Lietuvoje už transporto priemonių vairavimą neblaiviam yra numatyta griežta administracinė atsakomybė. Tačiau, kaip teigia advokatas Darius Sosnovskis ir teisininkė Ana Rynkun, nėra užtikrinta, kad administracinės baudos ne tik būtų paskirtos, bet ir realiai atliktų prevencinį darbą.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas daugeliui sukelia didelį diskomfortą, o asmeniui, dirbančiam vairuotoju, lemia net darbo netekimą. Todėl asmenys, sugauti vairuojantys neblaivūs, stengiasi išvengti atsakomybės. Teismai laikosi pozicijos, kad teisės vairuoti atėmimas netaikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas aplinkybių kompleksas, bylojantis pažeidėjo naudai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad išimtinės aplinkybės nustatinėjamos kiekvienu atveju individualiai.
Būtinasis reikalingumas - atsakomybę šalinanti aplinkybė
„Plačiau apsistokime prie vienos iš atsakomybę šalinančių aplinkybių - būtinojo reikalingumo. Lietuvos teisinėje sistemoje būtinasis reikalingumas yra aktualus, tačiau dar mažai nagrinėtas“, - sako D. Sosnovskis ir teisininkė A. Rynkun.
Kas yra būtinasis reikalingumas?
Būtinuoju reikalingumu galime pavadinti tokią situaciją, kai asmuo, ypatingomis aplinkybėmis, siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą. Paprasčiau sakant, tai žalingi veiksmai, padaryti siekiant pašalinti gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram.
Būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos
Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias sąlygas:
- Kas kelia grėsmes valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai.
- Gresiantis pavojus turi būti realus.
- Gresiantis pavojus turi būti akivaizdus.
- Pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
- Padaryta žala turi būti mažesnė už išvengtąją.
Pavyzdys iš praktikos
Įsivaizduokime tokią situaciją: jums esant namuose, vienam iš namiškių, tarkim, žmonos ar vaiko sveikatai iškyla realus ir akivaizdus pavojus. Susisiekti su gydymo įstaiga nėra galimybės ir vienintelis vairuotojas, t.y. jūs, esate lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. O artimiesiems kilusį pavojų įmanoma pašalinti tik nuvežant sergantį asmenį į gydymo įstaigą? Jeigu suteikti pirmąją pagalbą nebus jokių kitų galimybių, nedvejodamas imsite automobilio raktelius ir nuvešite sergantį vaiką ar žmoną į gydymo įstaigą.
Tokiu atveju, net jeigu bus surašytas administracinio pažeidimo protokolas dėl vairavimo vartojus alkoholį, teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis pateikta medžiaga (pvz., iš gydymo įstaigos, vairuotojo telefono skambučių išklotinė ar kita), vairuotojo veiksmus turėtų prilyginti veikimui būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygomis. Teisėjas turėtų nuspręsti, jog yra pagrindas neskirti sankcijos.
Vengimas blaivumo patikrinimo ir jo pasekmės
„Aptarkime dar vieną įdomią situaciją, kurią galėtume pavadinti vairuotojus gelbėjančia teisinės sistemos spraga“, - siūlo advokatas D. Sosnovskis ir teisininkė Ana Rynkun.
Situacija su imitavimu
Pateiksime pavyzdį iš įsivaizduojamos situacijos, kai asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo vartojus alkoholį. Tarkime, asmuo po darbo dienos kavinėje išgėrė keletą bokalų alaus, tačiau norėdamas patogiai pasiekti namus, automobiliu pajudėjo link jų. Bevažiuodamas vairuotojas išvydo policijos tarnybinį automobilį ir, vengdamas sustabdymo, nusuko į šalutinį kelią, sustojo prie šaligatvio, išjungė variklį bei ištraukė raktelius, imituodamas kelionės pabaigą. Pro šalį važiuojantys policininkai atkreipė dėmesį į tokį manevrą ir nusprendė patikrinti stovinčią transporto priemonę. Kol policijos pareigūnas artinosi prie automobilio, vairuotojas automobilyje demonstratyviai išsitraukęs butelį ėmė gerti alkoholį. Prisistačiusiam policijos pareigūnui vairuotojas ėmė aiškintis, motyvuodamas, neva bijo vartoti alkoholį namuose prie žmonos, todėl baigęs kelionę, automobilyje nutarė atsipalaiduoti.
Tokioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį, kad vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio ir tuo atveju, kai jis vengia blaivumo patikrinimo. Sankcijos už girtumą taikomos tik tada, jeigu girtumas yra užfiksuotas. Transporto priemones vairuojančių asmenų girtumas gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinant alkotesteriu arba medicininėje apžiūroje.
Atimtos teisės vairuoti grąžinimas
Asmenys, iš kurių buvo atimti vairuotojo pažymėjimai, turi galimybę sutrumpinti nustatytą terminą ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko. Norint anksčiau laiko atgauti teisę vairuoti transporto priemonę, asmuo turi pateikti prašymą teismui. Tačiau tai padaryti asmeniui leistina tik esant tam tikromis įstatyme numatytomis sąlygomis.
Vadovaujantis LR Saugus eismo automobilių keliais įstatymu, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Sprendimą, ar grąžinti atimtą teisę vairuoti anksčiau laiko, priima teismas, todėl prašymas teikiamas būtent teismui.
Vairuotojų dokumentų vežiojimo prievolė: dabartinė situacija ir siūlomi pakeitimai
Jau ilgą laiką vairuotojų gretose keliamas klausimas - kiek ilgai dar reikės vairuojant su savimi turėti krūvą dokumentų? Asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, techninę apžiūrą bei draudimą patvirtinantys dokumentai - gyvas galas popierių.
Parlamentarai pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui panaikinti vairuotojams prievolę su savimi vežiotis visą krūvą dokumentų. Siūloma, kad užtektų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kurį vairuotojas privalėtų pateikti policijos pareigūnams.
Kylančios problemos dėl dokumentų nebuvimo
Tačiau šis siūlymas kelia tam tikrų abejonių ir problemų:
- Duomenų bazių veikimas: „Bėda ta, kad duomenų bazės kartais, nors ir retai taip būna, neveikia.“
- Eismo įvykiai: įvykus eismo įvykiui ir žmonėms pildant eismo įvykio deklaraciją, turint registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus, yra žymiai didesnė tikimybė, kad asmuo tinkamai suformins dokumentus ir neapgaus kitos pusės. Be dokumentų būtų sunku nustatyti, kokias transporto priemones gali vairuoti kitas asmuo.
- Asmuo be teisės vairuoti: jei avariją sukeltų asmuo, neturintis teisės vairuoti - kaip bus galima tą sužinoti be dokumentų?
- Kelionės į užsienį: važiuojant į kitą šalį reikalingas asmens dokumentas. Jeigu žmogus be dokumentų išvažiuoja į užsienį, tai gali baigtis tuo, kad vairuojantis asmuo bus sulaikytas, o automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę.
Nors siūlomi įstatymo pakeitimai būtų naudingi asmeniui, kuris nepažeidinėja KET ir važinėja Lietuvoje (jis galės nesivežioti krūvos dokumentų), tačiau gali kilti problemų dėl paprasčiausio įpratimo. Pavyzdžiui, esame įpratę automobilio draudimą susitvarkyti internetu ir atsispausdinti jį namuose, be jokių parašų ir antspaudų. Tačiau su tokiu draudimu, kuris yra juodai baltas, be parašo, būtų sudėtinga nuvažiuoti į kitą šalį. „Jeigu šis sprendimas būtų priimamas visose šalyse, būtų kitaip“, - kalbėjo D. Česnauskas.
Specialiojo transporto praleidimas ir atsakomybė
Ar žinote kada būtina praleisti įjungtais švyturėliais važiuojančios policijos, greitosios pagalbos ar ugniagesių mašinas, o kada ne?
Specialiojo transporto apibrėžimas ir pirmenybė
Specialusis transportas - tai specialios paskirties automobiliai, turintys mėlynus ir raudonus (arba tik mėlynus) švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Prie specialiojo transporto priskiriami: policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos, laisvės atėmimo vietos, vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros, valstybės saugumo departamento, specialiųjų tyrimų tarnybos, antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, karo policijos, muitinės, valstybinės kelių transporto inspekcijos automobiliai.
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.
Kada specialusis transportas neturi pirmenybės?
- Kai specialusis transportas važiuoja be garso signalų (pavyzdžiui, tik su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais).
- Kai specialusis transportas stovi su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais (be garso signalų).
Jei specialusis transportas važiuoja su įjungtais švyturėliais, bet be specialiųjų garso signalų, jis pirmenybės neturi. Specialiojo transporto vairuotojai, naudodamiesi Kelių eismo taisyklių 186 punktu, visada turi įvertinti, ar šalia esantis vairuotojas spės laiku sureaguoti ir pasitrauks iš kelio. Jie gali pažeisti taisykles, tačiau tik tuo atveju, jei tai nepakenks eismo saugumui.
Nepagarba ir baudos
Pati didžiausia problema yra manevravimas didmiesčių kiemuose. Su vairuotojų nepagarba tenka susidurti ir gelbėjimo tarnyboms. Jie neslepia, kad neretai atsiranda gudruolių, kurie pasinaudoja atsakingų vairuotojų atlaisvintu keliu ar net bando lenkti į pagalbą skubančius automobilius.
Nuo šiol nepraleidusiems specialaus transporto priemonių su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu ar jų lydimų automobilių vairuotojams gresia nuo 90 iki 140 eurų bauda. Taip pat nuo dviejų iki keturių mėnesių laikotarpiui gali būti atimta teisė vairuoti.
Dauguma vairuotojų supranta, jog specialųjį transportą reikia praleisti, juk jie turi mėlynus ir raudonus švyturėlius, kuriais naudojasi skubiai skverbdamiesi per eismą, bet nedėmesingų pavienių eismo dalyvių neįmanoma išvengti. Jei žmogus automobilyje garsiai klausosi muzikos arba kalba mobiliuoju telefonu (net jei tai daro su laisvų rankų įranga), girdėdamas sirenos garsą nežinos, iš kur jis sklinda.
Policijos pareigūnų veiksmai stabdant automobilį
Už patruliavimo ribų: karjeros kelių policijos departamentuose atskleidimas
Policijos pareigūnas gali stabdyti automobilį, kai jam kyla įtarimų arba akivaizdžiai pažeidžiami teisės aktai, tačiau privalo būti uniformuotas ir nesukelti grėsmės saugumui. Sustabdęs automobilį pareigūnas privalo prisistatyti bei trumpai ir aiškiai išdėstyti sustabdymo priežastis.
Ką privalo žinoti vairuotojai?
Daugelis vairuotojų žino, ką privalo daryti, kai jų automobilį stabdo pareigūnas:
- Sustoti, neišlipant iš transporto priemonės paduoti dokumentus.
- Išlipti tik pareigūnui leidus.
- Pareigūno reikalavimu leisti apžiūrėti automobilį (prieš tai pareigūnui nurodžius, kokiu pagrindu tai bus daroma).
Tačiau tikrai ne visiems žinoma, kokios yra pareigūno pareigos stabdant automobilį, kokiais atvejais pareigūnas gali stabdyti automobilį, kaip pareigūnas turėtų stabdyti, kaip turi elgtis sustabdęs, kokiais atvejais pareigūnams yra draudžiama stabdyti ir kur vairuotojas turėtų kreiptis, jei paskirta bauda arba pareigūno elgesys jam pasirodė netinkamas.
Patruliavimo būdai
Pareigūnų patruliavimas keliuose gali būti viešas, neviešas ir mišrusis.
- Viešojo patruliavimo metu pareigūnų automobilis turi būti nudažytas specialiomis spalvomis su skiriamaisiais ženklais, o patys pareigūnai privalo dėvėti uniformą.
- Neviešo patruliavimo metu automobilis būna nenudažytas specialiomis spalvomis ir be skiriamųjų ženklų, o pareigūnas neprivalo dėvėti uniformos.
- Mišrusis patruliavimas - kai patruliuojama vienu metu naudojantis viešojo ir neviešojo patruliavimo būdais.
Kada pareigūnas gali sustabdyti automobilį?
- Vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus.
- Transporto priemonės išvaizda, techninė būklė, krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas akivaizdžiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
- Reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones.
- Įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš autoavarijos vietos arba jis ar keleiviai dalyvavo padarant nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą.
- Reikia patikrinti pervežamo krovinio dokumentus (pasverti krovinį).
- Reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatybes ir pasikeitimus.
- Iškyla būtinybė suteikti pagalbą kitiems eismo dalyviams ar policijos pareigūnui pasinaudoti sustabdyta transporto priemone ar jos vairuotojo pagalba.
- Likviduojami stichinių nelaimių, avarijų ir kiti padariniai.
- Dalyvaujama policijos specialiosiose operacijose.
Ką pareigūnas privalo daryti stabdydamas automobilį?
- Įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams.
- Stabdydamas automobilį, pareigūnas privalo vengti vietų, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas.
- Stabdantis pareigūnas turi būti uniformuotas.
- Sustabdyti transporto priemonę duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku.
- Tamsiu paros metu, stabdydamas automobilį, policijos pareigūnas turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu; turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai.
Teisiniai vertimai ir jų svarba
Teisiniai vertimai - tai teisės srities tekstų vertimai, kurie reglamentuoja teisinius santykius. Šiuos dokumentus gali versti tik vertėjas, turintis šios srities tekstų vertimo patirties, išmanantis teisinius dalykus. Tai kruopštus darbas, reikalaujantis atidumo. Išverstas teisinis tekstas turi būti aiškus, tikslus ir sklandus.
Verčiamų teisinių dokumentų pavyzdžiai
- Sutartys
- Įgaliojimai
- Reglamentai
- Įstatai
- Įstatymai
- Bylos
- Protokolai
- Sandoriai ir kt.
Teisinių tekstų vertimai - tai specifinių žinių reikalaujantys vertimai. Teisė skirstoma į daug smulkesnių teisės šakų, kaip administracinė, civilinė, konstitucinė, baudžiamoji, tarptautinė, mokesčių ir kt. Jos skiriasi viena nuo kitos ir reikalauja specifinių žinių. Todėl vertėjas turi būti sukaupęs daug teisinių žinių.
Teisinių vertimų specifiškumas
Teisiniai vertimai atliekami vertėjų, kurie turi didelę patirtį šių dokumentų vertime, puikiai išmano specifinę teisinę kalbą. Neretai vertėjai turi ir papildomą teisinį išsilavinimą. Šiems vertimams labai svarbus formuluočių tikslumas, logiška struktūra. Vertimas turi atitikti originalo turinį.
Neretai kyla nesusipratimų ir keblumų, nes įvairių šalių teisinės sistemos yra skirtingos. Todėl labai svarbu, kad vertime atsispindėtų tikslus originalaus turinio variantas. Labai svarbu, kad vertimas būtų kokybiškas. Teisinių tekstų vertėjai dažnai nėra lingvistai. Todėl norint užtikrinti teisinių tekstų vertimo sklandumą ir kalbos taisyklingumą, pasitelkiamas redaktorius. Lietuvių kalbos redaktorius užtikrina, kad būtų išlaikyta taisyklinga rašyba ir skyryba, kalbos stilius, teksto nuoseklumas ir kiti dalykai.
Teisinių vertimų poreikis ir konfidencialumas
Teisinių vertimų paslauga reikalinga tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (įmonėms). Šie vertimai dažniausiai būna skubūs. Labai svarbu, kad vertėjas nevėluotų ir laikytųsi sutartų terminų, nes pavėlavus gali atsitikti taip, kad vertimas jau nebebus aktualus. Dėl laiku neatlikto vertimo gali neįvykti sandoris, teismo posėdis, kiti svarbūs susitarimai.
Didžiausią dalį verčiamų teisinių dokumentų sudaro Europos Komisijos, advokatų kontorų, teisinių biurų, notarų kontorų, teismų užsakymai. Vertėjams tenka versti įmonių, fizinių asmenų dokumentus, kuriuose pateikiama informacija neturi būti prieinama kitiems asmenims. Todėl labai svarbu, kad būtų užtikrintas konfidencialumas. Atsakingos įmonės su klientais ir vertėjais sudaro konfidencialumo sutartis.
Retesnių kalbų teisiniai vertimai
Lietuva yra atvira kitų šalių piliečiams. Į šalį atvykę kitataučiai dažnai nesupranta plačiai pasaulyje naudojamos anglų kalbos, o kalba tik savo gimtąja kalba. Todėl atsiranda vis didesnis retesnių ir labai retų kalbų teisinių tekstų vertimų poreikis. Pasitaiko atvejų, kad net didelę patirtį vertimų srityje turintys biurai nebūna anksčiau vertę iš tam tikros retos kalbos.
Žodinio vertimo paslaugos
Pasirašant sandorius pas notarą, taip pat teismo posėdžiuose yra reikalingi vertėjai, verčiantys žodžiu. Vertimo biurai gali pasiūlyti kokybišką ir profesionalų vertimą žodžiu, turėdami daug patyrusių, kvalifikuotų vertėjų, verčiančių teisine tematika. Gali būti pasiūlytas bet kurios kalbos vertėjas.
Vertėjų darbas neretai būna susijęs su stresu. Tokioms institucijoms kaip migracijos tarnyba, policija ar valstybės sienos apsauga vertėjo paslaugų dažnai prireikia netikėtai, apklausiant įtariamąjį ir panašiai. Vertėjas turi versti be jokio išankstinio pasiruošimo. Dėl to jis turi puikiai žinoti teisinę terminologiją, būti atsparus stresui, greitai orientuotis ir nepasimesti netikėtose situacijose.
Notarinis ir biuro tvirtinimas
Teisinių dokumentų vertimo paslauga klientams labai dažnai reikalinga su notariniu arba biuro tvirtinimu. Vertimo biurai bendradarbiauja su notarų biurais, todėl klientams nereikia iš anksto registruoti vizito pas notarą. Notariniam tvirtinimui reikia pristatyti dokumento originalą.
Asmens dokumentų vertimas
Asmens dokumentų vertimas - tai paslauga, kurios metu išverčiami oficialūs asmens dokumentai, pvz., pasai, gimimo liudijimai, santuokos pažymos ar vairuotojo pažymėjimai, į norimą kalbą. Asmens dokumentų vertimas atliekamas per vieną dieną.
Vykstant į užsienį ir atliekant asmens dokumentų vertimą į užsienio kalbas patartina vertimus patvirtinti notariškai. Taip pat reikėtų pasidomėti įstaigoje, į kurią bus pristatomas dokumentas, dėl dokumento apostilizavimo ar legalizavimo. Atliekant standartinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą pakanka vertimą patvirtinti vertimų biuro patvirtinimu. Toks vertimas su patvirtinimu tinka pristatant jį į valstybines įstaigas.
tags: #kas #gali #varverti #is #vairuotojo #puses