Pastaruoju metu importo ir eksporto tvarka su Baltarusija tapo gerokai sudėtingesnė dėl įvairių Europos Sąjungos taikomų sankcijų. Tai liečia ne tik automobilius, bet ir kitas prekes, įskaitant automobilių dalis. Šiame straipsnyje aptariama, kokios taisyklės galioja importuojant automobilių dalis iš Baltarusijos į Lietuvą, atsižvelgiant į dabartinį teisinį reguliavimą ir praktinius iššūkius.
Bendrosios importo ir eksporto su Baltarusija taisyklės
Lietuvos Respublikos muitinė taiko Europos Sąjungos reglamentų nustatytus importo ribojimus, atsižvelgiant į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Šie apribojimai draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. Tai apima daugelį prekių, todėl kiekvienas atvejis, susijęs su prekių judėjimu iš Baltarusijos, reikalauja ypač atidaus vertinimo.
Sugriežtintos automobilių eksporto iš ES į Baltarusiją priemonės
Lietuvos muitinė pranešė, kad nuo 2024 m. birželio 4 d. daugiau dėmesio skiriama eksportuojamiems iki penkerių metų senumo ir, kurių variklių cilindrų darbinis tūris yra didesnis negu 1900 cm3, hibridiniams, elektriniams ir kitiems lengviesiems automobiliams. Taip pat didesnis dėmesys skiriamas eksportuojamoms iki penkerių metų senumo autotransporto priemonėms, skirtoms mažiau kaip dešimčiai žmonių vežti, pritaikytoms važiuoti sniegu, golfo automobiliukams ir panašioms autotransporto priemonėms. Lietuvos muitinė sugriežtintas priemones taiko įgyvendindama 2024 m. gegužės 9 d. Vilniuje pasirašytą penkių Europos Sąjungos valstybių muitinių susitarimą dėl vienodų kontrolės priemonių, susijusių su sankcijų įgyvendinimu taikymo.
Nuo birželio 4 d. šie reikalavimai taikomi bet kokiam automobiliui iš Europos, JAV ar kitų šalių (nepriklausomai nuo jo vertės ir variklio darbinio tūrio), nuo kurio pagaminimo datos praėjo ne daugiau kaip 5 metai. Norint sėkmingai eksportuoti automobilius iš ES, muitinės pareigūnai reikalauja pateikti ir gamintojo deklaraciją. Automobilių prekeivis, varantis mašinas į Baltarusiją, mano, kad įvykdyti šį punktą bus beveik neįmanoma. „Nuo nakties naujesni nei 5 metų automobiliai neišleidžiami, net jei jiems jau buvo išduoti eksporto dokumentai. Be to, Lietuvos muitinė nuo šiandien neatidaro EX (eksporto deklaracijos) naujesniems nei 5 metų automobiliams. Tai faktiškai yra visiškas draudimas importuoti tokius automobilius į Baltarusiją“, - tikina vyras. Pasak pašnekovo, tas pats vyksta ir Lenkijoje. Lenkijos muitinė eksporto deklaracijas išduoda tik senesniems nei 5 metų automobiliams. Vežėjas pagrindine kliūtimi, trukdančia vežti naudotus naujesnius nei 5 metų automobilius, vadina būtent reikalavimą turėti gamintojo deklaraciją. Šis įstatymas yra griežtesnis už pačias sankcijas, nes išplėstinio dokumentų paketo dabar reikalaujama ir tiems automobiliams, kuriems netaikomos bendrosios ES sankcijos.
Automobilių su baltarusiškais registracijos numeriais įvažiavimo į Lietuvą draudimas
Nuo šių metų liepos 18 dienos buvo nuspręsta į Europos Sąjungą neįleisti lengvųjų automobilių su baltarusiškais registracijos numeriais. Europos Sąjungos, tame tarpe Lietuvos, teritorijoje esantys lengvieji automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais, privalo iš jos išvykti iki 2025 m. sausio 18 d. (imtinai). Po šios datos Baltarusijoje registruoti automobiliai negalės būti Lietuvos teritorijoje.
Yra numatytos kelios išimtys, kada į Lietuvą bus įleidžiami Baltarusijoje registruoti lengvieji automobiliai:
- Kai automobilis priklauso Baltarusijos piliečiui, turinčiam Lietuvos išduotą galiojančią vizą arba leidimą gyventi Lietuvoje, leidžiantį atvykti į Europos Sąjungą (ES), o transporto priemonė naudojama tik asmeniniams tikslams. Po 2024 m. rugpjūčio 17 d. leidžiama įvažiuoti tik su Lietuvos Respublikos išduota viza.
- Kai automobilis priklauso Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jeigu jis yra Baltarusijos gyventojas ir, vykdamas į Europos Sąjungą, vairuoja tą transporto priemonę griežtai tik asmeninio naudojimo tikslais.
- Automobiliai su diplomatiniu valstybinio registracijos numerio ženklu, būtini diplomatinės ir konsulinės atstovybės arba tarptautinės organizacijos funkcionavimui, arba skirti diplomatinių atstovybių darbuotojų ir jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui.
- Kai Baltarusijoje registruotais automobiliais vežami mirusiųjų palaikai.
Kitos sąlygos ir išimtys nesikeitė. Išimtis netaikoma lengviesiems automobiliams, priklausantiems juridiniams asmenims ar naudojamiems komerciniais tikslais. Atskirą (individualią) išimtį įvažiuoti į Lietuvos teritoriją asmenims, vairuojantiems Baltarusijoje ir Rusijoje registruotus lengvuosius automobilius, gali suteikti Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Atsakomybė už pažeidimus
Asmenys, vairuojantys automobilius su baltarusiškais registracijos numeriais po paskelbtų draudimo terminų arba nesilaikydami nustatytos tvarkos, bus laikomi pažeidę teisės aktų nuostatas. Jiems taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje, numatančiame baudą ir automobilio konfiskavimą.
Automobilių dalių importas iš Baltarusijos į Lietuvą
Teisinis reguliavimas ir sankcijos
Nors Pasaulinės pašto konvencijos 18 straipsnyje ir Lietuvos Pašto įstatyme nėra tiesioginių draudimų siųsti automobilio dalis pašto siuntomis, itin svarbu atsižvelgti į Europos Sąjungos sankcijas. Kauno teritorinės muitinės inspektoriai iš Procedūrų priežiūros bei Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių pažymi, jog ES sankcijos draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. Šis draudimas apima ir automobilių dalis, todėl jų įvežimas iš Baltarusijos į Lietuvą yra draudžiamas.
Apskritai, prekės, importuojamos ne iš ES, yra apmokestintos muito ir PVM mokesčiais. Muitinės mokesčio dydis visoje ES yra vienodas, o PVM tarifas Lietuvoje yra 21 proc. Pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių importuojamiems duslintuvams (triukšmo slopintuvams) bei sėdynių saugos diržams taikytini 4,5 proc. trečiųjų šalių muito ir 21 proc. importo PVM tarifai. Iš Kinijos importuojamiems ratams su ratlankiais iš aliuminio - 4,5 proc. trečiųjų šalių muito, 22,3 proc. galutinio antidempingo muito ir 21 proc. importo PVM tarifai. Tačiau šios taisyklės tampa aktualios tik tuo atveju, jei konkretus prekės importas nėra draudžiamas sankcijomis.
Logistikos ir praktiniai iššūkiai (jei importas būtų leidžiamas)
Jei importas iš Baltarusijos nebūtų draudžiamas sankcijomis, atsiskleistų ir kiti praktiniai iššūkiai. Pasak siuntų siuntimo eksperto, platformos „Siųsk pigiau“ vadovo Mindaugo Šilkūno, svarbiausiu aspektu tampa automobilių detalių dydžiai. Didelius krovinius reikia pakuoti į paletes, tačiau ir jų dydžiai, siunčiant per siuntų ir kurjerių paslaugas teikiančias įmones, yra riboti. „Siunčiant į užsienį ar iš jo, paletės ilgiausia kraštinė gali siekti iki 240 cm, o aukštis iki 220 cm. Siunčiant Lietuvoje, ilgiausia kraštinė negali viršyti 120 cm“, - teigia M. Šilkūnas.
Didžiausia automobilio dalis - automobilio rėmas. Tam, kad automobilis būtų stabilus ir garantuotų transporto priemonės saugumą, anot ekspertų, rėmo negalima ardyti - jis visuomet turi būti vientisas. Tad ši dalis per kurjerius ir siuntų tarnybas keliauti negalės, nes, pavyzdžiui, vieno populiariausių praėjusių metų šalies automobilių „Audi A6“ kėbulo ilgis siekia beveik 5 metrus, ir net nuėmus priekinį bei galinį buferius, automobilis sutrumpės vos keliasdešimt centimetrų. Greičiausiai nepavyktų atsisiųsti net ir mažojo „Smart“ - jo kėbulo ilgis siekia 270 cm.
Automobilių dalių paruošimas siuntimui
Net ir siunčiant mažesnes dalis, kurių nevaržo dydžio ar svorio apribojimai, tam, kad jos pasiektų kelionės tikslą, reikia jas tinkamai paruošti. „Automobilio dalys turi būti išvalytos, jose negali būti degalų ar tepalų likučių. Jeigu dalis turi jų likučių, ją siųsti draudžiama. Taip pat draudžiama siųsti akumuliatorius bei neįmontuotas oro pagalves“, - teigia M. Šilkūnas.
Kodėl ieškoma dalių užsienyje
Nors „Siųsk pigiau“ atstovai pastebi, kad daugiau automobilių detalių yra siunčiama į užsienį, netrūksta ir tautiečių, kurie geidžiamas dalis turi parsisiųsti į Lietuvą. Automobilių entuziastai pastebi, kad jei tik automobilis retesnis, visko, ko norisi ir ko reikia, rasti Lietuvoje - neįmanoma. „Kalbant apie automobilio dalių siuntimąsi, greičiausiai tai niekada neapsimoka, ypač, kai palygini, kiek dalys kainuoja ten, iš kur jas perki, ir kiek jos pabrangsta, kol atsiveži. Tačiau alternatyvų nėra, tad - kas belieka“, - aiškina vienas entuziastas.
Muitinės procedūros ir mokesčiai (bendrieji principai)
Fizinis ar juridinis prekių importuotojas iš trečiosios šalies, įskaitant automobilių dalis (jei joms netaikomos sankcijos), privalo užsiregistruoti muitinės sistemoje, kur sukuriamas individualus importuotojo kodas (EORI), galiojantis visoje ES. Vėliau muitinės tarpininkui reikia pateikti keletą svarbių dokumentų, būtinų ruošiant muito deklaraciją. Importuojant prekes reikia apmokėti ne tik transportavimo išlaidas, bet ir sumokėti uosto mokesčius, kad būtų galima krovinį iškrauti.
Visiems į uostą konteineriuose atvykstantiems kroviniams taikomas ribotas muitinės sandėliavimo laikotarpis - 30 dienų, įskaitant konteinerio atvykimo dieną. Iki termino pabaigos turite pateikti visus reikiamus dokumentus, kad pratęstumėte sandėliavimo laikotarpį arba išgabentumėte krovinį iš uosto teritorijos. Pagal galiojančius muitinės teisės aktus, po 30 dienų krovinys turi būti utilizuotas arba grąžintas siuntėjui.
tags: #ar #galiu #pristatyti #atsargine #dali #automobiliui