Šiame straipsnyje pristatomas XVIII a. viduryje sudarytas rankraštinis Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos katalogas ir aptariami jame surašyti įvairiose Vilniaus spaustuvėse XVI-XVIII a. išleisti leidiniai. Vilniaus spaustuvėmis ir jų produkcija domimasi nuo seno, tačiau atskirų tyrimų apie Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje buvusią šių spaustuvių produkciją iki šiol nebuvo atlikta.

Tyrimo tikslai ir šaltiniai

Straipsnio tikslas - atlikti tyrimą apie Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje XVIII a. sukauptus vilnietiškų spaustuvių leidinius. Tyrimui pasitelktas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas, manoma, Karolio Jezerskio SJ apie 1747-1750 m. sudarytas bibliotekos katalogas. Tai 184 puslapių rankraštinė knyga, kurioje leidiniai surašyti abėcėlės tvarka, nurodant autorių, pavadinimą, leidimo vietą, metus, formatą ir egzempliorių skaičių.

Sena rankraštinė knyga arba bibliotekos katalogo kopija (iliustracija)

Vilnietiškosios produkcijos analizė

Katalogo įrašų analizė atskleidė, kad XVIII a. Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje vilnietiškoji produkcija sudarė apie 3 proc. visų knygų. Iš 4500 įrašų buvo atrinktos 155 pozicijos su nurodyta leidimo vieta „Vilnius“. Nustatyta, kad bibliotekoje saugoti 143 pavadinimų leidiniai ir 259 egzemplioriai.

Spaustuvė Pavadinimų skaičius Egzempliorių skaičius
Vilniaus akademijos spaustuvė 130 246
Kitos spaustuvės (Karcanų, bazilijonų ir kt.) 9 9

Leidinių tematika ir sklaida

Daugiausia bibliotekoje buvo Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių lotynų ir lenkų kalbomis. Pagal tematiką dominavo religinė literatūra, taip pat buvo kaupiamos istorinės, matematinės, geografinės tematikos knygos bei kalendoriai.

Religinės literatūros svarba

Didžiausią dalį produkcijos sudarė religinė literatūra (56 proc.), apimanti teologinius, poleminius veikalus ir pamokslus. Pavyzdžiui, bibliotekoje buvo saugomi Andriejaus Jurgevičiaus poleminiai darbai bei pamokslai, skirti svarbioms bažnytinėms iškilmėms.

Knygų likimas po bibliotekos išformavimo

Nustatyta, kad šiandien šie leidiniai saugomi įvairiose Lietuvos ir Europos atminties institucijose bei privačiose kolekcijose. Po 1830-1831 m. sukilimo Vilniaus universitetas buvo uždarytas, o didžioji dalis bibliotekos knygų išvežta į Rusijos imperijos švietimo įstaigas Kyjive, Charkive ir kituose miestuose, kas paaiškina dabartinį leidinių išskaidymą.

Pabaigoje pateikiamas priedas - lentelė, kurioje galima matyti Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos katalogo įrašą, identifikuotą leidinį, dabartinę saugojimo vietą ir joje esančius proveniencinius ženklus.

tags: #kelias #iki #moku

Populiarūs įrašai: