Lietuvos Seimas patvirtino svarbias Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kurios keičia baudas už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Šios pataisos, įsigaliosiančios nuo 2024 m. liepos 2 d. (išskyrus nusižengimus dėl požeminių vandens gręžinių neįregistravimo), siekia diferencijuoti baudas pagal pažeidimo mastą ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, taip pat sugriežtinti atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims.
Anksčiau netinkamo ar neteisėto gyvūno laikymo atveju fiziniams asmenims grėsusi simbolinė bauda nuo 30 iki 300 eurų, nebuvo pakankamai atgrasi, ypač atsižvelgiant į konfiskuoto tigro išlaikymo kaštus, siekiančius tūkstančius eurų. Naujos pataisos numato žymiai didesnes baudas: apatinė riba padidinta 2,6 karto, o viršutinė - 6,6 karto, siekiant užtikrinti didesnę prevencinę galią.
Be to, iki šiol juridiniams asmenims nebuvo nustatyta atsakomybė už neteisėtą laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje. Dabar ši spraga užpildyta, numatant atsakomybę ir už invazinių rūšių naudojimą bei platinimą, arba netinkamą kovos su jomis priemonių taikymą. Tokios rūšys, dėl silpno atgrasomojo poveikio, toliau plinta ir daro didelę žalą gamtai bei žemės ūkiui.
Juridiniams asmenims taip pat nustatyta atsakomybė už želdynų ir želdinių žalojimą bei neteisėtą šalinimą, kas ypač aktualu miestuose, kur tokius pažeidimus dažnai daro statybų bendrovės. Numatytos baudos ir už nelegalių požeminių vandens gręžinių laikymą, kuriems įteisinti terminas baigiasi 2025 m.
Tikimasi, kad baudų peržiūrėjimas, atsakomybės nustatymas už anksčiau nebaudžiamas veikas ir galimybė konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą bei įrankius, leis sumažinti nusižengimų skaičių.
Siūlymai keisti žvejybos taisykles
Nors naujoji tvarka daugiausia susijusi su administracinėmis baudomis, tarp žvejų mėgėjų vyksta diskusijos dėl siūlomų žuvų dydžių reguliavimo. Kai kurie žvejai siūlo keisti taisykles taip, kad būtų privaloma paleisti ne tik mažas (iki 50 cm), bet ir labai dideles lydekas (virš 80 cm). Panaši tvarka galėtųotų ir kitiems stambiems vandens gyventojams: starkiams (reikėtų paleisti nesiekiančius 50 cm ar viršijančius 65 cm), ešeriams (viršijančius 30 cm) bei visiems margiesiems upėtakiams.
Tokių siūlymų tikslas - pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius. Didelės žuvys laikomos turinčiomis geresnius genus ir galinčiomis išnešioti daugiau ikrų. Pavyzdžiui, 8 kilogramų žuvis gali išnešioti iki šešių kartų daugiau ikrų nei 2 kilogramų žuvis. Žvejai mano, kad ilgainiui tai leistų ženkliai padauginti plėšrių žuvų ežeruose ir mariose, o nepopuliarios baltos žuvies kiekis sumažėtų.
Žvejų klubo vadovas Aurimas Žurinskas teigia: „Kadangi mūsų visi vandens telkiniai Lietuvos yra ganėtinai nustekenti žuvų atžvilgiu, ir didelių žuvų atžvilgiu, tai teigiamai reaguojame į tai, kad negalima imti didesnių, tegul auga sau, o mes pasidžiaugsime tiesiog pagavę ir paleidę.“
Bauda už taisyklių nesilaikymą
Naujos pataisos, siūlančios drausti žvejams mėgėjams paimti tam tikrų rūšių ir dydžių žuvis, taip pat numato atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Nors Aplinkosaugos ministerija kol kas sprendimo dėl šio projekto nepriėmė, teigiamai vertina diskusijas visuomenėje.
Vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas pažymi: „Tas pakeitimas, nežinau, labai jau abejotinas, nes nėra nei ministerijos, nei mokslininkų, nei mėgėjų žvejybos tarybos siūlymas. Tai yra žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Tokių žvejų Lietuvoj yra apie 40 procentų ir jiems iš esmės tos taisyklės kaip ir nieko nekeičia, jie visas žuvis paleidžia.“
Ministerija pabrėžia, kad jeigu siūlomi pakeitimai būtų taikomi visiems vandens telkiniams, upėse tai gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Todėl projektas labiau laikomas siūlymu ir paliktas visuomenės konsultacijoms.
Baudų dydžiai už neteisėtą žvejybą
Šiuo metu už neteisėtai sugautą žuvį gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, o pagauta žuvis bus konfiskuota kartu su įranga. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką, reikės sumokėti po 240 eurų.
Draudžiamu metu sugautai lydekai gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą gali tekti sumokėti baudą nuo 250 iki 550 eurų. LR Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnis numato, kad šį administracinį nusižengimą padarius pakartotinai, gresia bauda nuo 550 iki 1000 eurų.
Žvejybos draudimai ir taisyklės
Artėjant pavasariui, įsigalioja žuvų žvejybos draudimai, susiję su jų nerštavietėmis. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. - sterkus. Iki balandžio 30 d. tęsiasi draudimas žvejoti lydekas.
Primename, kad praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos dėl žvejybos draudimo įsigaliojimo savaitgaliais ar per valstybines šventes. Dabar visi draudimai galioja tiek pirmąją, tiek paskutiniąją dieną (imtinai).
Vėgėles žvejoti leidžiama nuo vasario 1 d. Taip pat nuo tos pačios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.
Žvejojantiems lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse leidžiama žvejyba turint žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau norint pasiimti sugautą lašišą ar šlakį, privaloma įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį (ne mažesnius kaip 65 cm). Apie sugautas lašišas ir šlakius privaloma teikti ataskaitas per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS) arba SMS žinute.
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip du marguosius upėtakius (ne mažesnius kaip 30 cm ir ne didesnius kaip 40 cm) ar du kiršlius (bendras šių žuvų kiekis negali viršyti 2 vienetų).
Pirmoji 2026m šapalų- meknių žvejyba iš kajako
tags: #kokia #bauda #gresia #pagavus #mazesni #lyna