Eismo įvykiai, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai ir vilkikai, dažnai būna ypač skaudūs dėl didelės transporto priemonių masės ir inercijos. Pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuoti keli incidentai, kai vilkikai susidūrė su lengvaisiais automobiliais, sukeldami tiek materialinę žalą, tiek rimtus sužalojimus ar net mirtį. Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios avarijos ir jų aplinkybės, taip pat aptariami saugaus eismo principai.
Incidentai kelyje
„Vičiūnų“ sunkvežimio ir „Audi“ susidūrimas
Kauniečiai informavo apie eismo įvykį kelyje A1, važiuojant nuo Akademijos link prekybos centro „Mega“. Anot skaitytojų, „Vičiūnų“ sunkvežimis taranavo lengvąjį automobilį „Audi“. Dėl šio įvykio formavosi spūstys. Skaitytojas, prisistatęs kaip Kiets Vyrs, informavo: „Susidarė spūstis prie „Megos“, kai gera žinomo Kauno mero įmonės „Viči“ fūra, taranavusi mėlyną „Audi“ užkimšo vieną juostą ir sudarė nepatogumų keliaujantiems iš parodos „Ką pasėsi...2024“. Būkite atidūs, venkite, jeigu įmanoma, važiuokite kitais keliais.“ Susisiekus su Kauno Apskrities vyriausiojo policijos komisariato budinčiu pareigūnu, šis informavo, jog minimoje vietoje fiksuoti du eismo įvykiai.
A. Drižiaus automobilio taranavimas Ukmergės greitkelyje
2013 metų gegužės 27 dieną įvyko sunkus eismo įvykis, kurio metu „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus vairuojamą lengvąjį automobilį „Renault Twingo“ Ukmergė-Vilnius greitkelyje pasivijo ir taranavo sunkiasvoris vilkikas, vairuojamas M. Levulio. Po atsitrenkimo į automobilį „Renault Twingo“, vairuotojas M. Levulis sustabdė sunkvežimį „Volvo FL 7“. Nuo „fūros“ smūgio A. Drižiaus automobilis nulėkė nuo kelio 15 metrų, jo kėbulas buvo visai sumaitotas, o gelbėtojams teko automobilį supjaustyti, kad išlaisvintų A. Drižių. A. Drižiui padarytas sunkus kūno sužalojimas - kaukolės ir šonkaulių lūžiai.
Avarijos aplinkybės ir prokuratūros veiksmai
Nors A. Drižius yra įsitikinęs, kad tai buvo sąmoningas bandymas jį nužudyti, nes vilkiko vairuotojas M. Levulis išvažiavo paskui A. Drižiaus automobilį iš netoli Vilniaus esančios „Transekspedicijos“ aikštelės, o po to pasivijo jį antra greitkelio juosta ir staigiai pasukęs vairą į kairę, taranavo A. Drižiaus automobilį. Per pirmą apklausą, padarytą dar ligoninėje, A. Drižius papasakojo avarijos aplinkybes - vilkikas jį pasivijo ir smūgiu į šoną taranavo. Pats M. Levulis tikino, kad jis nepastebėjo lengvojo automobilio, susidūrimo metu neva žiūrėjo į kairę, kur matė važiuojantį savo draugą, ir staiga pajuto smūgį, pagalvojo, kad sprogo padanga. M. Levulis sakė, kad jis nedarė jokių manevrų, važiavo tiesiai, nieko nepastebėjo ir taranavo „Renault Twingo“. Pats vilkiko vairuotojas sako, kad jis nieko nematė, jokios grėsmės nejuto, tačiau likus iki susidūrimo 32 metrams, stabdė savo vilkiką, pasuko vairą, ir taip vėliau rėžėsi į „Renault Twingo“.
Prokuratūra iš karto pradėjo šio įvykio tyrimą tik kaip nelaimingą atsitikimą, sukeltą neatsargaus vairuotojo, ir net nebandė pasiaiškinti, ar tai negalėjo būti suplanuota avarija. Prokurorai net atsisakė išieškoti vairuotojo telefonų išklotines, pagal kurias galima būtų nustatyti, su kuo jis bendravo iki avarijos. A. Drižius kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad šis nusikaltimas būtų perkvalifikuotas ir tiriamas kaip bandymas nužudyti, taip pat perduoti bylą nagrinėti Generalinei prokuratūrai. Tačiau pernai gruodžio 31 d. Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Čaplikas raštu pranešė, kad A. Drižiaus skundas yra nepagrįstas.
Teismo procesas ir ekspertizės išvados
Spalio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme įvyko paskutinis baudžiamosios bylos posėdis, kuriam Varėnos gyventojas Martynas Levulis kaltinamas sunkiu „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus kūno sužalojimu. Kaltinimą palaikantis prokuroras Kubilius paprašė skirti M. Levuliui tik piniginę baudą „dėl neatsargaus vairavimo“, ir pareiškė, kad vilkiko vairuotojas turėjo matyti A. Drižiaus automobilį, nes šis buvo įjungęs kairės pusės posūkio žibintus. Tuo metu posėdžio metu Levulio advokatas sutiko, kad jeigu teismas pripažins, kad vilkiko vairuotojas sąmoningai pasuko vairą, kad taranuoti A. Drižiaus automobilį, tada jis pats pripažintų kaltę. Todėl jis visaip įrodinėjo, kad A. Drižius pats kaltas dėl avarijos, nes neva „stovėjo arba lėtai judėjo“ ant salelės, nors tai draudžia Kelių eismo taisyklės.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vytauto Šakėno išvadose rašoma, kad M. Levulio sunkvežimis „priekinės dalies dešine puse trenkė į ant nukreipimo salelės stovėjusio, arba labai lėtai judėjusio A. Drižiaus automobilio „Renault Twingo“ galinės dalies kairį kraštą ir nubloškė jį nuo kelio Panevėžys-Vilnius sankasos jos dešinėje pusėje“. Kitaip sakant, specialistas V. Šakėnas mano, kad A. Drižiaus mašina stovėjo arba lėtai judėjo ant greitkelio „nukreipimo salelės“. Ekspertizės akte teigiama, kad šios avarijos „tikėtina“ priežastis galėjo būti tokia: neva A. Drižiaus automobilis „stovėjo arba lėtai judėjo“ ant nukreipimo salelės. A. Drižius teigia, kad jis važiavo pirma eismo juosta apie 70-80 km/h greičiu.
Anoniminio liudininko parodymai ir jų abejonės
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VPS KPP pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00927-13, pagal požymius nusikaltimo numatyto LR BK 281 str. 2013-05-28 d. mobilaus ryšio telefonu buvo susisiekta su asmeniu, pranešusiu apie įvykį pagalbos telefonu 112, kuris kategoriškai atsisakė atvažiuoti duoti oficialius parodymus, dėl laiko stokos, motyvuodamas tuo, kad yra verslininkas ir neturi laiko važinėti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisminio nagrinėjimo metu teisme.
Pranešėjas paaiškino, kad 2013-05-27 apie 16 val. važiavo keliu Vilnius-Panevėžys link Vilniaus. Važiavo antra juosta. Priekyje jo, pirma juosta, važiavo sunkvežimis. Jis nematė prieš sunkvežimį važiuojančio jokio automobilio. Važiavo atsilikęs už sunkvežimio apie 0,5 km atstumu. Sunkvežimis važiavo tolygiai, ir jo manymu greičio neviršijo. Taip pat, jis matė, kaip dešinėje kelio pusėje greitėjimo juostoje stovėjo lengvasis automobilis, o šalia jo, ant žalios vejos, prie automobilio stovėjo žmogus. Sunkvežimiui prasilenkiant su lengvuoju automobiliu, kuris stovėjo dešinėje pusėje, sunkvežimis jį kliudė ir nubloškė į dešinėje kelio pusėje esantį griovį. Pranešėjas sustojo ir paskambino pagalbos telefonu 112.
A. Drižius teigia, kad ikiteisminio tyrime metu parodė, kad važiavo pirma juosta apie 80 km. per valandą greičiu, niekur sustojęs nebuvo, ir su niekuo nekalbėjo, kai jį antra eismo juosta pasivijęs sunkvežimio vairuotojas pasuko vairą ir trenkėsi į „Twingo“ šoną, taip nublokšdamas jį į griovį. A. Drižius yra įsitikinęs, kad tai sąmoningas bandymas jį nužudyti, o minėtas liudininkas atsirado todėl, kad nusikaltimo organizatoriams reikėjo pasirūpinti, jog atrodytų, kad A. Drižius pats kaltas dėl avarijos. A. Drižius teigia, kad policija ir prokuratūra nesugebėjo surasti minėto anoniminio liudininko daugiau nei šešis mėnesius, tačiau jam užteko penkių minučių, kad sužinoti šio liudininko pavardę - tai Eugenijus Staneika, UAB „Elega“ direktorius.
Telefoninio pokalbio metu E. Staneika teigė, kad matė situaciją, kai „stovėjo šalikelėje žmogus su žmogumi atsidaręs vairuotojas langą per langą kalbėjo, ir važiavo „fūra“. Pačio susidūrimo momento jis nematė, kadangi važiavo antra juosta, o jie - pirma. E. Staneika minėjo, kad yra dar vienas liudininkas, kuris net yra užfiksavęs, padaręs nuotraukas, kaip A. Drižius mašinoje kruvinas gulėjo.
A. Drižius mano, kad nusikaltimo organizatoriai iš anksto pasirūpino melagingais liudininkais, kurie turėjo paliudyti, kad jis pats kaltas dėl avarijos. Vilniaus rajono prokuratūros atliekamas įvykio tyrimas - „neapklausia liudininkų, nes jie nenori“ - rodo, kad šiam tyrimui yra daroma įtaka ir spaudimas iš nusikaltimą organizavusių asmenų.
BMW automobilio vilkiko tempiama „Via Baltica“ magistralėje
Praeitą savaitę magistralėje „Via Baltica“ į rimtą avariją pateko BMW vairuotojas. Lenkijos sienos link su sunkvežimiu judėjęs Rusijos pilietis pasakojo po smūgio pajutęs dunkstelėjimą. Vairuotojas tuomet pamanė, kad sprogo padanga, todėl važiavo toliau ieškodamas vietos, kurioje galėtų saugiai sustoti. Iš galo prikibusio automobilio jis nematė. Puspriekabės galo konstrukcijoje įstrigusį lengvąjį automobilį vilkikas tempė maždaug pusę kilometro. Akivaizdžiu avarijos įrodymu tapo BMW priekyje įstrigęs sunkvežimio puspriekabės registracijos numeris. Lengvojo automobilio vairuotojas buvo išgabentas į ligoninę, tačiau rimtų sužalojimų jis išvengė.
Masinė avarija Panevėžio aplinkkelyje
Panevėžio apskrities policija informavo, kad 16 val. 24 min. susidūrė net 5 vilkikai ir 2 lengvieji automobiliai. Vieno vilkiko vairuotojas (gim.1955 m.) buvo nuvežtas į ligoninę. Policijos departamentas praneša, kad jis gaivinamas mirė. Mirties priežastis nustatinėjama. Avarija įvyko Panevėžio aplinkkelyje, Upytės sen., Vaišvilčių I kaimo ribose, važiuojant nuo Šiaulių Vilniaus link. Buvo susidariusios didelės transporto spūstys. Anot policijos, sunkiasvorė transporto priemonė „MB“ su puspriekabe „Schmitz“ atsitrenkė į priekyje važiavusias transporto priemones: „Audi“ ir „VW PASSAT“; sunkiasvores transporto priemones: „MB“ su puspriekabe „Cimc Vehicles“, „DAF“ su puspriekabe „Wielton“, „MB“ su puspriekabe „Krone“, „Scania“ su puspriekabe „Krone“. Po eismo įvykio sunkiasvorės transporto priemonės „MB“ vairuotojo pusėje rastas miręs vairuotojas. Kiti eismo įvykio dalyviai nenukentėjo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Girtas vilkiko vairuotojas Panevėžyje kliudė 21 automobilį
Panevėžyje antradienio vakarą vilkikas kliudė 21 automobilį. Visą įvykį užfiksavo daugiabutyje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įraše matyti, kaip moteris su augintiniu, pastebėjusi, kaip atlekia vilkikas, pradeda bėgti tolyn. O vilkikas užkabina gatvėje stovėjusį automobilį ir važiuoja toliau. Kiti liudininkai užfiksavo, kaip tas pats vilkikas, sumaitojęs dar vieną automobilį, bando užsikurti ir sprukti. „Pasižiūrim pro langą, „fūra“ važiuoja ir visas mašinas stumia“, - pasakoja panevėžietė Vitalija. Rimas, kuris avarijos metu sėdėjo savo automobilyje, pasakoja: „Atvažiavo ir nunešė šoną, ir viskas. Galvą biški trenkiau ir pristūmė mane. Žiūriu, kad nuvažiuoja. Aš, sakau, dar bandysiu vytis, bet kur, užsikūriau, nebegaliu pavažiuoti, ant signalo, o jis taip stumdydamas ir numynė, nuvažiavo.“
Žiūrovas užfiksavo Panevėžyje įvykusios avarijos padarinius
Įvykis ant kojų sukėlė viso daugiabučio gyventojus. Netrukus iš aplinkinių daugiabučių ėmė rinktis automobilių savininkai. Vieniems pasisekė labiau, kiti pamatė, kad remontuoti nebebus ką. Vilkiką pavyko sustabdyti tik žmonių iškviestiems policijos pareigūnams. Gatvė, pilna sudaužytų automobilių, vėlų vakarą vis pildėsi smalsuoliais.
Vairuotojas - 52-ejų metų vietinis panevėžietis. Jam buvo nustatytas 1,48 promilės neblaivumas, taip pat jo automobilyje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos. Ar vyras buvo apsvaigęs ir nuo narkotinių medžiagų, policija kol kas duomenų neturi. Tačiau antrą ikiteisminį tyrimą vairuotojas užsidirbo dėl didelės vertės turto suniokojimo. „Visi duomenys yra tikslinami, yra renkama informacija, tikrai labai didelis kiekis nukentėjusių žmonių“, - teigia Panevėžio policijos atstovė Odeta Jukniūtė. Daugiau nei 20 automobilių sudaužiusiam vairuotojui gresia kalėjimas iki trejų metų ir dar didžiulės padarytos žalos atlyginimas nukentėjusiesiems.
Saugaus eismo patarimai dirbant su sunkiuoju transportu
Penkerius metus pats prie vilkiko vairo praleidęs „Vilniaus vairavimo mokyklos“ direktorius Geraldas Rankauskas lengvųjų automobilių vairuotojams ir motociklininkams pataria nevažiuoti arti vilkiko. „Jei sunkvežimis staigiai stabdys, pateksite į pavojingą situaciją. O ir lenkti važiuojant pernelyg arti nėra patogu. Visada reikia laikytis tokio atstumo, kad galėtumėte tiek saugiai sustoti, tiek esant reikalui aplenkti vilkiką. O keisti kryptį gali tekti, mat pasitaiko atvejų, kai sprogsta priekabų padangos. Tokiu atveju svarbiausia nepradėti panikuoti, nes lengvasis automobilis stoja gerokai greičiau už sunkvežimį.“
G. Rankauskas pažymėjo, kad važiuoti prisikabinus prie kitos transporto priemonės galo yra prastas įprotis, tai nepadės vairuotojui greičiau pasiekti kelionės tikslo. Vairavimo instruktorius pažymėjo, kad pavojingiausia artėjant prie sunkiojo transporto yra prisigretinti prie dešiniojo sunkvežimio šono. „Pati sunkvežimio kabina yra nemaža, todėl ir akloji zona - didelė. Ypatingai, jei privažiuojate arti iš dešinės pusės.“
Lengvųjų automobilių vairuotojai taip pat turi prisiminti, kad sunkvežimio puspriekabės ratų trajektorija važiuoja mažesniu spinduliu nei paties vilkiko. Atsargiai elgtis G. Rankauskas pataria ir matant priešais važiuojantį savivartį. Jei galinės padangos dvigubos, tarp jų gali būti įstrigęs nemažas akmuo, kuris išsviestas lengvai išdaužtų priekinį stiklą.
Saugaus eismo specialistai nurodo, kad minimalus atstumas tarp dviejų 60 km/val. greičiu važiuojančių automobilių esant geroms oro sąlygoms, turi būti dvi sekundės. Taip pat dažnai įvardinama, kad atstumas tarp automobilių metrais būtų pusė greičio skaitinės vertės. Anksčiau Kelių eismo taisyklėse (KET) buvo analogiškas reikalavimas, tačiau vėliau jis apibendrintas ir dabar iš vairuotojų jau prašoma laikyti saugaus atstumo. Vertėtų prisiminti, kad esant slidžiai kelio dangai ar prastam matomumu, atstumas turi būti dar didesnis. Rekomenduojama bet kokiomis oro sąlygomis nuo priešais važiuojančios transporto priemonės laikytis mažiausiai tokios distancijos, kurią automobilis įveiktų per dvi sekundes. Jį pamatuoti galima finišo orientyru pasirinkus objektą, kuriuo tą akimirką buvo priekyje važiuojančios mašinos galas.
tags: #vilkikas #taranavo #lengvaji #automobili