Automobilių rinka ir jos reguliavimas per pastaruosius kelerius metus patyrė reikšmingų pokyčių, kurių pagrindinis tikslas - skatinti tvaresnį, ekologiškesnį ir aplinkai draugiškesnį judumą. Lietuvoje transporto sektorius yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetamo kiekio (trečdalis), naftos paklausos (apie 75 proc.) ir bendro galutinės energijos suvartojimo (apie 40 proc.) šaltinis, todėl jam reikalingos tikslingos politinės intervencijos.
Automobilių taršos mokestis: įvedimas, tikslai ir mechanizmai
Automobilių taršos mokestis - jau seniai sklandanti idėja. Nors daugelį metų diskutuotas ir ne kartą koreguotas, šis mokestis pagaliau įgavo aiškius kontūrus. Šis mokestis nėra tik dar viena finansinė prievolė ar papildoma eilutė valstybės biudžete - tai kur kas platesnės strategijos dalis, kuria siekiama skatinti tvaresnį judumą, drastiškai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir gerinti oro kokybę miestuose.
Mokesčio tikslai ir politinis kontekstas
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas - pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks. Ministro tikinimu, praėjus pateikimo stadiją, mokesčio projektas gali stipriai keistis ir tapti priimtinesnis jo kritikams. „Pirmiausia pristatome kaip efektyvų taršos mokestį, į pirmą vietą statome visuomenės sveikatą. Matome, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena teritorijose, kur kietųjų dalelių tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, iki 5 proc.“, - sakė ministras. S. Gentvilas išskyrė du automobilių taršos mokesčio tikslus: „Kad gyventojai persėstų į mažiau taršius automobilius ir sukurti alternatyvą - keliauti viešuoju transportu ir tiesti dviračių takus“. Pasak jo, Lietuva pirmauja pagal automobilių naudojimą: „9 iš 10 kelionių įvyksta automobiliu. Viena iš priežasčių yra viešojo tarnsporto ir dviračių takų nebuvimas. Antrasis dalykas - Lietuva Europoje pirmauja pagal dyzelinių automobilių naudojimą, tačiau nesame neturtingiausi Europoje“. Taip pat jis teigė, kad „šis mokestis turi būti už taršą. Kad jis turi būti ne biudžeto pajamų mokestis, o tam, kad kurtų alternatyvą ir jį turi mokėti visi teršėjai“.
Valstybė siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, ypač - transporto sektoriuje. TEA (Tarptautinės energetikos agentūros) vertinimu, transporto sektorius Lietuvoje yra didžiausias pavojingų emisijų šaltinis, todėl jam reikalingos tikslingos politinės intervencijos, tarp jų - taršos mokesčio įvedimas. Organizacija teigia, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose netaikomas metinis automobilių nuosavybės mokestis, o degalai, ypač dyzelinas, apmokestinami palyginti nedaug. „Mokesčiai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant elektrifikaciją ir perėjimą prie kitų transporto rūšių“, - teigia organizacija.
Mokesčio istorija ir kritika
Automobilių registracijos mokestis, kuris visuomenėje kur kas dažniau vadinamas tiesiog taršos mokesčiu, įvedimas yra vienas iš svarbiausių pasikeitimų, tiesiogiai paliečiančių absoliučiai kiekvieną vairuotoją Lietuvoje. Sauliaus Skvernelio ministrų kabineto įvestą registracijos mokestį dabartiniai valdantieji gana stipriai kritikavo. 2020 metų spalį valdžią ketveriems metams laimėję dabartiniai valdantieji suskubo kalbėti, kad jau netrukus kiekvienas taršaus automobilio savininkas Lietuvoje privalės mokėti automobilio taršos mokestį.
Priartėjus rudeniui, projektas pasikeitė. Dėl galimų prieštaravimų europinei teisei, buvo atsisakyta registracijos mokesčio, liko tik metinis. Priekaištų automobilių taršos mokesčiui nuo jo pristatymo žėrė ne tik opozicijos atstovai, bet ir kai kurie valdantieji, nors pateikimo stadijoje yra linkę pritarti projektui. Automobilių taršos mokesčio kritikai teigia, kad Aplinkos ministerijos siūlomas projektas yra ne taršos, o turto mokestis.
Nors praėjo beveik metai nuo automobilių registracijos - turėjusio būti taršos - mokesčio atsiradimo, specialistai teigia, kad ši mokestinė prievolė gyventojų nepaskatino persėsti į mažiau taršų transportą, priešingai, vairuotojams siekiant išvengti papildomų mokesčių pokyčiai rinkoje tik dar labiau sulėtėjo. „Kiekvienai transakcijai - pardavimui ir pirkimui, kas iš esmės visada būna senesnio ir taršesnio automobilio atnaujinimas, yra pastatytas tam tikras barjeras, dėl ko automobilių parko naujinimas iš esmės lėtėja“, - teigiama. Būtent todėl dabartinis taršos mokestis iškeltiems tikslams - pajauninti automobilių parką ir skatinti įsigyti mažiau taršius automobilius - prieštarauja.
Anot ekspertų, mokesčio modeliai yra įvairių: vienose šalyse yra numatytas metinis automobilių taršos mokestis, kitose nuo tam tikros taršos ribos taikomas visuotinis mokestis. „Toks mokestis gali veikti netgi priešingai. Kai taikomas registracijos mokestis, žmogus, turintis taršų automobilį, galbūt nori pirkti kitą, tačiau nenori mokėti registracijos mokesčio arba dėl šio mokesčio negali parduoti seno automobilio, dėl to renkasi toliau jį eksploatuoti“, - aiškina specialistai. Dėl to reikėtų kurti paskatas, kurios paragintų gyventojus atsisakyti labiausiai aplinką teršiančių automobilių ir ieškoti aplinkai draugiškesnių transporto priemonių.
Automobilių taršos mokesčio apskaičiavimas ir taikymas
Mokestis tiesiogiai priklauso nuo automobilio išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio, konkrečios degalų rūšies bei kitų techninių transporto priemonės parametrų, todėl kiekvienos mašinos savininkui mokėtina suma bus apskaičiuojama griežtai individualiai.
Pagrindiniai mokesčio kriterijai
Pagrindinis ir svarbiausias rodiklis, lemiantis galutinę sumą, yra automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis, kuris matuojamas gramais vienam kilometrui (g/km). Mokestis pradedamas skaičiuoti ne nuo pirmojo gramo, o tik tada, kai automobilio CO2 emisija viršija valstybės nustatytą bazinę ribą - 130 gramų kilometrui (g/km). Viskas, kas viršija nustatytą normą, yra apmokestinama taikant specialius dauginamuosius koeficientus, kurie progresyviai ir gana sparčiai auga priklausomai nuo taršos lygio. Anglies dioksido (CO2) kiekį laboratorinėmis sąlygomis įvertina automobilio gamintojas, remdamasis vidutiniu automobilio kuro sunaudojimu.
Be CO2 kiekio, itin svarbus ir dažnai lemiamas vaidmuo tenka transporto priemonės degalų rūšiai. Valstybė, formuodama mokestinę politiką, atsižvelgė į mokslinius tyrimus, įrodančius, kad skirtingi degalai išskiria skirtingo tipo teršalus, kurių poveikis sveikatai nevienodas.
- Dyzelinu varomi automobiliai: Šiai kategorijai taikomi patys aukščiausi mokesčio tarifai. Kadangi dyzeliniai varikliai, ypač senesnės kartos, išmeta daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų, valstybės politika yra nukreipta į šių transporto priemonių skaičiaus mažinimą. Net ir vidutinio amžiaus, techniškai tvarkingas dyzelinis automobilis gali sugeneruoti labai apčiuopiamą mokesčio sumą, ypač jei jo variklio darbinis tūris yra didesnis (pvz., 2.0, 2.5 ar 3.0 litrų).
- Benzinu varomi automobiliai: Benzininiams varikliams taikomas standartinis, bazinis koeficientas, kuris yra pastebimai mažesnis nei dyzelino atveju.
- Dujomis (LPG/CNG) ir benzinu varomi automobiliai: Jei automobilyje yra gamyklinė ar oficialiai įregistruota dujų įranga, tokiam automobiliui taikomi mažiausi tarifai iš visų vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių.
- Hibridiniai automobiliai: Priklausomai nuo hibridinės sistemos technologijos ir pajėgumo (MHEV, HEV ar PHEV), šie automobiliai džiaugiasi pačiais mažiausiais mokesčiais vidaus degimo variklių segmente. Hibridinių automobilių CO2 emisija modernioje sistemoje yra apskaičiuojama pagal oficialius WLTP testų ciklus.
Praktikoje neretai pasitaiko situacijų, ypač perkant senesnius, iki 2010 metų pagamintus automobilius arba transporto priemones iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kai oficialiuose registracijos dokumentuose išmetamo CO2 kiekis tiesiog nėra nurodytas. Kai tikslaus CO2 parametro nėra, VĮ „Regitra“ naudoja specialias, įstatymu patvirtintas formules, kurios leidžia apskaičiuoti apytikslę emisiją remiantis kitais techniniais automobilio duomenimis. Tam yra naudojami šie parametrai: transporto priemonės masė (tuščio automobilio svoris), maksimali variklio galia (išreikšta kilovatais - kW) ir pavarų dėžės tipas (mechaninė ar automatinė).
Kada mokamas mokestis?
Taršos mokestis yra
- Pirmą kartą registruojant transporto priemonę Lietuvoje.
- Keičiantis transporto priemonės savininkui Lietuvoje. Jei perkate jau Lietuvoje eksploatuotą ir registruotą automobilį iš kito asmens, perregistruojant jį savo vardu, jums taip pat bus pritaikytas šis mokestis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir keičiantis registracijos dokumentuose nurodytam asmeniui, egzistuoja keletas teisinių išimčių, kai mokestis netaikomas. Vienas iš dažniausių atvejų - lizingo sutarties pabaiga. Kai asmuo išperka automobilį iš lizingo bendrovės ir tampa pilnateisiu jo savininku, taršos mokestis nėra imamas. Kita išimtis taikoma paveldėjimo atvejais.
Išimtys ir lengvatos
Siekdama užtikrinti socialinį teisingumą bei skatinti tam tikrų transporto priemonių kategorijų plėtrą, valstybė yra numačiusi labai aiškias ir griežtai apibrėžtas išimtis, kuomet registracijos (taršos) mokestis netaikomas visiškai:
- Vien tik elektra varomos transporto priemonės (Elektromobiliai): Kadangi šie automobiliai neturi vidaus degimo variklio ir jų tiesioginė CO2 emisija važiavimo metu yra lygi nuliui, jiems taršos mokestis apskritai nėra taikomas.
- Neįgaliesiems pritaikyti automobiliai: Jei transporto priemonė yra specialiai pritaikyta neįgaliųjų poreikiams ir tai yra oficialiai atžymėta registracijos dokumentuose, tokio automobilio registracija yra atleidžiama nuo taršos mokesčio.
- Istorinės transporto priemonės: Automobiliai, kurie yra oficialiai pripažinti istoriniais (dažniausiai tai senesni nei 30 metų automobiliai, išlaikę originalią būklę) ir kuriems yra išduoti specialūs istoriniai valstybiniai numeriai, taip pat neapmokestinami šiuo mokesčiu. Šis sprendimas priimtas argumentuojant tuo, kad tokie klasikiniai automobiliai yra saugomi kaip technikos kultūros paveldo dalis, jie yra eksploatuojami itin retai ir visiškai neprisideda prie sistemingos, kasdienės oro taršos miestų gatvėse.
- Daugiavaikėms šeimoms: Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, dėl natūralių buitinių poreikių dažniausiai yra priverstos naudoti gerokai didesnius ir talpesnius automobilius. Tokios mašinos natūraliai naudoja daugiau degalų ir išmeta daugiau CO2, todėl specialios įstatymo lengvatos leidžia šioms šeimoms išvengti maksimalių, baudžiamųjų tarifų.
- Senjorams: Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 - erių metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. lengvata.
- Automobiliams, įregistruotiems iki 2020 m. liepos 1 d.: Taip pat iki 2025 m. bus taikoma 50 proc. lengvata visiems, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d.
Surinktų lėšų panaudojimas
Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos bus tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones. „Turėdami Darnaus judumo fondą, jį naudosime tik dviračiams ir viešajam transportui. Galbūt prisidėsime ir prie „Lietuvos geležinkelių“. Savivaldybės bus šių pinigų gavėjos, jos žino, kur reikia autobusų ir dviračių takų“, - teigė S. Gentvilas. Per artimiausią penkmetį gali būti nutiesta apie keli šimtai kilometrų dviračių takų.
Aplinkos apsaugos ministerija pranešė, kad ateinančius penkerius metus viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūros proveržiui pasiekti valstybė investuos 750 mln. eurų iš ES fondų, o 2023-2030 m. laikotarpiu savivaldybėse autobusų ir dviračių judumui plėtoti dar apie 1 mlrd. eurų sukaups Darnaus judumo fondas.
Mažos taršos zonos (MTZ) Lietuvos miestuose
Nuo 2025 metų pradžios įsigaliojęs Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimas įpareigojo didžiuosius šalies miestus ir kurortus oficialiai nustatyti teritorijas, kuriose taršiam transportui teks užleisti vietą tvaresniems judumo sprendimams.
Senoji Animacija - Kartuno gatve senojimanimacija.cf
MTZ tikslai ir numatoma nauda
Pagrindinis Susisiekimo bei Aplinkos ministerijų deklaruojamas šių zonų tikslas yra tiesiogiai susijęs su visuomenės sveikatos apsauga. Ribojant taršių automobilių eismą, siekiama reikšmingai sumažinti kietųjų dalelių ir azoto dioksido emisijas tankiai apgyvendintose teritorijose. Šie išmetamieji teršalai yra tiesiogiai siejami su kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl, teoriškai, mažos taršos zona veikia kaip prevencinė priemonė ilgalaikėms sveikatos problemoms išvengti. Apribojus tranzitinį eismą, automatiškai krenta triukšmo lygis, didėja eismo saugumas, o gyventojai natūraliai skatinami rinktis alternatyvius judumo būdus - elektromobilius, viešąjį transportą ar dviračius.
Mažos taršos zonų įgyvendinimas didžiuosiuose miestuose
Vis dėlto, tai, kas sklandžiai atrodo įstatymų projektuose, realybėje virsta margu paveikslu. Kol vieni miestai dar tik skaičiuoja būsimas išlaidas ir ieško optimalių sprendimų, kiti jau testuoja realius eismo ribojimus.
Vilnius: stebėjimas ir duomenų rinkimas
Sostinė mažos taršos zonos sprendimus pradėjo testuoti pačioje miesto širdyje - Islandijos, Vilniaus, Klaipėdos bei Liejyklos gatvėse. Lyginant su kitomis Europos šalių sostinėmis, kuriose taip pat veikia mažos taršos zonos, Vilniuje įveiklintas analogas yra nykštukinio dydžio. Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovas Irmantas Kuzas nurodo, kad priimant sprendimą mažos taršos zoną įrengti būtent minėtose gatvėse remtasi nacionalinėmis rekomendacijomis bei vertintas teritorijos jautrumas taršai. Teigiama, kad 2024 metų pabaigoje vykdytas bandomasis projektas patvirtino lūkesčius - apribojimai šiose gatvėse realiai sumažino tiek tranzitinių automobilių srautus, tiek oro užterštumą. Nors mažos taršos zonos įvedimas yra numatytas sostinės darnaus judumo plane, artimiausiu metu teritorijos plėsti neplanuojama. Šiuo metu analizuojami transporto srautai, gyventojų įpročiai, triukšmo bei taršos pokyčiai, o tolesni žingsniai bus žengiami tik įvertinus surinktus duomenis. Ruošiantis etapui, kai zonos ribos bus išplėstos ar apmokestintos, I. Kuzas tvirtina, kad savivaldybė planuoja stiprinti susisiekimo alternatyvas. Bus tankinami viešojo transporto maršrutai, numatytas naujas maršrutas per senamiestį, o automobilių vairuotojams 2027 metais Nemenčinės plente bus atidaryta nauja „Statyk ir važiuok“ aikštelė.
Klaipėda: modelių vertinimas
Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėja Lina Žemaitytė atskleidė, kad šiuo metu specialistai atidžiai vertina galimus mažos taršos zonų veikimo modelius. Svarstomos įvairios alternatyvos: nuo skirtingos apimties transporto ribojimų ar apmokestinimo iki technologinių kontrolės mechanizmų. Tiksli data, kada įsigalios reali eismo kontrolė, taip pat dar nėra žinoma.
Panevėžys: laukia oro kokybės rezultatų
Panevėžio mieste per pirmuosius mėnesius nuobaudos nebuvo taikytos, nes prioritetas teikiamas gyventojų įpročių keitimui bei nuosekliam situacijos stebėjimui. MTZ prieigose jau įrengtos informacinės lentos ir specialūs kelio ženklai. Tolesnė zonos raida ir galimi reikalavimų tikslinimai Panevėžyje bus tiesiogiai priklausomi nuo faktinių aplinkosaugos rodiklių. „Sprendimai bus grindžiami objektyviais duomenimis - pirmiausia vertinami oro kokybės stebėsenos rezultatai“, - apibendrina D. Vadluga.
Šiauliai: veiksmus stabdo iššūkiai
Šiaulių miestas mažos taršos zonos įvedimui ruošiasi remdamasis dar 2025 metais parengtu specialiu planu. Vis dėlto, realus zonos įvedimo procesas šiuo metu yra sustojęs dėl iškilusių praktinių ir finansinių iššūkių. Ieškoma optimaliausio varianto, kuris nesukurtų neproporcingos finansinės naštos biudžetui.
Palanga: parkavimo reforma ir nuoseklumas
Didžiausias šalies kurortas mažos taršos zonos (MTZ) ribas oficialiai patvirtino 2025 metų vasarą. Pirmajame įgyvendinimo etape, kuris tęsis iki 2028 metų, kurortas neplanuoja iškart bausti ar riboti taršesnių automobilių eismo. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas parkavimo politikos peržiūrai, naujų stovėjimo vietų įrengimui, parkomatų tinklo plėtrai ir eismo srautų stebėjimui. Konkretūs ribojimai ar mokesčiai bus taikomi tik surinkus pakankamai duomenų. Po 2028-ųjų Palanga ketina iš naujo vertinti zonos efektyvumą ir, esant poreikiui, svarstyti jos plėtrą.
Mažesnių miestų požiūris į MTZ
Alternatyviųjų degalų įstatymas mažos taršos zonų nustatymą numato ir kur kas mažesnėse savivaldybėse - ne tik miestams, turintiems daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų, bet ir visoms savivaldybėms, turinčioms kurorto ar kurortinės teritorijos statusą (Palanga, Druskininkai, Neringa, Birštonas, Anykščiai ir kiti).
- Druskininkai: savivaldybės atstovai teigė, kad mažos taršos zonos šiame mieste nėra nustatytos, nes tam nemato nei tikslo, nei galimybių.
- Anykščiai: rajono savivaldybė mažos taršos zoną oficialiai įteisino miesto darnaus judumo plane. Planuojama palaipsniui griežtinti patekimo sąlygas ir mažinti parkavimo vietų skaičių, o iki 2030 metų šioje teritorijoje įkurti zoną, į kurią vidaus degimo varikliais varomi automobiliai apskritai nebegalės įvažiuoti.
- Birštonas: jau ilgą laiką eismą reguliuoja parkavimo infrastruktūra. Planuose numatoma, kad taršos zonos efektyvumas bus užtikrinamas ne tik plečiant dviračių takų ir elektromobilių įkrovimo tinklą, bet ir palaipsniui naikinant įprastų automobilių stovėjimo vietas centrinėse kurorto dalyse.
Patarimai vairuotojams ir ateities perspektyvos
Šios naujovės labiausiai ir skaudžiausiai palies senų, itin taršių ir galingų automobilių savininkus, tuo tarpu modernių, hibridinių ar mažalitražių transporto priemonių vairuotojai finansinę naštą pajus minimaliai arba apskritai jos išvengs. Norint suprasti, kiek tiksliai teks sumokėti už savo turimą arba planuojamą įsigyti transporto priemonę, pirmiausia reikia perprasti patį mechanizmą, pagal kurį nustatomas mokesčio dydis.
Ką daryti, norint sumažinti taršą ir išvengti mokesčių?
- Atsakingas automobilio pasirinkimas: Kiekvienam asmeniui, planuojančiam įsigyti, parduoti, perregistruoti ar pirmą kartą šalyje registruoti naują ar naudotą automobilį, būtina iš anksto ir labai detaliai susipažinti su šio mokesčio taikymo tvarka. Prieš priimant galutinį sprendimą dėl transporto priemonės įsigijimo, kiekvienas vairuotojas turėtų įvertinti ne tik automobilio ridą, pagaminimo metus ar kėbulo būklę, bet ir ilgalaikes jo išlaikymo perspektyvas. Automobilių taršos mokestis apmokestina tik už vidurkį taršesnius automobilius. Tai yra elgesio pokyčio mokestis, kuriuo norima pasiekti, kad gyventojai persėstų į mažiau taršius automobilius arba naudotųsi viešuoju transportu.
- Patikrinkite CO2 emisijas: Dauguma vairuotojų iki šiol niekada nesidomėjo ir neturėjo poreikio žinoti, kiek tiksliai gramų anglies dioksido kilometrui išmeta jų asmeninė transporto priemonė. Dabar, įsigaliojant naujai tvarkai, tai tampa vienu svarbiausių skaičių visoje automobilio dokumentacijoje. Pati „Regitra“ teikia viešą prieigą prie savo duomenų bazių, kur, suvedus automobilio valstybinį numerį arba VIN (kėbulo) numerį, galima preliminariai pamatyti ne tik CO2 kiekį, bet ir iš anksto apskaičiuotą būsimo mokesčio sumą eurais.
- Atsižvelkite į variklio tipą: Pasak S. Gentvilo, už 5 tūkst. eurų galima nusipirkti „Passat“, kuris varomas dyzeliu ir nebus apmokestinamas, ir „Passat“, kuris bus apmokestinamas. Tai yra gyventojo pasirinkimo klausimas. Gyventojai, nepaisant mažų pajamų, gali rasti automobilį ir už tūkstantį, ir už du, kuris nebus apmokestinamas.
- Naudokitės internetinėmis skaičiuoklėmis: Siekiant palengvinti vairuotojų dalią ir suteikti aiškumo, internetinėje erdvėje atsirado daugybė įvairių interaktyvių skaičiuoklių.
- Pasinaudokite valstybės kompensacijomis: Už priduotą perdirbti seną taršų automobilį gyventojai gali gauti kartais didesnę vertę už priduodamo automobilio rinkos kainą, pasinaudoję iki 1000 eurų siekiančiomis valstybės kompensacijomis, kurios skiriamos mažataršiam automobiliui, elektrinėms judumo priemonėms - paspirtukui, mopedui ar motociklui - įsigyti arba automobilio utilizavimo pažymai „iškeisti“ į daugkartinį viešojo transporto bilietą, dalijimosi paslaugų piniginę.
- Išnaudokite alternatyvius judumo būdus: Jei jūsų dabartinis automobilis pasižymi ypač didele tarša ir reikalauja neadekvačiai didelių mokesčių, galbūt vertinga jį naudoti kur kas rečiau, pavyzdžiui, tik tolimoms savaitgalio išvykoms, o kasdienėms, trumpoms kelionėms į darbą pasitelkti sparčiai tobulėjantį miesto viešąjį transportą, dviračius ar elektrinius paspirtukus. Lietuvos didmiesčiuose ypač sparčiai populiarėja automobilių dalijimosi platformos.
- Nepamirškite SDK kodo ir dokumentų: Visada reikalaukite Savininko deklaravimo kodo (SDK). Jei automobilis ką tik atvežtas iš užsienio, atidžiai apžiūrėkite užsienio registracijos liudijimą ir ieškokite laukelio, kuriame nurodytas CO2 (paprastai žymimas V.7 punktu).
- Derybos su pardavėju: Jei pastebėjote, kad jūsų nusižiūrėtas senesnis dyzelinis automobilis turės didelį taršos mokestį, drąsiai naudokite šį faktą kaip argumentą derybose su pardavėju.
Ateities perspektyvos
Europos Komisija (EK) siūlo iki 2040 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bendrijoje sumažinti 90 proc. „Visi supranta, kad tai nėra pats populiariausias projektas ir kažkas tą turi padaryti. Tą tiesiog reikia daryti, automobilių tarša yra didėjanti“, - teigė S. Gentvilas. Aplinkos ministerija tikisi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke.
Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ir neefektyviausiai energiją vartojančių Europos Sąjungoje. „2030 metais gali tekti iš valstybės biudžeto pirkti taršos leidimus ir iš visų mokesčių mokėtojų pinigų susimokėti ne vieną 100 milijonų eurų už tai, kad asmeniniai lengvieji automobiliai labai teršia aplinką“, - perspėja ekspertai. Todėl jau dabar turime kurti labai stiprias ir aiškias paskatas, kurios būtų išreikštos tiek per didesnius mokesčius taršiausiems automobiliams, tiek per lengvatas įsigyjant netaršius automobilius arba naudojantis viešuoju transportu.
tags: #kaip #vengti #automobiliu #tarsos