Nors situacija keliuose gerėja, problema išlieka: vis dar pasitaiko neblaivių vairuotojų, kurie kelia grėsmę eismo saugumui. Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai išaiškinta 9295 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Užpernai šis skaičius siekė kone 10 tūkst. Nors šie skaičiai rodo, kad alkoholį vartojančių vairuotojų šalies keliuose mažėja, psichologės dr. J. Slavinskienės teigimu, 9 tūkstančiai išgėrusių vairuotojų kelyje yra tikrai labai pavojingas skaičius. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas neblaivus vairuotojas kelia didžiulę riziką bei grėsmę mažiausiai dviem eismo dalyviams, taigi šie išaiškinti vairuotojai potencialiai gali sužaloti ar netgi mirtinai pražudyti daugiau kaip 18 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Pokyčiai ir priežastys
Per pastarąjį trisdešimtmetį įvyko esminių pokyčių, sustiprinusių eismo dalyvių sąmoningumą. Įstatymai, ribojantys alkoholio prieinamumą, prevencinės priemonės ir didėjančios baudos už vairavimą apsvaigus, dalį žmonių paskatina pergalvoti savo įpročius ar atgraso nuo tokio elgesio. Didesnis žmonių mobilumas leidžia susipažinti su kitų šalių eismo kultūra, patirti saugesnio ir atsakingesnio elgesio vairuojant pasekmes, o tai taip pat skatina keisti elgesį. Visgi, eismo saugumas išlieka problema.
Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės sėda prie vairo išgėrę:
- Klaidingas įsitikinimas, kad silpnieji alkoholiniai gėrimai ar nedidelis stipriųjų gėrimų kiekis nepaveiks vairuotojo. Tai pražūtingas įsitikinimas, nes bet koks alkoholis apsunkina žmogaus kognityvines ir motorines funkcijas.
- Apsvaigusių žmonių polinkis pervertinti savo įgūdžius ir priimti pavojingus sprendimus. Tokie asmenys retai prisiima asmeninę atsakomybę, nepripažįsta rizikos vairuojant ir kaltina aplinkybes, o ne save.
- Kritiškumo savo elgesiui sumažėjimas. Dalies žmonių alkoholio vartojimo dažnis, kiekis ar elgesys būnant neblaiviam nėra vertinamas kaip netinkamas ar žalingas. Dėl to tokie žmonės linkę kartoti alkoholio vartojimą ir vairavimą apsvaigę, jei nėra nuo to nukentėję.
Kaip alkoholis veikia vairuotojus?
Kai alkoholis patenka į organizmą, prasideda biologiniai procesai, kurie paveikia smegenų veiklą. Kai kurie smegenų centrai, atsakingi už elgesį, emocijas ir suvokimą, tampa mažiau aktyvūs, todėl perduodami impulsai - ne tokie tikslūs ir greiti. Tai sukelia trumpalaikius cheminius pasikeitimus smegenyse, dėl kurių apsvaigęs žmogus gali turėti minčių ir elgesio kontrolės, emocijų išreiškimo bei suvokimo sunkumų, ypač numatydamas priežasties ir pasekmės ryšį.
Vairuotojų tipai ir rizikingas elgesys
Tyrimai rodo, kad prie vairo apsvaigę dažniau sėda ilgesnę patirtį turintys ir labiau savo įgūdžiais pasitikintys vairuotojai, kurie linkę elgtis spontaniškai. Jie dažniau nepaklūsta taisyklėms, įskaitant ir Kelių eismo taisykles. Didžioji dalis žmonių, kada nors vairavusių išgėrus, tokio elgesio nelaiko pavojingu, o kai kurie gali turėti ir alkoholio vartojimo problemų.
Psichologė dr. J. Slavinskienė išskiria du pagrindinius vairuotojų tipus: vieni yra aktyvūs, empatiški, linkę prisitaikyti prie kitų. Kitas profilis - nerimastingas, įsitempęs, linkęs konkuruoti ir spontaniškai reikšti emocijas, toks tipas labiau linkęs rizikuoti.
Nors asmenybės struktūra tarp vairuotojų, prarandančių teisę vairuoti dėl greičio viršijimo ar vairavimo neblaivių, nesiskiria, tačiau skiriasi motyvaciniai veiksniai. Greitį viršijantys vairuotojai turi palankesnes nuostatas į greičio viršijimą ir rizikingą vairavimą, taip pat labiau išreikštą motyvą rizikuoti pažeidžiant KET.
Ką daryti pastebėjus neblaivų vairuotoją?
Pastebėjus alkoholio išgėrusį žmogų, kuris ketina vairuoti, svarbu prisiminti, kad reaguoti reikia visada. Nepriklausomai nuo to, ar tai artimasis, draugas ar nepažįstamas žmogus, būtina prisiminti, kad apsvaigęs asmuo gali sužaloti ar mirtinai sužeisti kitus žmones ar net patį stebėtoją. Privaloma padaryti viską, kas įmanoma, kad pastebėtas neblaivus asmuo nevairuotų.
Jei bandymas kalbėtis ir ieškoti alternatyvų nepavyksta, o žmogus tampa priešiškas ar atmeta siūlomas išeitis, būtina kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie situaciją. Svarbu nerizikuoti savo saugumu.
Statistika ir tyrimai
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. užregistruoti 405 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, kuriuose žuvo 45, sužeista 517 žmonių. Iš jų 300 sudarė neblaivių vairuotojų sukelti įvykiai, kuriuose žuvo 37 žmonės.
Narkotikų kontrolės departamento 2008 m. tyrime nustatyta, kad 14,9 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų yra vairavę apsvaigę nuo alkoholio bent kartą gyvenime, o 5,1 proc. tai darė per paskutinius 12 mėnesių. Vyrai apsvaigę vairavo dažniau nei moterys. Beveik 50 proc. respondentų, vairavusių apsvaigus bent kartą gyvenime, buvo iki 34 metų amžiaus.
Tyrimai liudija, kad kuo didesnis išgeriamo alkoholio kiekis, tuo didesnė autoįvykio tikimybė. Dažniau nei kas septintas asmuo, kasdien arba beveik kasdien per paskutines 30 dienų vartojęs alkoholinius gėrimus, yra vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio. Pastebima tendencija, kad kuo rečiau vartojamas alkoholis, tuo rečiau vairuojama apsvaigus.
Vidutinis girtas vairuotojas iki pirmojo sulaikymo maždaug 80 kartų vairavo išgėręs. Vairavimas išgėrus yra labai pavojingas ir kasmet nusineša daugybę gyvybių visame pasaulyje. Kas dvi minutes vienas žmogus sužalojamas eismo įvykyje, kurį sukelia neblaivus vairuotojas.
Alkoholio poveikis vairavimo gebėjimams
Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, silpnina kognityvines funkcijas ir lėtina reakcijos laiką. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali pabloginti vertinimą ir koordinaciją, todėl kyla pavojus saugiam vairavimui. Lengvųjų automobilių vairuotojai, turintys daugiau nei 2 metų stažą, laikomi neblaiviais, kai jų iškvėptame ore, seilėse ar kraujyje nustatoma daugiau kaip 0,4 promilių alkoholio.
Vairavimo instruktorius Egidijus Šimkūnas aiškina, kad net ir mažiausias alkoholio kiekis kritinėje situacijoje gali lemti pavėluotą reakciją, ilgesnį stabdymo kelią ir eismo įvykį. Žmonės dažnai nesupranta, kad alkoholis slopina, todėl net ir suvartojęs nedidelį kiekį ir gerai besijausdamas, vairuotojas į situaciją reaguos lėčiau nei būdamas visiškai blaivus.
Asmenybės ir rizikos veiksniai
Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad alkoholis slopina žmogaus savikontrolę, todėl išgėręs žmogus įgauna daugiau drąsos, o tai dažnai lemia nelaimes. Noras sėsti prie vairo išgėrus gali kilti ir dėl menkavertiškumo, kai asmenys nori parodyti savo „galią“. Tokiu būdu nemažai jaunų asmenų žūsta, nes bando įrodyti, kad jie „gali daugiau“.
E. Masalskienė, dirbusi su teisę vairuoti praradusiais asmenimis, akcentuoja, kad nemaža dalis žmonių prie vairo sėda išgėrę nes neįvertina rizikos ir apskritai nesupranta, kad tai yra blogai. Toks požiūris vyrauja dar nuo senų laikų, kai aplinkiniai skatindavo numoti ranka į apsvaigimą. Pavyzdžiai, kai vairavęs neblaivus draugas ar giminaitis nebuvo nubaustas, taip pat gali paskatinti kartoti tokį nusižengimą.
Prevencija ir prevencinės priemonės
Nors Lietuvoje prevencija vykdoma aktyviai, vis dar kyla klausimas, kodėl kai kurie žmonės sėda už vairo girti. Psichologė S. Švabauskienė teigia, kad baudų griežtinimas galėtų turėti įtakos, tačiau kol žmonės nesuvoks pasekmių, tol tai nepadės. Ji siūlo investuoti į prevencines programas, kurios būtų diegiamos vairuotojų rengimo procese.
Taip pat svarbu didinti informuotumą per televiziją ir kitas informavimo priemones apie alkoholio poveikį vairavimui. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad saugus alkoholio kiekis neviršija 2 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per dieną. Standartinis alkoholio vienetas prilygsta maždaug 40 ml stipriųjų gėrimų, 120-150 ml vyno ir 330 ml alaus.
Kai kurie specialistai siūlo naudoti transporto priemones su antialkoholiniais variklio užraktais, kurie neleidžia užvesti automobilio, jei vairuotojo organizme nustatomas alkoholio kiekis.
Vairavimas išgėrus yra labai savanaudiškas poelgis. Net jei jautiesi gerai, svarbu suvokti, kad gebėjimas saugiai vairuoti mažėja net esant labai mažam alkoholio koncentracijos kiekiui kraujyje.
tags: #kodel #nemazai #zmoniu #vairuoja #neblaivus