Įvadas: Aktualumas ir Tendencijos
Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie vaikų lankomumą mokykloje ir priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad mokiniai reguliariai lankytų pamokas. Nors sugriežtinta praleistų pamokų pateisinimo tvarka kol kas reikšmingai nepaveikė nelankomumo statistikos, šis klausimas išlieka aktualus.
Lankomumas, ypač prieš mokinių atostogas, linkęs suprastėti. Pavyzdžiui, Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas tvirtina, kad šiuo metu kai kuriose klasėse trūksta iki 6 mokinių. Tokia situacija stebima kiekvienais metais, o šiemet prie to prisidėjo ir tai, kad skirtingose mokyklose atostogos vyksta ne tuo pačiu metu, kas sukelia nepatogumų šeimoms, turinčioms vaikus, lankančius skirtingas mokyklas.
Statistika ir Priežastys
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mokyklos nelankančių vaikų skaičius siekia 16-17 tūkst. vaikų iki 16 metų. Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų (2022-2023 m. m. - 25,9 mln. pamokų). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad išaugo dėl ligos pateisintų praleistų pamokų skaičius. Pagrindinė vaikų mokyklos nelankymo priežastis - išvykimas iš šalies, nurodoma prie 13 tūkst. atvejų. Kas septintas nurodė socialines, psichologines ar kitas priežastis. Beveik 2 tūkst. vaikų nelankymo priežastys nėra žinomos.
Pažangiausi lankomumo aspektu penktokai - daugiau kaip 5 dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis 5 klasėje 2023-2024 m. m. siekė 9 proc. Daugiausia pamokų praleidžia gimnazijos trečiokai ir ketvirtokai. Daugiau kaip 5 dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis III gimnazijos klasėje 2023-2024 m. m. siekė 27 proc., o IV gimnazijos klasėje - 32 proc.
| Pamokų pateisinimo priežastis | Pokytis 2023-2024 m. m., lyginant su 2022-2023 m. m. |
|---|---|
| Liga | 72% augimas |
| Dalyvavimas sporto varžybose, olimpiadose ar kituose ugdomuosiuose renginiuose | 38,5% augimas |
Anot ŠMSM, 2023 m. lapkritį fiksuota trečdaliu daugiau vaikų susirgimų negu 2022 m. lapkritį (18,7 tūkst. 2023 m. ir 12,7 tūkst. 2022 m.). Didesniu sergamumu išsiskyrė ir sausis, vasaris, o sausio mėnesio pirminiais duomenimis net 36 proc. išaugo praleistų pamokų skaičius. Tai taip pat sietina su itin dideliu sergamumu.
Pamokų Pateisinimo Tvarkos Pokyčiai ir Tėvų Atsakomybė
Nuo 2023 metų rugsėjo 1-osios pasikeitė pamokų pateisinimo tvarka, kuri davė teigiamų rezultatų, didindama tėvų atsakingumą.
Naujoji Pamokų Pateisinimo Tvarka
- Tėvai gali pateisinti iki 5 dienų per mėnesį, kurias vaikas praleido dėl ligos. Jei vaikas serga ilgiau, tuomet informacija apie apsilankymą pas gydytoją turėtų pasiekti mokyklą per esveikata.lt sistemą.
- Pamokų praleidimas gali būti pateisintas dėl kitų svarbių asmeninių priežasčių, bet ne daugiau nei 3 dienos per pusmetį ar ne daugiau nei 2 mokymosi dienos per trimestrą.
- Atlaidžiai žiūrima į pamokų praleidimą, jei susiformuoja labai nepalankios oro sąlygos, sutrinka visuomeninio ar kito transporto eismas ar nutinka kitos nenugalimos aplinkybės, dėl kurių mokiniui atvykti į pamokas neįmanoma.
- Mokiniai gali praleisti pamokas dalyvaudami sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame ugdomajame renginyje. Jei renginiai organizuojami kitų įstaigų, reikės pristatyti įrodymus.
- Pamokų praleidimas taip pat pateisinamas, kai vaikui tenka apsilankyti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriuje ar kitose valstybinėse/savivaldybių institucijose.
- Mokykloms palikta nedidelė galimybė leisti pateisinti tėvams ir šiek tiek daugiau dienų ar pavienių pamokų, bet priežastys turi būti pagrįstos ir objektyvios, bei turi būti pateikta informacija dėl poreikio.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus pabrėžia, kad ši tvarka leidžia tėvams „išlaviruoti“, pavyzdžiui, išsivežti vaikus atostogų savaitei, nes 5 dienas jie gali pateisinti patys. Tačiau, jei viršijama 5 dienų riba ir nėra gydytojo vizito duomenų, pamokos bus nepateisintos.
Tėvų Pareigos
Tėvai (globėjai) privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą ir įgytų privalomąjį išsilavinimą. Už šios pareigos nevykdymą numatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka. Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus akcentuoja, kad įstatyme aiškiai parašyta, jog už reguliarų ir punktualų pamokų lankymą atsakingi yra tėvai.
Nelankymo Priežastys ir Iššūkiai
Mokyklų vadovai pastebi, kad sumažėjo atvejų, kai tėvai išveždavo vaikus atostogauti mokslo metų metu. Vis dėlto, tėvai vis dar randa būdų, kaip pateisinti praleistas pamokas.
Viena iš dažnų nepateisintų pamokų priežasčių - ekonominiai veiksniai. Kelionių organizatoriai dažniausiai geresnius ir pigesnius pasiūlymus pateikia ne mokinių atostogų metu, todėl tėvai vaikus išsiveža 2-3 dienomis anksčiau arba vėliau po atostogų grįžta. M. Karanauskas priduria, kad atostogos skirtingu metu nėra didžiausia bėda, o problema didesnė tame, kad per mokinių atostogas kainos yra ženkliai didesnės keliaujant.
Daugiausia pamokų praleidžia vienuoliktokai ir dvyliktokai, nes jaunimas pradeda dirbti, ypač prasidėjus šiltajam sezonui, siekdami greitai užsidirbti.
Lietuvos psichologų sąjungos narė Alina Martinkutė-Vorobej atkreipia dėmesį, kad visuomenė, švietimo sistemos atstovai vis dar nesuvokia, jog pagrindinė nelankymo problemos priežastis yra tėvystės įgūdžių trūkumas.
Procesas ir Institucijų Įsitraukimas: Nuo Įspėjimo iki Baudos
Švietimo įstatymo pakeitimai numato griežtesnę nelankančių mokinių priežiūros sistemą, kuri veikia „trijų mygtukų principu“:
- Informavimas ir Įspėjimas. Jei mokinys negali atvykti į pamokas, tėvai iš anksto ir raštu (elektroniniame dienyne ar kitu būdu) turi pranešti mokyklai ar klasės auklėtojui. Jei nieko nebuvo pranešta ir mokinys neatėjo į pamokas be pateisinamos priežasties, mokykla tą pačią dieną turi informuoti tėvus. Kai pamokų praleidžiama daugiau nei leistina ir nėra informacijos apie ilgalaikes ligas, mokykla pirmą kartą įspėja tėvus apie jų pareigas. Klasės vadovas įspėja apie prastą padėtį ir nurodo, kad, situacijai kartojantis, teks kreiptis į mokyklos Vaiko gerovės komisiją.
- Vaiko Gerovės Komisija. Jei pamokų praleidimai be pateisinamų priežasčių kartojasi, tada vaikas svarstomas direktoriaus įsakymu sudarytoje Mokyklos vaiko gerovės komisijoje (VGK). Šeima gali gauti įspėjimą jau iš šios komisijos.
- Kreipimasis į Tarnybą. Kai tai neveikia ir mokinys tris ar daugiau kartų per mokslo metus nelanko pamokų be pateisinamų priežasčių, mokykla kreipiasi į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kad šeimai būtų teikiama koordinuota pagalba. O turėdama informacijos apie neužtikrinamas vaiko teises ir geriausius interesus, mokykla privalo kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VTAĮT) dėl neužtikrinamos vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
VTAĮT, gavusi pranešimą, tiria situaciją, lankosi šeimoje, nurodo savivaldybių įstaigoms, kokių paslaugų gali prireikti šeimai. Per pirmąjį šių metų pusmetį VTAĮT gavo 555 pranešimus, susijusius su galimai pažeista vaiko teise į mokymąsi.
Administracinės Nuobaudos ir Priverstinės Priemonės
Blogiausiu atveju, kai tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, jiems gali būti skiriamas įspėjimas, administracinė bauda arba įpareigojimas lankyti specialius kursus.
Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad už tėvų vengimą leisti vaiką į mokyklą iki 16 metų ar kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas:
- Pirmą kartą gali būti skiriamas įspėjimas arba 140-300 eurų dydžio bauda.
- Jei nusižengimas kartojasi, bauda išaugtų iki 280-600 eurų.
Paprastai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, tik paskui einama prie baudų. Policijos departamento duomenimis, 2022 metais už kliudymą mokytis pradėtos 46 administracinių nusižengimų bylos, kai 2021 metais - tik 7. Kai nusižengimas kartojosi, 2022 metais buvo 5 bylos.
Vaiko Minimalios Priežiūros Priemonės
Jei mokinys nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų, mokykla, išnaudojusi visas švietimo pagalbos mokiniui teikimo galimybes, gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės merą su prašymu dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo. Minimali priežiūra yra susijusi su įvairiais įpareigojimais mokiniui ir tėvams neatskiriant vaiko nuo šeimos, pavyzdžiui:
- Įpareigojimai vaikui lankytis pas atitinkamus specialistus.
- Lankyti dienos centrą.
- Dalyvauti sporto, meno ar kitoje terapijoje.
- Gydytis psichikos ar elgesio sutrikimus.
Išskirtiniais atvejais, kai akivaizdžiai matyti, kad nepavyks bendradarbiauti ir sudėtinga bus įgyvendinti vaiko teises, gali būti imamasi kraštutinės priemonės - vaiko paėmimo iš šeimos.
Tarptautinė Praktika
Kitos šalys taip pat taiko griežtas priemones, siekdamos užtikrinti vaikų lankomumą mokykloje:
- Vokietija: Kelios vokiečių šeimos buvo nubaustos už tai, kad savo vaikus atostogoms iš mokyklų pasiėmė anksčiau, nei prasidėjo oficialios mokyklos atostogos. Bauda už mokyklos nelankymą siekia iki 1 tūkst. eurų.
- Jungtinė Karalystė: Vyriausybė įspėja tėvus, kad už taisyklių laužymą numatytos baudos. Šiuo metu taikoma bauda - maždaug 55 eurai už kiekvieną ne laiku iš mokyklos paimtą vaiką. 2017-2018 metais JK tėvams paskirta beveik 261 tūkst. eurų baudų.
- Nyderlandai: Taikomas mokyklos lankomumo įstatymas, kuriame tėvams taip pat numatomos baudos, jei vaikai nelanko mokyklos be pateisinamos priežasties. Šeimos atostogos nelaikomos pateisinama priežastimi. Oro uoste darbuotojai tikrina išvykstančius mokyklinio amžiaus vaikus; jei šie bando išvykti be oficialaus mokyklos leidimo, tėvai baudžiami 100 eurų bauda už dieną.
- Suomija: Iš pamokų bėgantys moksleiviai dažniausiai baudžiami palikimu po pamokų. Jei moksleivis pamokas praleidžia ilgą laiką, tėvams gali būti skiriama bauda.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas teigia nemanąs, kad baudos yra tinkama politika, bet mini užsienio šalių pavyzdžius, kur tėvai, kurių vaikai praleidžia pamokas dėl nepateisinamų priežasčių, turi susimokėti už papildomas konsultacijas su mokytoju.
Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos
ŠMSM mano, kad naujoji tvarka pasiteisino, ir kol kas nėra planų keisti lankomumo aprašo. Visuomenė ir tėvai pamažu pripranta prie griežtesnių reikalavimų, tačiau iššūkių išlieka.
Svarbu ir toliau analizuoti lankomumo statistiką ir stebėti, kaip keičiasi situacija, kad būtų galima priimti tolimesnius sprendimus. Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus pabrėžia, kad reikia keisti Švietimo įstatymą, didinti tėvų ir vaikų pareigas bei atsakomybę, o Lietuvos psichologų sąjungos narė Alina Martinkutė-Vorobej atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu ne tik priversti lankyti, bet ir spręsti gilesnes nelankymo priežastis.
Sėkmingam rezultatui užtikrinti labai svarbus visų institucijų ir tėvų bendradarbiavimas, ieškant sprendimų, kaip padėti vaikui sugrįžti į socialinį gyvenimą, tęsti ugdymo procesą ir pasinaudoti siūlomomis sveikatos priežiūros paslaugomis bei kvalifikuota specialistų pagalba.
tags: #kokia #bauda #gali #buti #tevam #kad