Renkantis naudotą automobilį, pirkėjai susiduria su dilema: kas geriau - didelė rida ar daug metų? Nors idealiausia yra naujas automobilis, net ir tai ne visada yra geriausias sprendimas. Šioje straipsnio dalyje padiskutuosime ir pasidalinsime įžvalgomis, kurios padės lengviau apsispręsti, renkantis naudotą transporto priemonę.
Kaip nustatyti automobilio ridą?
Lietuvoje veikia kelios įmonės, teikiančios mokamas paslaugas, leidžiančias legaliai patikrinti automobilio ridą. Taip pat galima ieškoti informacijos internete, kur galima pasitikrinti automobilio ridą, jei jis buvo atvežtas iš užsienio. Skaidriausia šiuo atveju yra JAV rinka, nes ten galima rasti daugiausiai informacijos, dažnai su nuotraukomis.
Europos rinka, deja, nėra tokia skaidri. Jei automobilių gamintojai ar pardavėjai visada deklaruotų automobilio informaciją, „šroto“ į Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir kitas šalis neišvežtų.
Ridos klastojimas ir patikra
Naudotų automobilių rinkoje apytiksliai kas trečias automobilis turi odometro klastojimo požymių. Todėl prieš perkant yra svarbu:
- Patikrinti ridą per VIN kodų paslaugas.
- Įvertinti pedalų, vairo, saugos diržų ir sėdynių nusidėvėjimą.
- Palyginti detalių išvaizdą su nurodyta rida.
Jei išorinė būklė neatitinka odometro skaičių, tai yra rimtas signalas atsisakyti sandorio.
Vienas iš svarbiausių ženklų, rodančių, kad rida galėjo būti suklastota, yra nesutapimas tarp ridos, įrašytos į techninės apžiūros ir techninės priežiūros istoriją. Nesuklastotos transporto priemonės rida kasmet turėtų didėti gana tolygiai. Jei tam tikrais metais rida tik šiek tiek padidėja, reikėtų paprašyti savininko tai paaiškinti.
Žinoma, jei rida stebuklingai sumažėja nuo ankstesnio skaičiaus, galite drąsiai daryti išvadą, kad tai yra klastojimo rezultatas! Nors patikrinus istoriją galima rasti ridos atsukimo įrodymų, jie ne visada yra įtikinami, nes klastojimas galėjo būti atliktas prieš pirmąją techninę apžiūrą. Todėl taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į bendrą transporto priemonės būklę.
Pernelyg didelis pedalų, kilimėlių, sėdynių ar vairo nusidėvėjimas gali rodyti, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama ilgiau nei nurodyta rida. Galiausiai, prieš įsigydami automobilį, reikėtų išbandyti jį bandomuoju važiavimu. Jei automobilis elgiasi kaip transporto priemonė, kurios rida didesnė nei nurodyta, tai taip pat leidžia manyti, kad automobilis buvo suklastotas.
Kaip rida įtakoja automobilio būklę?
Automobilis dėvisi skirtingai, priklausomai nuo jo naudojimo. Vienaip dėvisi, kai naudojamas tolimoms kelionėms, ir visai kitaip, kai intensyviai eksploatuojamas gyvenvietės sąlygomis (trumpi atstumai, daug motovalandų, pvz., taksi automobiliai).
Ilgos kelionės vs. trumpi atstumai
Kai automobilis važiuoja ilgus atstumus, ypač kai yra galimybė paspausti akseleratoriaus pedalą, tai netgi naudinga automobiliams su dyzeliniais varikliais. Tokios kelionės padeda tinkamai regeneruotis išmetimo sistemai, o dyla daugiausiai guoliai, stabdžių trinkelės ir variklis.
Visai kita situacija, kai automobilis intensyviai naudojamas trumpais atstumais. Variklis tinkamai neregeneruoja išmetimo sistemos, o tai sąlygoja jos užsikimšimą. Taip pat ne visada variklis dirba optimaliausiame temperatūriniame režime, kas lemia greitesnį tų pačių trinkelių, pavarų dėžės ir variklio dėvėjimąsi.
Jeigu 10 tūkst. km per metus nuvažiuoja benzininis modelis, tuomet viskas gerai. Tačiau dyzeliniams gali būti problemų - ypač, jei automobilis modernesnis ir jame yra DPF filtras, kuris užsikiša dėl ilgesnių kelionių trūkumo, reikalingo jo išvalymui. To nedarant, nepraeis nei 100 tūkstančių kilometrų, kai išmetimo sistemai reikės didelio ir brangiai kainuojančio remonto.
Be to, važinėjant trumpais atstumais kur kas greičiau išsikrauna akumuliatorius - benzininiam automobiliui tai pajusti sunkiau, tačiau dyzelinio užvedimui galios, ypač šaltuoju sezonu, reikia daug daugiau.
Automobilio amžius ir jo poveikis
Automobilio amžius nėra didelė problema, jei jis buvo tinkamai prižiūrėtas, reguliariai (nepaisant gamintojo deklaruojamų kilometrų) keičiama variklio, pavarų dėžės alyva ir kiti skysčiai. Verta žinoti, kad net nepravažiavus nurodytų alyvos keitimo kilometrų, jei automobiliu naudojamasi rečiau, variklio alyvą reikėtų keisti kartą per 2-4 metus.
Automobilio laikymo sąlygos
Dar viena diskusijų vieta - ar automobilis laikomas garaže (šildomame ar ne) ar po atviru dangumi. Jei garažas nevedinamas ir automobilis atvažiuos iš šlapios kelionės, tada garaže jis pūs greičiau. Jei garažas vedinamas ir šildomas, o automobilio šeimininkas sąmoningas ir visada važiuodamas į garažą, jį nuplauna nuo druskų, tai toks automobilis jausis daug geriau ir tarnaus ilgiau.
Retai naudojamo automobilio problemos
Yra niuansų, jei automobilis naudojamas rečiau. Tokiais atvejais didesnė tikimybė, kad užstrigs valytuvai, skilinės gumos ar strigs starteris. Tokiam automobiliui, kuris stovi ilgiau, naudinga, užvedus (paleidus variklį), leisti ramiai jam padirbėti bent kelias minutes, kad jis be apkrovos sutaptų visas variklio dalis. Taip pat, važiuojant su ilgiau pastovėjusiu automobiliu, per duobes reikia neskubėti, kad „išsimankštintų“ padžiūvę „sąnariai“.
Rečiau naudojamiems automobiliams didesnė tikimybė, kad greičiau sudils vairo ir oro kondicionieriaus sistemos, nes jos dėl necirkuliacijos gali pradėti strigti. O visi skysčiai, dėl ilgesnio stovėjimo, turi savybę į dugną nusodinti surinktas šiukšles ir kietąsias nuosėdas, kurios, sujudinus, vėl sukyla ir gali užkimšti smulkius, o vėliau ir didesnius kanalus ir taip įtakoti mažesnį skysčių ir alyvų patekimą, kas sąlygos greitesnį dėvėjimąsi ir gedimus.
Ilgas stovėjimas prastina visų filtrų būklę, nes jie tiesiog sudžiūna, ir pvz., oro ir salono filtruose pradeda rinktis medžiagos, kurios su savimi atneša grybelį, o vėliau ir pelėsį.
Automobilių gamintojų požiūris į resursą
Bet kuris gamintojas puikiai supranta, kad gaminti automobilį su sistemų resursu, siekiančiu pusę milijono ar daugiau (kaip buvo anksčiau), nebėra prasmės. Dabar dažniausiai vidutinės klasės automobiliams suteikiama 200 000 km ridos ir 3-7 metų garantija. Jei automobilis bus naudojamas asmeninėms reikmėms, tai net per 7 metus, važiuojant po 25 000 km, viršyti 200 000 km bus sudėtinga.
Vidutinė automobilio rida Lietuvoje
Portalo Autogidas.lt atliktos apklausos duomenimis, didžioji dalis respondentų automobilį naudoja sąlygiškai mažai - 58 proc. jų teigė nuvažiuojantys iki 20 tūkst. km per metus. Iš viso internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 277 žmonės, kurių buvo klausiama, kiek kilometrų per metus nuvažiuoja automobiliu. Atsakydami jie turėjo pasirinkti vieną iš keturių variantų: iki 10 tūkst., 10-20 tūkst., 20-30 tūkst., arba daugiau nei 30 tūkst.
Apklausos rezultatai ir įžvalgos
Apklausa atskleidė įdomų dalyką: nors Lietuvoje bene du trečdalius parko sudaro dyzeliniai automobiliai, respondentai teigė važiuojantys palyginti mažai kilometrų - trys penktadaliai per metus įveikia mažiau nei 20 tūkst. km. Apklausos respondentai dažniausiai rinkosi atsakymo variantą, kuriame pažymėta 10-20 tūkst. metinė rida - tiek kasmet nuvažiuojantys teigė 39 proc. vairuotojų. Dar 19 proc. rinkosi variantą „Iki 10 tūkst. km“. 20-30 tūkst. km per metus įveikiantys nurodė 23 proc. apklaustųjų, daugiau nei 30 tūkst. - 19 proc.
7 dažniausios klaidos, kurios sunaikina jūsų dyzelinį variklį (nustokite tai daryti!)
Išvados iš apklausos atsakymų
Visų pirma, keistai didelis mažai važiuojančių vairuotojų skaičius. Tokia rida gali būti pateisinama išskirtiniam, projektiniam automobiliui, kuris išvažiuoja ne kiekvieną dieną, o žieminių padangų neretai išvis neturi. Kitas variantas - antrieji šeimos automobiliai. Jeigu pagrindinis kiekvienais metais įveikia bent 20 tūkstančių kilometrų, tai antrasis, dažnu atveju naudojamas tik vieno šeimos nario kelionėms mieste, po 10 metų eksploatacijos išties gali būti parduotas kaip važiavęs tik į bažnyčią ir atgal. Trečias variantas - kai kurios šeimos išties nuvažiuoja nedaug kilometrų savo turimu automobiliu.
Kokia rida yra normali ir optimali?
Patyręs naudotų automobilių perpardavinėtojas Volodymyras teigia, kad vidutinė metinė rida svyruoja nuo 15 000 iki 20 000 km. Anot jo, 3-4 metų senumo automobilis įprastinėmis sąlygomis turėtų būti nuvažiavęs ne daugiau kaip 50 000-60 000 km.
Perpardavinėtojo nuomone, geriausią kainos ir techninės būklės santykį turi automobiliai, kurių rida yra peržengusi svarbų „riboženklį“. Geriausias variantas yra automobilis, nuvažiavęs šiek tiek daugiau nei 100 000 km. Būtent šiuo ridos intervalu ankstesnis savininkas paprastai jau būna atlikęs visas būtinas reglamentines procedūras (pavyzdžiui, pakeitęs paskirstymo (DTS) diržus, atlikęs pakabos aptarnavimą, atnaujinęs skysčius). Tai sumažina paslėptų ir neatidėliotinų brangių remonto darbų riziką naujam savininkui.
Automobiliai, nuvažiavę apie 200 000 km, reikalauja gerokai atidesnio pasirinkimo.
Daugelis naudotų automobilių pirkėjų mano, kad ideali metinė rida yra 16 000 kilometrų arba mažiau. Pavyzdžiui, pirkdami trejų metų senumo automobilį, daugelis pirkėjų pageidautų 50 000 kilometrų arba mažiau.
Protinga rida yra apie 20 000 km per metus. Pavyzdžiui, 5 metų senumo automobilis, kurio rida yra 80 000-100 000 km, patenka į laukiamą diapazoną. 3-5 metų senumo transporto priemonės geriausiai subalansuoja perpardavimo vertę, patikimumą ir paklausą.
Apskritai, jei žiūrite į penkerių metų senumo automobilį, pagrįstai galima tikėtis, kad šio automobilio odometras rodys nuo 80 000 iki 100 000 km.
Ar verta pirkti automobilį su didele rida?
Automobiliai, kurių rida žymiai viršija vidurkį, gali slėpti iš pirmo žvilgsnio nematomus gedimus. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad 3-4 metų senumo automobiliai, nuvažiavę apie 150 000 km, beveik visada yra „darbiniai arkliai“ - dirbę taksi, automobilių nuomos ar pristatymo tarnybose.
Nors išorė gali atrodyti tvarkinga, vidaus būklė - sėdynės, vairas, pakaba, transmisija - dažnai būna stipriai susidėvėjusi. Dėl to naujas savininkas įsigyja transporto priemonę su mažesniu resursu ir neišvengiama brangaus remonto būtinybe. Didelė rida gali būti laikoma, kai automobilio rida viršija 32 000 kilometrų per metus arba kurio rida per visą gyvenimą viršija 320 000 kilometrų. Didelės ridos automobiliai dažnai parduodami palankiomis kainomis ir, jei jie buvo gerai prižiūrimi, gali būti verta investicija.
Didelės ridos, gerai prižiūrimas automobilis gali būti saugesnis pasirinkimas nei mažos ridos transporto priemonė su nežinoma istorija. Jei jums priimtina didelės ridos naudoto automobilio idėja, verta pagalvoti apie buvusį tarnybinį automobilį. Tikėtina, kad automobiliai, kurie buvo naudojami komandiruotėms, daugiau laiko praleido greitkelyje. Važiuojant pastoviu greičiu greitkeliuose, variklis dėvisi daug mažiau nei trumpiau važiuojant per užstatytas vietoves, esant tipiškam eismui.
Ridos įtaka automobilio vertei
Automobilis, kurio rida didelė, visada bus vertas mažiau nei identiškas automobilis su mažesne rida. Taip yra todėl, kad kuo daugiau automobilis nuvažiuoja, tuo labiau dėvisi jo sudedamosios dalys ir tuo didesnė tikimybė, kad jas reikės remontuoti arba keisti. Taip pat yra didesnė tikimybė, kad automobiliai, kurių rida didelė, turi paviršinių ir struktūrinių pažeidimų, kurie dar labiau sumažina jų vertę. Tai gali paaiškinti, kodėl daugelis naudotų automobilių pirkėjų pirmenybę teikia mažos arba vidutinės ridos automobiliams.
Automobilio vertė kasmet mažėja, neatsižvelgiant į nuvažiuotą ridą, o labiausiai ji sumažėja pirmaisiais metais. Vėliau nusidėvėjimas tolygiai mažėja, o po 8-10 metų gerokai sulėtėja. Jei automobilio rida ypač maža ir jis apskritai yra geros būklės, jis gali būti parduodamas brangiau nei identiškas automobilis su vidutine rida. Ir atvirkščiai, automobilis su didele rida paprastai parduodamas pigiau nei kiti to paties modelio automobiliai su mažesne rida.
Ridos intervalai ir vertės nuvertėjimas
Automobilio rida gali būti suskirstyta į 30 000 kilometrų intervalus. Tai patogus modelis automobilio ridos nuvertėjimui apskaičiuoti, nes kiekvieną kartą, kai automobilis pereina tam tikrą ridos intervalą, jis vidutiniškai praranda apie 20 % savo dabartinės vertės. Tačiau svarbu prisiminti, kad automobilio rida nėra vienintelis dalykas, darantis įtaką vertei, ir per šį laikotarpį automobilis paseno, galėjo atsirasti kosmetinių ar funkcinių pažeidimų, taip pat kitų galimų veiksnių, darančių įtaką perpardavimo vertei.
Metinė rida
Metinę ridą naudoja automobilių draudikai, norėdami įvertinti, kiek klientai nuvažiuos per metus. Ji apskaičiuojama dabartinę automobilio ridą dalijant iš automobilio pagaminimo metų skaičiaus. Penkerių metų senumo automobilio, kurio bendra rida yra 160 000 kilometrų, metinė rida yra 32 000 kilometrų.
Amžius ar rida: kas turi didesnę įtaką automobilio vertei?
Paprastai manoma, kad amžius turi didžiausią įtaką vertės sumažėjimui, nors taip pat tikėtina, kad senesnė transporto priemonė turės daugiau nuvažiuotų kilometrų nei naujesnė.
Kiek paprastai automobilis įveikia kilometrų?
Daugelis rinkoje esančių automobilių gali nuvažiuoti apie 300 000 kilometrų. Tačiau kai kurie modeliai gali pasiekti ir 300 000 km ridą, jei aktyviai remontuojate ir prižiūrite automobilį bei reguliariai atliekate techninę priežiūrą. Saugus ir atsargus vairavimas bei rimtų susidūrimų vengimas gali padėti padidinti automobilio eksploatavimo trukmę.
Naudoto automobilio pirkimas ir vertinimas
Nuvažiavusi rida yra gana paprasta sąvoka: ji reiškia kilometrų skaičių, kurį automobilis nuvažiavo nuo jo pagaminimo. Apskritai, naudoti automobiliai su didesne rida gali rodyti nusidėvėjimo požymius, o tai gali lemti didesnes priežiūros išlaidas. Nepaisant to, naudoti automobiliai su didesnės ridos rodmenimis yra pigesni, o tai yra svarbus pirkėjų aspektas.
Automobilių entuziastai mėgsta juokauti, kad kai kurie automobilių prekių ženklai (iš tikrųjų visi) yra mažiau patikimi nei tie, kuriuos jie vairuoja. Taigi, ieškodami naudoto automobilio, būtinai skirkite laiko jo prekės ženklo ir reputacijos tyrimui.
Atminkite, kad jūsų tikslas nėra nusipirkti automobilį su kuo mažesne rida. Jūsų tikslas yra rasti transporto priemonę, kuria galėsite pasikliauti ilgus metus.
Ekstremalūs atvejai Lietuvos naudotų automobilių rinkoje (2024 m. I pusmetis)
Automobilių duomenų įmonė „carvertical“ apžvelgė pačius ekstremaliausius atvejus naudotų transporto priemonių rinkoje 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje.
Šalių skaičius ir savininkų kaita
Nuriedėjęs nuo konvejerio automobilis nebūtinai visą laiką eksploatuojamas vienoje šalyje. Naudotos transporto priemonės dažnai eksportuojamos į kitas šalis ir per savo gyvavimo laikotarpį gali turėti ne vieną savininką. Iš visų tikrintų automobilių, daugiausiai šalių - net 8 - pakeitė vienas 2011-ųjų 5 Serijos „BMW“. Arčiausiai jo rikiuojasi 2021 metų „Audi A6“ ir 2017-ųjų „Mercedes-Benz Sprinter“, turėję istorinių įrašų iš 5 skirtingų šalių.
Nors paprastai automobilius vairuotojai keičia kas keletą metų, tai galioja ne visiems modeliams. Šių metų rekordininkas - 2000-ųjų „Porsche 911 Carrera“ turėjęs net 30 savininkų. Iš rankų į rankas dažnai keliavo ir vienas 2002-ųjų BMW X5 (28 savininkai) bei 2004 metais pagamintas „Audi A6“ (25 savininkai).
„Jei automobilis turėjęs daug savininkų, vertėtų išsiaiškinti, kokia to priežastis. Paprastai, žmonės automobilius keičia kas 4-6 metus, tačiau modelis, kuris kas metus ar kelis mėnesius keliauja iš vienų rankų į kitas, gali turėti rimtų problemų. Ypač rizikuoja iš užsienio importuotus automobilius perkantys vairuotojai, nes gali būti sunku atsekti, kiek transporto priemonė turėjo savininkų. Žinoma, su automobilių patikros paslaugų išpopuliarėjimu šią informaciją galima sužinoti akimirksniu“, - sako „carvertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Istorijos ataskaitoje yra speciali skiltis - „Laiko juosta“, kurioje patogiai išdėstyta informacija apie automobilio registraciją, savininkų kaitą ar atliktus techninės apžiūros patikrinimus, o tai leidžia pirkėjams lengviau priimti sprendimą įsigyjant naudotą transporto priemonę.
Eismo įvykiai ir apgadinimai
Nors dauguma automobilių anksčiau ar vėliau patenka į eismo įvykį, kai kurie modeliai į avarijas patenka gerokai dažniau. Iš visų Lietuvoje tikrintų automobilių daugiausiai apgadinimų buvo patyrusi 2005-ųjų „Audi A4“ - 11 kartų, 2006 metų „Lexus IS“ - 10 ir 2008-ųjų 7-os Serijos „BMW“ - 9.
Priklausomai nuo automobilio apgadinimų rimtumo, draudimo bendrovės patirtą žalą įkainoja skirtingai. Paprastai, didesnė apgadinimų vertė nustatoma aukštesnės klasės modeliams. Jei automobilis ne kartą buvo patekęs į eismo įvykį ir jo bendra apgadinimų vertė siekia dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, vertėtų kruopščiai patikrinti tokią transporto priemonę autoservise.
Didžiausia bendra apgadinimų vertė Lietuvoje buvo nustatyta 2017-ųjų „Audi R8“ - 251 tūkst. eurų. Ši suma apskaičiuota įvertinus visus šio modelio patirtus apgadinimus ir juos sudėjus. Už tokią sumą Lietuvoje jau būtų galima įsigyti namą ar butą. Toliau rikiuojasi 4 metų senumo „Mercedes-Benz S-Class“ - 152,3 tūkst. eurų ir 2012-ųjų „Audi A8“ - 137,8 tūkst. eurų.
Ridos klastojimo mastai
Lietuvos skelbimų portaluose pilna automobilių, nuriedėjusių ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų. Visgi nė vienas jų neprilygsta 2007 metų gamybos „Mercedes-Benz Sprinter“ su 937 tūkst. kilometrų rida - tai absoliutus rekordininkas iš visų „carvertical“ vartotojų tikrintų automobilių pirmąjį šių metų pusmetį.
Turint omenyje, kad automobilių odometrus sudaro šeši skaitmenys, šio „Mercedes-Benz Sprinter“ rida netrukus persivers ir vėl bus pradėta skaičiuoti nuo nulio. Nuo pat pagaminimo 2007 m., šis automobilis kasmet vidutiniškai turėjo įveikti daugiau nei 57 tūkst. kilometrų.
Už šio rekordininko rikiuojasi kitas 2004-ųjų „Sprinter“ su daugiau nei 852 tūkst. rida ir 2014-ųjų „Fiat Ducato“ su 763 tūkst. kilometrų.
Automobilį su didele rida gali būti sunku parduoti už konkurencingą kainą, todėl nesąžiningi pardavėjai neretai sumažina odometro rodmenis, taip dirbtinai sukeldami transporto priemonės vertę. Iš visų Lietuvoje tikrintų transporto priemonių, daugiausiai buvo suklastota vieno 1999-ųjų „Volkswagen Transporter“ rida - šis modelis „atjaunėjo“ net 647,5 tūkst. kilometrų. Toliau rikiuojasi 1999-ųjų gamybos „Opel Astra“ - 622,8 tūkst. kilometrų ir 2017-ųjų „Mercedes-Benz Sprinter“ - 588,1 tūkst. kilometrų.
„Įsigijus automobilį, kurio rida suklastota keliais šimtais tūkstančių kilometrų, lauks nemažai problemų. Akivaizdu, kad toks modelis jau nebus patikimas ir dažnai ges. Ne mažiau svarbus ir saugumo klausimas: automobilis su tokia didžiule rida gali kelti pavojų ne tik vairuotojui ir keleiviams, bet ir kitiems eismo dalyviams“, - sako M. Buzelis.
Tyrime naudojami statistiniai duomenys iš automobilių istorijos ataskaitų, įsigytų nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. rugpjūčio. Tyrimas vykdytas 15-oje šalių, pateikiant ekstremaliausius kiekvienos šalies atvejus.
Kiti dažnai užduodami klausimai
Kurie automobiliai išlaiko savo vertę esant didelei ridai?
Tarp geriausiai vertę išlaikančių modelių po trejų metų yra Porsche 911 GT3 (81 %), Range Rover Evoque (73 %) ir Aston Martin DBX (70 %). Nors išlaikyta vertė bus šiek tiek mažesnė esant didesnei ridai, šie modeliai išsilaiko gerai, palyginti su kitais rinkoje esančiais modeliais.
Koks yra patikimiausias didelės ridos automobilis?
Patikimumas yra labai svarbus aspektas, ypač jei jums reikia reguliariai vykti į ilgas keliones. Lietuvos naudotų automobilių rinkoje rida vis dar laikoma pagrindiniu rodikliu sprendžiant apie transporto priemonės būklę. Tačiau ekspertai perspėja: vien kilometrai odometre ne visada atskleidžia tikrąją tiesą. Dauguma pirkėjų į ridos skaičių žiūri kaip į svarbiausią kriterijų. Tačiau šis skaičius gali būti klaidinantis. Lietuvoje dažniausiai siūlomi naudoti automobiliai su rida tarp 180 000 ir 220 000 km. Kur ir kaip automobilis buvo eksploatuojamas - itin svarbu. Toks pats modelis gali būti labai skirtingos būklės priklausomai nuo to, ar jis važinėjo užmiesčio keliais, ar Vilniaus spūstyse. Šie skaičiai pateikiami pagal Ukrainos rinkos stebėjimus.
tags: #koeficientai #ivertinantys #vidutine #automobilio #rida