Aušinimo skystis, dar vadinamas antifrizu, yra vienas svarbiausių automobilio aušinimo sistemos komponentų. Tinkamai prižiūrima aušinimo sistema užtikrina optimalią variklio darbinę temperatūrą, apsaugo nuo perkaitimo ir prailgina variklio tarnavimo laiką. Nors dauguma vairuotojų dažnai prisimena tik apie variklio alyvą ar padangas, aušinimo sistema ir jos skystis yra ne mažiau svarbūs kasdieniam automobilio patikimumui.
Aušinimo skysčio svarba
Aušinimo skystis cirkuliuoja aušinimo sistemoje, efektyviai pašalindamas perteklinę šilumą, susidarančią varikliui veikiant. Variklio uždegimo procesas yra efektyviausias, kai temperatūra išlieka griežtai apibrėžtame diapazone. Senesniuose automobiliuose darbinė temperatūra dažniausiai siekia nuo 85 iki 95 °C, o šiuolaikinėse konstrukcijose ji gali pakilti net iki 115 °C. Tinkamas aušinimo skystis padeda išlaikyti šį diapazoną, apsaugodamas variklio detales nuo per didelio plėtimosi ar susitraukimo dėl temperatūrinių pokyčių.
Pasenęs ir savo savybes praradęs aušinimo skystis gali sukelti labai didelių nemalonumų. Eksploatuojant variklius su nekokybiškais ar pasibaigusio galiojimo aušinimo skysčiais, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidarymo sutrinka temperatūrinis variklio darbo režimas. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui, sumažėja alyvos klampumas ir suprastėja jos plėvelės ant cilindro paviršiaus adsorbcinės savybės, o tai gali lemti variklio pažeidimus.
Kada keisti aušinimo skystį?
Aušinimo skysčio keitimas yra vienas iš periodinės automobilio techninės priežiūros darbų. Dauguma automobilių gamintojų rekomenduoja aušinimo skystį keisti bent jau kas dvejus metus. Tačiau keitimo intervalas gali svyruoti nuo 2 iki 5 metų, priklausomai nuo skysčio rūšies ir gamintojo nurodymų.
Nors rinkoje siūlomi įvairūs produktai, svarbu pasirinkti kokybiškiausius ir konkrečiam varikliui tinkamus aušinimo skysčius. Vairuotojų ypač mėgstami įvairūs aušinimo sistemos sandarikliai ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių. Greitai sustabdęs aušinimo sistemos nuotėkį sandariklis kartu su aušinimo skysčiu cirkuliuoja sistemoje, sukeldamas papildomų problemų, pavyzdžiui, koroziją siurblyje.
Kaip suprasti, kad reikia keisti aušinimo skystį?
Be gamintojo nurodytų keitimo intervalų, yra ir kitų požymių, rodančių, kad aušinimo skystį reikėtų patikrinti ar pakeisti:
- Užsidega aušinimo skysčio lemputė: šis indikatorius paprastai rodo žemą aušinimo skysčio lygį arba variklio perkaitimą, dažnai dėl aušinimo skysčio nuotėkio.
- Aukštesnė nei įprasta variklio temperatūra: kai variklis veikia esant aukštesnei nei optimali temperatūrai, matuoklio rodyklė gali viršyti įprastas ribas.
- Spalvota skysčio dėmė po automobiliu: jei jūsų automobilis palieka spalvotą balą, tai gali reikšti aušinimo skysčio nutekėjimą.
- Neveikiantis automobilio salono šildytuvas: šildytuvas veikia toje pačioje aušinimo skysčio sistemoje kaip ir variklis, todėl jo veikimo sutrikimai gali signalizuoti apie problemas su aušinimo skysčiu.
Aušinimo skysčio lygį rekomenduojama tikrinti bent kartą per 6 mėnesius, žvilgtelėjus į išsiplėtimo bakelį, ant kurio visada pažymėtos „MIN“ ir „MAX“ ribos. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti skysčio lygį kas 1000-2000 km, kad būtų išvengta rimtų variklio gedimų.
Aušinimo skysčio sudėtis ir tipai
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio arba propilenglikolio, į kuriuos įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų. Priedų nuo korozijos gamybos technologija yra sudėtingas procesas ir gamintojų komercinė paslaptis.
Glicerolis, nors ir netoksiškas, nėra plačiai naudojamas kaip aušinimo skystis. Tačiau 2008 m. „Volkswagen“ pristatė glicerolio turinčius antifrizus G13, kurie buvo parduodami kaip ekologiškesni.
Aušinimo skysčio spalva absoliučiai nieko nereiškia - skirtingi gamintojai naudoja spalvas, kad atskirtų savo produkcijos rūšis, pavyzdžiui, su silikatais ar be jų. Svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo specifikacijas.
Pagrindiniai pramonės standartai ir specifikacijos
Renkantis aušinimo skystį, svarbu vadovautis automobilio gamintojo instrukcija ir atsižvelgti į pramonės standartus. Dažniausiai naudojami pramonės standartai yra:
- ASTM D3306: apima daugybę testų, nustatančių reikalavimus lengviems aušinimo skysčiams, matuoja užšalimo ir virimo temperatūrą.
- ASTM D6210: apima D3306 testus ir papildomus bandymus, vertinančius aušinimo skysčio veikimą sunkiomis sąlygomis, įskaitant apsaugą nuo kavitacijos ir apnašų.
„Volkswagen“ ir BASF sukūrė savo vidinius aušinimo skysčio standartus, žinomus kaip G standartai:
- G11: dažnai naudojamas 1980-1997 m. automobiliuose.
- G12: atitinka 1997-2008 m. „Audi“ specifikacijas.
- G12+: suderinamas su G11.
- G12++: suderinamas su G11 ir G12+.
- G13: nuo 2008 m. Audi, suderinamas su visais G11, G12+, G12++ modeliais. Nuo 2018 m. pristatyta G12EVO (TL 774-L) specifikacija.
Daugelis šiuolaikinių silikoninės organinės rūgšties technologijos (SiOAT) skysčių atitinka šias specifikacijas.
Kiti gamintojų standartai
Be G standartų, kiti gamintojai gali nurodyti konkrečius produktus ar cheminių sudėčių reikalavimus:
- Ford: turi savo tvirtinimo sistemas aušinimo skysčiams.
- Renault: dažnai nurodomas „Renault Glaceol RX Type D“.
Svarbu! Visada patikrinkite automobilio savininko vadovą, kad sužinotumėte tinkamas aušinimo skysčio specifikacijas ir jomis vadovautumėtės. NENAUDOKITE įprasto parduotuvėje įsigyto aušinimo skysčio, kuris dažnai neatitinka specifinių automobilių sistemų reikalavimų, nes prastesnės kokybės skystis gali turėti žalingą poveikį.
Kaip taisyklingai papildyti ar pakeisti aušinimo skystį?
Rinkoje siūlomi trijų tipų aušinimo skysčiai:
- Paruoštas naudoti skystis: pilamas tiesiai į radiatorių ar išsiplėtimo bakelį.
- Koncentratas: turi būti skiedžiamas demineralizuotu vandeniu santykiu 1:1, jei nenurodyta kitaip.
- Demineralizuotas vanduo: naudojamas tik avariniais atvejais ir nėra rekomenduojamas kaip ilgalaikis sprendimas.
Pagrindiniai parametrai renkantis aušinimo skystį:
- Darbinė temperatūra: šiuolaikiniams varikliams reikia skysčių su aukštesne virimo riba.
- Užšalimo temperatūra: Lietuvos klimato sąlygomis rekomenduojama rinktis skysčius, kurių užšalimo temperatūra ne mažesnė kaip -20 °C.
- Glikolio tipas: skystis turi būti suderinamas su jau naudojamu aušinimo skysčiu. Etilenglikolio (dažniausiai raudonos spalvos) ir propilenglikolio (dažniausiai žalios spalvos) negalima maišyti tarpusavyje.
Maišyti ar nemaišyti?
Skirtingų spalvų aušinimo skysčių maišyti nepatartina. Taip pat nereikėtų maišyti skirtingų gamintojų nevienodų tipų aušinimo skysčių. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, nes skirtingi nuo korozijos saugantys inhibitoriai gali sudaryti naujus nereikalingus junginius arba suardyti jau esančius kompleksus.
Jei reikia papildyti aušinimo skystį, įsitikinkite, kad naujas skystis atitinka variklio reikalavimus ir yra suderinamas su esamu. Naudodami koncentratą, būtinai jį praskieskite demineralizuotu vandeniu rekomenduojamu santykiu (dažniausiai 1:1).
Keitimo procedūra nėra sudėtinga - ją galima atlikti ir namų sąlygomis. Reikia žinoti, kad keičiant skystį, jei automobilyje nėra numatyta specialių išleidimo angų, numovus aušinimo žarną, dalis seno skysčio liks sistemoje. Todėl norint visiškai pakeisti skystį, gali prireikti specialių plovimo priemonių.
Kaip greitai praplauti automobilio aušinimo sistemą
Svarbu nepamiršti
Aušinimo skystis yra nuodinga ir pavojinga medžiaga, todėl jį privalu tinkamai utilizuoti, priduodant į atliekų perdirbimo įmones, o neišpilant bet kur. Net jei tai distiliuotas vanduo, be jokių priedų, pilti jį į automobilio variklio aušinimo sistemą griežtai nerekomenduojama, nebent avariniu atveju.
Jeigu vis dar sudėtinga išsiaiškinti, kuris aušinimo skystis geriausiai tiktų jūsų automobiliui, ar turite klausimų, kreipkitės į autoserviso specialistus. Tinkamai parinktas ir laiku pakeistas aušinimo skystis užtikrins, jog jūsų automobilio variklis tarnaus ilgai ir patikimai.
tags: #kas #kiek #laiko #keiciamas #antifrizas #benzininiuj