Medienos tvirtinimo gaminių asortimentas nuolat didėja, jis vis papildomas ir tobulinamas. Konstruktoriai atranda vis naujų tvirtinimo mechanizmų bei principų, kuria naujas sujungimo dalis ir naujausias technologijas, padedančias tvirtinimo detalėms išlikti kuo ilgaamžiškesnėmis. Planuojant bei realizuojant įvairius statybos ir remonto planus, vertėtų atidžiai rinktis tvirtinimo detales, kadangi joms tenka nuo 0,5 iki 10 proc. visų medienos darbų kainos.
Daugiausia tvirtinimo elementų naudojama medinių karkasinių namų statyboje. Reikiamus tvirtinimo elementus ir jų kiekius konkretiems mazgams verta atiduoti paskaičiuoti projektuotojams, kad būtų užtikrintas konstrukcijos patikimumas ir ilgaamžiškumas.
Tvirtinimo elementų apsauga nuo korozijos
Tvirtinimo elementą lauke veikia korozija, todėl lauko sąlygomis naudojami tvirtinimo elementai turi būti atsparūs išoriniams veiksniams. Dažniausiai naudojama apsauga nuo korozijos yra cinkavimas.
Apsauginis cinko padengimas būna dviejų rūšių:
- Karšto cinko (sluoksnio storis 50-150 mikronų)
- Elektrinio cinkavimo (sluoksnio storis 5-35 mikronai)
Cinkas geležiai yra anodas, kuris susidariusioje galvaninėje poroje sąlygoja cinko nykimą išsaugant pagrindinį metalą. Cinko nykimas daugiausia susijęs su eksploatacijos sąlygomis ir sudaro apie 1,0-1,5 mikrono per metus neagresyvioje aplinkoje ir 6-8 mikronus pramoninėje aplinkoje.
Antikorozinis cinko stabilumas gali būti didinamas apdorojant gaminį chromo rūgšties tirpalu. Tokia apsauginė plėvelė neįmanoma net nubrozdinti. Šitaip padengti gaminiai vadinami „geltonai pasyvuotais“. Šis padengimas pasižymi geromis antikorozinėmis savybėmis ir padidina lakų bei dažų lipnumą. Plėvelės kokybė nustatoma vizualiai, spalva keičiasi nuo šviesiai geltonos iki rožinės ir violetinės.
Dažnai pasitaiko, kad tvirtinimo elemento detalė būna matomose vietose. Dekoratyvinės dangos gaminiams suteikia gražesnę išvaizdą. Tam naudojami varis, nikelis ir chromas.
Pagrindiniai tvirtinimo elementų tipai
Daugelis tvirtinimo elementų skiriasi krūvio dydžiu ir porūšiu. Krūvio dydis tvirtinimo elementui - tai svoris, kurį gaminys privalės „išlaikyti“. Krūvis laikui bėgant gali keistis arba ne (statinis arba dinaminis krūvis), krūvis gali būti skirtingų krypčių (išilgai nukreiptas - plėšiantis krūvis, skersinis krūvis - nupjaunantis, kampinis krūvis - tai skersinis ir išilginis krūviai kartu).
Vinys
Vinis - paprasčiausia ir viena pigiausių bei praktiškiausių stalių ir dailidžių naudojamų tvirtinimo elementų. Nuo XIX a. vinys gaminamos iš valcuotos vielos, kuri supjaustoma pagal reikiamą ilgį ir formuojama galvutė bei smaigalys. Priklausomai nuo tipo, vinių gamybai naudojama viela gali būti ir plieninė, cinkuota.
Vinys parduodamos supakuotos pagal svorį arba vienetais. Ženklinimas ant pakuotės paprastai nurodo vinių dydį. Pavyzdžiui, užrašas ant pakuotės „38/100“ reiškia, kad vinys yra 3,8 mm skersmens, o jų ilgis - 100 milimetrų.
Vinys paprastai įkalamos plaktuku smogiant į galvutę, kad smūgio kryptis sutaptų su vinies išilgine ašimi. Jei smūgis įstrižas, vinis gali sulinkti ar visiškai užlinkti. Kartais vinių galvutės specialiai užlenkiamos (pvz., jei vinys yra per ilgos ir sukalant visą vinį jos smaigalys pasirodytų kitoje lentos pusėje).
Jei vinis gana stora, neretai prieš tai jai išgręžiama skylė, siekiant išvengti medienos skilimo. Angos turi būti mažesnės už vinių skersmenį. Šis būdas turi dar vieną privalumą - galima sumažinti medienos storį, o tai padeda sutaupyti medžiagų. Be to, iš vinies ilgio atimama po 2 mm kiekvienai sujungiamų elementų sąlyčio plokštumai. Skaičiuotinis kraštinio jungties elemento storis sumažinamas 1,5 d, kai paketo elementai vinimi perkalami kiaurai. Tarpinėms storio reikšmėms (4 d < t < 10d) atstumas nustatomas interpoliuojant. c1 = 4 d, kai vinys yra išdėstytos tiesiomis eilėmis, ir c1 = 3 d, kai vinys yra išdėstytos šachmatiškai arba įstrižomis eilėmis kampu tarp vinių eilės ir medienos pluošto iki ≤ 45°.
Vinių tipai:
- Nerūdijančio plieno vinys: labai tinka stogo grebėstams prikalti.
- Nerūdijančio plieno rievėtos mažos vinys.
- Paletinės vinys.
- Sraigtinės vinys: skirtos grindinių lentų ir grebėstų tvirtinimui.
- Vinys viniakalėms.
- Vinys išilginiams grebėstams (25x50 mm, plokščia vidutinio dydžio galvutė).
- Didelės nerūdijančio plieno vinys (skersiniams grebėstams prikalti).
Medsraigčiai
Medsraigčių privalumas sujungiant dalis ir tvirtinant medžiagas tas, kad medsraigtis iš pradžių sukuria tvirtesnį ryšį. Juos lengva išsukti, ir tam sugaištama kelis kartus mažiau laiko nei traukiant vinis ar kabę. Medsraigčiai medienai, kaip ir vinys, yra skirtingo ilgio ir storio, taip pat turi atitinkamus žymenis.
Vienas iš naujesnių medvaržčių skirtas gegnių tvirtinimui. Jis atlaiko kerpamąsias apkrovas, o padidinta ir sustiprinta galvutė tvirtai įtvirtina gegnę. Skylutė dažniausiai yra šešiakampė, Torx tipo. Kiti medvaržčiai skirti medienos jungimui, kur gali būti „kirpimo“ apkrovos.
Kaiščiai
Kaiščiai gali būti įvairių formų - apvalios, žiedo, stačiakampio formos, su dygliais arba be, reikalaujantys išankstinio frezavimo arba naudojami be jo. Svarbus elementas sujungiant medines dalis - strypinis (šerdinis) medinis kaištis.
Plieninės plokštelės ir plokštės
Dar vienas svarbus medienos detalių sujungimo elementas - plieninės plokštelės ir plokštės. Plieno plokštelės gaminamos su paruoštomis angomis ir be jų.
Klijai
Klijai per pastarąjį dešimtmetį labai technologiškai patobulėjo. Jie laiko tvirtai, suklijuota mediena dažnai išsiskiria ar lūžta ne klijuoto jungimo vietoje. Klijai naudojami sujungti medį su medžiu, metalus ar kitas medžiagas su medžiu. Gerais klijais suklijuota mediena laiko ne prasčiau nei sutvirtinta medvaržčiais. Tačiau dažniausiai klijai naudojami ten, kur prieiti su tvirtinimo elementais sunku ar netikslinga. Dažnai klijai naudojami derinyje su tvirtinimo elementais. Dažniausiai klijuojamos lentų plokštumos, pastorinant lentą. Klijuojant medieną klijais dažniausiai dengiama apie 40 proc. jos paviršiaus ploto, tačiau daug priklauso ir nuo konkrečių klijų bei gamintojo.
Varžtai
Sujungimų naudojant kaiščius ir varžtus privalumas tas, kad šie junginiai yra atsparūs lenkimui. Dažniausiai naudojami varžtai su veržlėmis (ir įprastomis, ir su įleidžiamomis galvutėmis). Skylių skersmuo sujungimams varžtais ir kaiščiais turi būti didesnis nei varžto skersmuo ne daugiau kaip 1 mm. Varžto suveržimas turi būti stiprus ir tvirtas. Laikui bėgant mediena džiūsta ir varžtai gali išklibti.
Kabės
Kabės įkalamos tik specialiais prietaisais: tiek elektriniais, tiek veikiančiais suslėgtu oru. Yra daug sąvaržų rūšių ir dydžių, priklausomai nuo jų paskirties. Siauros kabės naudojamos medienos plokščių ir dangų tvirtinimui, plačios - plonesnėms medžiagoms.
Medinių konstrukcijų jungtys
Daugiausia tvirtinimo elementų naudojama medinių karkasinių namų statyboje. Sijų ir gegnių sujungimo vieta patiria dideles apkrovas, todėl svarbu užtikrinti patikimus ryšius. Rekomenduojama papildomai padaryti suleidimus į medį, padarant didesnius sukibimo plotus. Sija su sija ir sija su gegne jungiamos didelėmis vinimis arba sraigtais. Galima naudoti ir kablius.
Gegnių tvirtinimas
- Gegnės jungimas su murlotu: jungti galima rievėtomis tam pritaikytomis vinimis, specialiais medvaržčiais.
- Gegnių viršus jungiamas gegniniais jungimais. Jungiamąją gegnių dalį atpjauname reikiamu kampu, geriausia - medienos pjovimo kampinio pjovimo staklėmis. Uždedame gegnių jungėjus ir sutvirtiname su kita gegne.
- Gegnių tvirtinimas, kai gegnė nutolusi nuo murloto, dažniausiai atliekamas iš vidaus.
- Perdengimo sijų tvirtinimas prie murloto ar sienos konstrukcijos, kitų sijų atliekamas naudojant gegninius jungimus, medvaržčius ir vinis.
Kiti medienos jungimo būdai
- Karkasinio namo medinį rostverką reikia pritvirtinti prie betoninio pamato. Dažniausiai tai daroma naudojant dviejų komponentų ankerinę masę. Išgręžiama skylė, kruopščiai išsiurbiama.
- Lentos, sijos, tašai, gegnės jungiami, kai tenka naudoti ilgesnius nei standartiniai 6 metrų elementus. Jungiant medieną reikėtų padaryti įpjovas, kurių yra daug tipų. Kombinuota klijų ir plokštelės jungtis atlaikys tiek, kiek ir nesujungta lenta.
- Statmeni arba kampiniai jungimai tvirtinami kampuočiais.
- Dviejų lentų sujungimas murlote.
Grindų ir dailylenčių tvirtinimas
Grindų lentos
Grindinės lentos kalamos sraigtinėmis vinimis. Kalama į šonus, siekiant, kad nesimatytų vinių galvučių. Kadangi dažnai kalama plona mediena, kuri gali skilti, svarbu parinkti arba paruošti vinis. Kalant lentas, pravartesnės bukos vinys; meistrai dažnai prieš kaldami stuktelėja plaktuku į vinies smaigalį.
Pirmosios lentos galą prisukite ar prikalkite prie lagių taip, kad tvirtinimo vieta atsidurtų po grindjuoste. Lentos prisukamos ar prikalamos taip, kad įlaidas būtų į sienos pusę. Kaldami vinis, naudokite kaltą.
Terasinėms lentoms reikalingi atmosferiniams veiksniams atsparūs varžtai. Rekomenduojama naudoti atsparius korozijai varžtus su šešiakampe Torx tipo skylute.
Dailylentės
Dailylenčių kalimui naudojamos vinys su sumažinta galvute. Siekiant, kad galvutės nesimatytų, vinys kalamos šone. Kadangi dažnai naudojamas plonas medis, kuris gali skilti, svarbu parinkti arba paruošti vinis. Kalant dailylentes, pravartesnės bukos vinys; meistrai dažnai prieš kaldami stuktelėja plaktuku į vinies smaigalį.
Kalti vinis reikia 20-25 mm atstumu nuo lentos krašto, nuo galų - mažiausiai 70 mm. Norint, kad dailylentė netrūktų, lentoje išgręžiamos skylės.
Drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose ar pirtyje, už dailylenčių reikia palikti tarpą ventiliacijai - horizontaliai kalant tašelius, tam tikrose vietose tarp jų paliekami tarpai.
Dailylentės su įlaida tvirtinamos apdailai skirtomis vinimis. Tokiu atveju vinis įkalama į įlaidą. Dailylenčių tvirtinimas galimas ir apkabomis.
Viena problematiškiausių vietų yra kampai. Siekiant išvengti šilumos tiltelio, čia naudojamos izoliacinės medžiagos. Gyvenamosiose patalpose dailylentes galima kalti tiesiai ant garo izoliacinės plėvelės. Todėl labai priimtinas variantas dailylentes kampuose tvirtinti ant metalinių kampuočių.
Dailylentes galima klijuoti. Kas kelintą dailylentę galima prisukti savigręžiu.
tags: #karsto #cinko #vinys #dailylentem