opel“ toliau tobulino savo saugos sistemas:
- 1986 m. Vokietijos gamintojas sukūrė pirmąjį pasaulyje automobilį („Opel Omega“), kurio standartinėje įrangoje buvo montuojami reguliuojamo aukščio saugos diržai tiek priekinėse, tiek ir galinėse sėdynėse.
- 1991-aisiais F kartos „Astra“ modeliuose buvo pristatyti saugos diržų įtempikliai.
- Atėjus naujajam tūkstantmečiui, „Opel“ automobiliuose imti naudoti saugos diržų jėgos ribotuvai.
- Kartu su jau naudojamomis saugos priemonėmis „Opel“ pristatė ir pasislenkančią vairo kolonėlę.
Dabar naujausiu „Opel“ dėmesio šiai sričiai pavyzdžiu tapo naujoje elektrifikuotoje „Opel Astra“ įdiegta technologija. Elektra varoma „Astra“ versija turi adaptyviai valdomą saugos sistemą. Inovatyvūs jutikliai nustato gresiančio susidūrimo potencialią jėgą ir akimirksniu sureguliuoja saugos diržo įtempimą taip, kad per avariją būtų užtikrinta optimali apsauga. Pažangiausia naujovė - saugos diržų „stabdžių antiblokavimo sistema“ - viena svarbiausių naujojo elektrinio „Opel Astra“ savybių. Ją sukurti inžinieriams pavyko pasitelkus pažangiausią susidūrimų bandymų manekeną-prototipą THOR, kuriame sumontuota daugiau nei 120 jutiklių.
Dažniausi mitai apie saugos diržus ir jų paneigimas
Nepaisant to, vis dar netrūksta žmonių, kurie neigia saugos diržų naudojimo pagrįstumą. Pateikiame dažniausius mitus ir juos paneigiančius faktus:
| Mitas | Faktas |
|---|---|
| Saugos diržai neva neleidžia išlipti iš degančio automobilio. | Eismo įvykių statistika aiškiai rodo, kad tik 0,5% eismo įvykių yra susiję su automobilio gaisru. |
| Per avariją geriau iškristi iš automobilio, nei likti jame įkalintam. | Iškritus iš automobilio, traumų rizika ir sunkumas žymiai padidėja. Saugos diržai sulaiko kūną, apsaugodami nuo išmetimo. |
| Nedideliu atstumu ir nedideliu greičiu važiuojant automobilyje be saugos diržų asmuo avarijos metu nebus rimtai sužeistas. | Jau važiuojant 14 km/val. greičiu ir atsitrenkus į nejudamą kliūtį, smūgio jėga yra 8 kartus didesnė už kūno svorį. Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi. Be to, oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas. |
| Gale sėdintiems keleiviams nereikia segtis diržų. | Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai. Be to, neprisisegęs gale sėdintis keleivis smūgio metu gali sužaloti priekyje sėdinčius. |
| Saugos diržai kelia pavojų vaisiui. Todėl nėščiosios neturėtų segėti saugos diržų. | Saugos diržai yra vienintelis dalykas, galintis išgelbėti nėščios moters gyvybę nelaimingo atsitikimo atveju. Juosmens diržas turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų. |
Teisingas saugos diržų naudojimas
Svarbu, kad saugos diržai būtų tinkamai prisegti. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės.
tags: #kokia #salis #pirma #prieme #privaloma #saugos