Įsigijus naudotą automobilį, pirkėjai neretai susiduria su problema, kai po trumpo laiko paaiškėja paslėpti defektai, apie kuriuos nebuvo žinoma pirkimo metu. Tokios situacijos, kai pirkėjas, pasikliaudamas pardavėjo tvirtinimu ir savarankiškai apžiūrėjęs automobilį, jį įsigyja, o vėliau servise sužino apie neproporcingai dideles remonto išlaidas ar net automobilio netinkamumą eksploatuoti, yra dažnos teismų praktikoje.
Pardavėjo pareigos ir daikto kokybės reikalavimai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Jei tokios sąlygos atsiranda, galima traktuoti, kad automobilis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Paslėptų defektų samprata
Paslėptas prekės defektas yra trūkumas, kurio nebuvo įmanoma aptikti atliekant įprastą prekės patikrą pirkimo metu ar per trumpą laikotarpį po jo. Tai nėra akivaizdus įbrėžimas, matomas įlenkimas ar neveikiantis mygtukas. Paslėptas defektas slepiasi giliau - tai gali būti gamybinis brokas, konstrukcijos trūkumas ar medžiagos defektas, kuris pasireiškia tik po tam tikro naudojimo laiko arba tam tikromis sąlygomis. Nors pasireiškė vėliau, defektas jau buvo prekėje jos pardavimo momentu.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Sutarties sąlygos ir pardavėjo atsakomybė
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe.
Dažniausiai kylantis klausimas: ar galima ką nors padaryti, jeigu sutartyje parašyta, jog pardavėjas už defektus neatsako, o pirkėjas dabar ir ateityje jokių pretenzijų neturės. Taip, galima. Toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes jis prieštarauja įstatymui. Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę ir pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą (CK) atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Todėl sugedus automobiliui ar atsiradus defektui, kuris trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį, nepaisant įrašo pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjas gali reikšti pretenzijas ir reikalavimus pardavėjui.
Pardavėjo atsakomybės ribos
Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje (e2A-945-430/2020) pirkėjas įsigijo naudotą automobilį, kurio techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs ir kuris, kaip nurodyta sutartyje, turėjo nemažai įvairių trūkumų. Pirkėjas nusprendė papildomai netikrinti šio automobilio nuodugniau (pvz., servise), nors apžiūros metu jam įtarimų sukėlė tam tikri neįprasti garsai. Teismas konstatavo, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, nors turėjo žinoti (dėl pastebėtų problemų ir pačių trūkumų pobūdžio), jog perkamas naudotas automobilis turi ir kitų trūkumų, nei nurodytų rašytinėje sutartyje.
Kaip atlikti naudoto automobilio techninę priežiūrą po jo pirkimo
Pirkėjo teisė tikrinti daikto kokybę
Įstatymas nenustato privalomo daiktų (automobilių) kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis). Todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jeigu įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
Terminai ir įrodinėjimo našta
Vienas iš svarbesnių bylos aspektų yra laikotarpis nuo automobilio įsigijimo iki defektų išryškėjimo. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu ir tokiu atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Nors CK aiškiai nenurodo, per kiek laiko reikėtų kreiptis į pardavėją ir pranešti apie pastebėtus trūkumus, kad šis terminas atitiktų protingumo kriterijų, iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus.
Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Trūkumus/defektus būtina užfiksuoti automobilio remonto specialistų pagalbą, t. y. gauti apžiūros aktą, defektų šalinimo sąmatą ir pan. Kuo daugiau laiko praeina, tuo sunkiau bus įrodyti, kad defektas buvo paslėptas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, o ne atsirado naudojant automobilį.
Pirkėjo teisių gynimo būdai
Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš įstatyme nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų:
- kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
- kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
- kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
- grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Dažniausiai pirkėjai nori grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau tai ne visada įmanoma. Ši teisių gynimo priemonė yra kraštutinė ir gali būti taikoma tik tada, kai kitais būdais nėra galimybės pasinaudoti.
Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją savo pažeistas teises ginti remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Vartotojų teisių apsauga
Fiziniam asmeniui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis).
Nuo 2022 m. sausio 1 d. Naujuoju reglamentavimu numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu) (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa).
Ką daryti aptikus paslėptą defektą?
- Dokumentuokite: Padarykite nuotraukų ir (arba) vaizdo įrašų, kurie aiškiai iliustruoja defektą.
- Netaisykite patys: Jokiu būdu nebandykite patys taisyti prekės ar leisti tai daryti neįgaliotiems asmenims.
- Kreipkitės į autoservisą: Kad defektai būtų aiškiai nustatyti ir užfiksuoti kartu su jų taisymo kaštais, t. y. gauti apžiūros aktą, defektų šalinimo sąmatą ir pan.
- Parašykite oficialų raštą (pretenziją) pardavėjui: Aiškiai ir detaliai aprašykite aptiktą defektą, kada jis pasireiškė ir kokius reikalavimus keliate (pvz., remontą, keitimą, kainos sumažinimą ar pinigų grąžinimą). Nurodykite protingą terminą atsakymui (dažnai 14 dienų).
- Kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT): Tai yra pagrindinė institucija, ginanti vartotojų teises Lietuvoje.
- Ekspertizė: Ginčuose dėl paslėptų prekių defektų įrodymai yra jūsų stipriausias ginklas. Ypač, kai defektas pasireiškia po ilgėlesnio naudojimo, pardavėjas gali bandyti teigti, kad defektas atsirado dėl netinkamo naudojimo ar natūralaus nusidėvėjimo. Štai čia ir prireikia nepriklausomos, kvalifikuotos ekspertizės.
Bylų dėl automobilių defektų baigtis paprastai priklauso nuo svarbių aplinkybių visumos, todėl nusprendus savo pažeistas teises ginti teisme, automobilio pirkėjui pravartu kruopščiai įsivertinti visus aptartus aspektus ir galimas rizikas. Profesionalios pagalbos teisininkas gali tapti neįkainojama, jei abejojate dėl defekto kilmės ar jo teisinės kvalifikacijos, o pardavėjas atsisako prisiimti atsakomybę.
tags: #kiek #laiko #galioja #automobilio #pasleptas #brokas