Automobiliai su suklastota rida ir paslėptais apgadinimais - neatsiejama Lietuvos naudotų transporto priemonių rinkos realybė. Deja, nepanašu, kad situacija greitu metu pasikeis.

Lietuvos pozicija Europos naudotų automobilių rinkos skaidrumo reitinge
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ kiekvienais metais atlieka Europos transporto priemonių rinkos skaidrumo analizę, siekdama išsiaiškinti rizikingiausias šalis įsigyti naudotą automobilį. Per metus Lietuvos pozicija skaidrumo reitinge nepakito - kaip ir praėjusiais metais, šalies automobilių rinka rikiuojasi 23-ioje vietoje iš 25 šalių. Latvija tyrime atsidūrė 24-oje vietoje, Estija - 21-oje, o Lenkija - 17-oje.
Tendencijos Lietuvoje: suklastota rida ir apgadinimai
„carVertical“ tyrimas parodė, jog Lietuvoje vis dar nemažai automobilių parduodama su suklastota rida. Šiemet tokių modelių dalis siekė 7%, pernai - 7,7%. Vidutiniškai automobilių rida Lietuvoje buvo koreguojama 102 tūkst. kilometrų. Tai antras blogiausias rezultatas iš visų tyrime dalyvavusių šalių, šiek tiek nusileidžiantis tik Latvijos ridos klastojimo apimčiai - 102,4 tūkst. kilometrų.
„Vairuotojai neretai turi tam tikrų lūkesčių perkamo automobilio ridai. Vieni siekia įsigyti modelį, kurio rida neviršija 100 tūkst. kilometrų, kitiems ta riba gali būti ir 200 tūkst. Automobiliai su didele rida mažiau paklausūs, todėl nesąžiningi pardavėjai ją koreguoja, siekdami lengviau parduoti automobilį ir daugiau uždirbti“, - sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Situacijos Lietuvos automobilių rinkoje nepagerina ir didelė priklausomybė nuo importo. 76,7% „carVertical“ tikrintų transporto priemonių į Lietuvą buvo įvežtos iš užsienio šalių. Deja, tokių automobilių rida itin dažnai būna suklastota, o apgadinimai - paslėpti. Tai akcentuoja ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri vien per šiuos metus sulaukė daugiau nei 150 vairuotojų skundų dėl įsigytų naudotų automobilių būklės, kokybės, koreguotos ridos ir kitų trūkumų.
„Kiekvienas nesąžiningas pardavėjo veiksmas silpnina visos rinkos patikimumą. Vartotojų pasitikėjimas - tai kapitalas, kurio negalima nusipirkti patraukliais pasiūlymais, jis kuriamas per skaidrumą, atsakomybę ir pagarbą pirkėjui. Automobilių pardavėjai pirmiausia turėtų investuoti į skaidrias pardavimų procedūras - tai geriausia prevencija nuo ginčų ir ilgalaikio vartotojų pasitikėjimo garantas“, - pabrėžia VVTAT vadovė Goda Aleksaitė.

Rinkos skaidrumo analizė: apgadinimai ir automobilių amžius
Rinkos skaidrumo tyrimo duomenys rodo, jog 56,5% Lietuvoje tikrintų transporto priemonių praeityje buvo apgadintos, o vidutinė žalos vertė siekė 3 763 eurus. Vidutinis lietuvių tikrintų automobilių amžius - 10,5 metų. Praėjusiais metais šis skaičius siekė 12,1 metų, o tai rodo, jog šalies vairuotojai dairosi į naujesnius modelius.
Skaidriausios automobilių rinkos Europoje
Naudotų automobilių rinkos skaidrumo indekse lyderio pozicijos jau ne pirmus metus neužleidžia Jungtinė Karalystė. Transporto priemonių su suklastota rida šalyje buvo 2,3%, o apgadinimų dalis siekė 17%. Dėl eismo kaire kelio puse, vos 2,3% automobilių Jungtinėje Karalystėje buvo importuoti, o tai lemia mažesnę riziką vietos vairuotojams įsigyti netvarkingą transporto priemonę.
Skaidriausių Europos automobilių rinkų penketuke taip pat galima rasti Italiją, Vokietiją, Šveicariją ir Prancūziją. Praėjusiais metais 5-oje indekso vietoje besirikiavusi Švedija šiemet reikšmingai prarado pozicijas ir liko 10-oje vietoje. Tai lėmė ženkliai išaugęs importuotų automobilių skaičius šalyje, padidėjusi transporto priemonių su žalų įrašais dalis ir išaugęs bendras suklastotų kilometrų kiekis.
„Skaidriausios - Vakarų ir Skandinavijos šalys. Tai lemia ne tik mažesnė priklausomybė nuo importuotų transporto priemonių, bet ir aukštesnis pragyvenimo lygis. Kuo į šalį importuojama daugiau automobilių, kuo sudėtingesnė jos ekonominė situacija, tuo dažniau klastojama rida ir slepiami apgadinimai“, - dalijasi įžvalgomis M. Buzelis.
Neskaidriausių šalių penketukas
Neskaidriausių šalių penketukas per metus nepakito. Paskutinė sąraše rikiuojasi Ukraina, vienu laipteliu aukščiau Latvija, Lietuva, Rumunija ir Estija. Šias šalis vienija didelė importuojamų automobilių dalis, senas automobilių parkas, plačiai paplitęs ridos klastojimas ir aukštas apgadintų automobilių procentas.
„Nemažai automobilių į Rytų Europą atvyksta jau gerokai nudėvėti, todėl nenuostabu, kad lengvo pelno siekiantys asmenys prieš parduodami koreguoja jų ridą, užmaskuoja apgadinimus bei slepia automobilio istoriją. Tokios transporto priemonės dažnai genda, todėl norėdami sutaupyti vairuotojai, galiausiai, išleidžia gerokai daugiau nei planavo“, - aiškina M. Buzelis.
Pasak automobilių rinkos eksperto, Europos Sąjungoje nėra praktikos šalims keistis transporto priemonių duomenimis, todėl daugybė ridos ir žalų įrašų niekada nesuskaitmeninami. Trūksta vieningos sistemos, kuri leistų sekti automobilių judėjimą tarp šalių, todėl situacija jau daugybę metų negerėja.
Kaip apskaičiuojamas Rinkos skaidrumo indeksas?
„carVertical“ tyrime išanalizuotos įmonės vartotojų įsigytos transporto priemonių istorijos ataskaitos nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. rugpjūčio. Rinkos skaidrumo indeksas išvestas naudojant 6 rodiklius:
- Odometrų, kurių rodmenys suklastoti, procentinė dalis
- Suklastotų odometrų vidurkis kilometrais
- Apgadintų automobilių procentinė dalis
- Santykinė žalos suma
- Importuotų naudotų automobilių procentinė dalis
- Vidutinis patikrintų automobilių amžius
Kadangi rinkos skaidrumui šie kriterijai nėra vienodai svarbūs, jiems priskirtas skirtingas svoris. Pavyzdžiui, tai, kiek kilometrų sumažinti odometro duomenys yra svarbiau nei vidutinis „carVertical“ patikrintų automobilių amžius tam tikroje šalyje.

Teisinė atsakomybė ir naujos taisyklės
Nuo 2025 m. liepos 7 d. automobiliai su suklastota rida negalės gauti teigiamų techninės apžiūros išvadų ir neturėdami „žalio lapo“ negalės dalyvauti eisme. Toks verslas aptartas ir Baudžiamajame kodekse: Tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2022 m. viena tokia byla Klaipėdoje baigėsi pirkėjo pergale. Naudotą automobilį „Mercedes-Benz“ įsigijęs vyras teisme įrodė, kad jam buvo parduota mašina su atsukta rida. Teismas ieškovo Karolio B. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės Vitos S. ieškovui atlyginti 5,2 tūkst. eurų (automobilio pirkimo-pardavimo kainą), beveik 543 eurus nuostolių už automobilio remonto darbus, beveik 16 eurų už automobilio istorijos ataskaitą, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5,7 tūkst. eurų sumos bei 939 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Nepaisant visų pabaisinimų ir vienos kitos jau nutikusios bylos, naudotų automobilių rinkoje mašinos „atšviežinimas“ vis dar populiarus užsiėmimas. Tuo labiau, kad statistiškai lietuviai su savo mašinomis nuvažiuoja ne tiek ir daug.
Vidutinė metinė rida skirtingose šalyse
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą Europoje ir JAV siekdama įvertinti, kuriose šalyse transporto priemonės per metus nuvažiuoja daugiausiai. Tarp tikrintų automobilių, didžiausią vidutinę metinę ridą turėjo Nyderlanduose važinėjantys automobiliai - 29,851 km. Toliau rikiuojasi automobiliai iš Ispanijos (29,017 km), Danijos (27,346 km), Belgijos (24,308 km) ir Prancūzijos (23,775 km).
Vos po 3-4 metų automobilių iš šių šalių odometrai jau rodys apie 100 tūkst. kilometrų ridą, kas gali paskatinti jų savininkus juos parduoti ir rinktis naują transporto priemonę.
„Didesnė rida paprastai reiškia, kad automobilis bus vertas mažiau, todėl vairuotojai neretai siekia tokius automobilius parduoti kol jų vertė dar smarkiai nenukrito. Iš Vakarų Europos į Lietuvą atkeliauja nemažai kelerių metų senumo automobilių su didele rida. Importuoti automobilius iš kitų Europos šalių nėra sudėtinga, todėl pats importo faktas reikšmingai nepadidina galutinės naudoto automobilio kainos“, - sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Lietuvos gatvėmis važinėjančių transporto priemonių metinė rida viena mažiausių Europoje - 17,980 km. Nors Lietuvos dydis lemia, kad vairuotojai dažniausiai keliauja trumpus atstumus, kaimyninės Lenkijos (17,925 km) ir Estijos (17,501 km) automobiliai nuvažiuoja dar mažiau, o štai Latvijos automobilių rida mažiausia visoje Europoje - 17,420 km.
Mažesnė metinė rida užfiksuota tik iš JAV importuotuose automobiliuose - 16,941 km. Nors amerikietiškų automobilių rida ir mažiausia tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, visgi dauguma iš JAV įvežtų transporto priemonių būna smarkiai apgadintos. Kitu atveju automobilių prekeiviams neapsimokėtų jų importuoti. Taigi, nors automobiliai Lietuvoje per metus nuvažiuoja mažesnį atstumą nei Vakarų Europoje, po 10 metų tokio automobilio rida gali siekti jau apie 180,000 km.
Kaip išvengti automobilio su atsukta rida?
„carVertical“ atliktas tyrimas, kurio metu analizuota beveik 900 000 automobilių istorijos ataskaitų, atskleidė, kad daugiausiai automobilių su atsukta rida yra Latvijoje (virš 24%). Antroje vietoje pagal atsuktų ridų skaičių lieka Rumunija (20%). Lietuva, Latvija ir Estija patenka į neskaidriausių šalių penketuką.
„Didžioji dalis naudotų automobilių į Rytų Europą yra gabenami iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ir Italijos. Iš užsienio atvežtų automobilių pirkimas yra itin rizikingas, nes būtent jiems rida klastojama dažniausiai - tai yra lyg nematomas nusikaltimas. Vienos analizės metu buvo nustatyta, kad dėl tokių klastočių per metus vien Europa patiria 9 mlrd. eurų žalą“, - teigia M. Buzelis.
Didžiausia problema, kad teisėsauga negali tiksliai atsekti, kas suklastojo automobilio ridą ir vis dar nėra jokių aiškiai apibrėžtų įstatymų, numatančių bausmes už šią nusikalstamą veiklą. Kaip pastebi ekspertai, pirkėjai, už automobilius su atsukta rida dažnai permoka net iki 25%.
Geriausia apsauga pirkėjui yra automobilio istorijos patikra. Patikrinę bet kurio automobilio istoriją pagal VIN numerį galite pamatyti, kaip laikui bėgant kito rida. Taip lengviau išvengsite sukčių ir klastočių. Taip pat svarbu atidžiai apžiūrėti greitai nusidėvinčias automobilio vietas.
Visi automobiliai su atsukta rida 🚘🤔 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Nuo 2025 metų atsukta rida techninėje apžiūroje bus vertinama kaip didelis trūkumas, su kuriuo automobilis negalės dalyvauti viešajame eisme. Valdininkai žada, kad į Lietuvą įvežamus automobilius su suklastota rida institucijos pradės tikrinti jau per artimiausius porą metų.
Parduodamo BMW 320d universalo skelbime nurodyta 173 tūkst. kilometrų rida. Tačiau patikrinus automobilio istoriją paaiškėjo, kad Italijoje jo rida buvo gerokai didesnė - net 271,5 tūkst. km. Pardavėjas neslėpė, kad automobilis buvo parduotas su atsukta rida, siekiant padidinti jo vertę.
tags: #kiek #italijoje #atsukta #rida
