Alfa Romeo 156 (Type 932) - vidutinės klasės automobilis, gamintas Italijos automobilių gamintojo „Alfa Romeo“. Pirmasis automobilis buvo pristatytas 1997 m. Frankfurto automobilių parodoje kaip „Alfa Romeo 155“ įpėdinis. Nuo pat pirmųjų dienų „Alfa Romeo 156“ buvo puikiai vertinama ir 1998 m. laimėjo Europos metų automobilio apdovanojimą.
Sedano versijos gamyba Europoje nutraukta 2005 m. pabaigoje, o „Q4 Crosswagon“ universalas gamintas iki 2007 m. Gamyba Tailande prasidėjo 2002 m. kovą ir truko apie porą metų, automobiliai buvo skirti Azijos Ramiojo vandenyno regiono rinkai. Tarp 1997 m. ir 2005 m. buvo pagaminta apie 680 000 vnt. „Alfa Romeo 156“ modelių.
Kėbulo tipai ir dizainas
„Alfa Romeo 156“ galimi kėbulo tipai buvo 4 durų sedanas, 5 durų universalas („Sportwagon“) ir 5 durų krosoveris („Crosswagon“). Kėbulas turėjo dvi atnaujinimų versijas (facelifts): vieną 2002 m., kitą 2003 m.
Eksterjeras
Automobilį, kurį suprojektavo dizaineris Walter de’Silva, įgavo tipišką „Alfa Romeo“ pavidalą. Transporto priemonės išvaizda pasižymėjo išlenktais šonais, retro stiliaus priekinių durų rankenėlėmis, netradicinėmis įdubusiomis galinių durų rankenėlėmis. Svarbus automobilio dizaino elementas - gilios priekinės grotelės, dėl kurių automobilio valstybinio numerio laikiklis negali būti tvirtinamas centre. Automobilio dizaineriai galines durų rankenėles suprojektavo taip, kad jos nėra pastebimos kiekvienam. Priekinės durų rankenėlės yra lengvai matomos, tad šis automobilis gali pasirodyti kaip dviejų durų kupė automobilis.
2002 m. atnaujinimas atnešė tik vienintelį pastebimą išorinį skirtumą - kėbulo spalva nudažytus veidrodėlius bei buferio juosteles, pakeičiančias pirminės versijos juodus veidrodėlius ir buferio juosteles. 2003 m. atnaujinime atsirado naujas priekinis automobilio vaizdas, kurį sukūrė Giorgetto Giugiaro.
Interjeras
Originalus interjeras pasižymėjo išlenktu viršutiniu prietaisų skydeliu ir paprasta centrine konsole. Pagrindiniai valdikliai ir ekranai buvo nukreipti į vairuotoją.
2002 m. atnaujinime „Alfa Romeo 156“ įgijo „Alfa Romeo 147“ dviejų zonų klimato kontrolę, kai vidinis automobilio klimatas galėjo būti kontroliuojamas oro kokybės davikliu. Atsirado galimybė rinktis skirtingas interjero spalvas, netgi dvi skirtingas vienu metu, kas tuo metu buvo konkurencingas dizaino sprendimas, lyginant su kitais europietiškų automobilių gamintojais. Taip pat padidėjo komplektacijos diapazonas: automobilis galėjo būti komplektuojamas su ksenoniniais žibintais ir „Bose“ garso aparatūra. Garso aparatūrą taip pat tapo galima kontroliuoti mygtukais, esančiais ant vairo.
Techninės charakteristikos ir varikliai
ALFA ROMEO 156 2.5 V6 24V BUSSO / IS IT THE LITTLE BROTHER OF THE 156 GTA?
Nuo pat gamybos pradžios automobiliai turėjo įvairias keturių cilindrų variklių konfigūracijas, tokias kaip:
- Twin Spark: 1.6 L - 120 AG (88 kW), 1.8 L - 144 AG (106 kW) ir 2.0 L - 155 AG (114 kW). Tai buvo 16 vožtuvų modeliai su kintamuoju vožtuvų laiku.
- 1.9 L 8 vožtuvų 105 AG (77 kW).
Gama taip pat papildė JTD turbodyzelinis variklis.
2002 m. naujas 2.0 L JTS variklis su tiesioginiu degalų įpurškimu (165 AG / 121 kW) pakeitė senąjį 2.0 L Twin Spark variklį, suteikdamas daugiau galios ir sukimo momento. Dyzeliniai varikliai taip pat buvo patobulinti.
Transmisija ir važiuoklė
Buvo atnaujinta pusiau automatinė „Selespeed“ greičių dėžė, o mygtukai ant vairo pakeisti svirtimis. Automobilis naudoja platformą, kilusią iš „Alfa Romeo 155“ (kartu su „Fiat Bravo/Brava/Marea“), kuri savo ruožtu buvo kilusi iš „Fiat Group“ „Tipo“ platformos. Tačiau ši platforma yra pakankamai skirtinga nuo originalios „Tipo“, kad būtų laikoma nauja. Ši „Type 2“ platformos versija turi reikšmingų pakabos, važiuoklės ir standumo modifikacijų, todėl ji nėra paprastas „Bravo/Brava“ klonas ar pertvarkytas modelis.
„Alfa Romeo 156“ yra itin išplėtotas priekiniais ratais varomas automobilis (išskyrus „Cross/Sportwagon Q4“ su visų varančiųjų ratų pavara kairiarankėms rinkoms), turintis dvigubą svirtinę priekinę pakabą ir atnaujintą „MacPherson“ tipo galinę pakabą, kurią sudaro teleskopinis vertikalus statramstis su koaksialine spyruokle ir dvi skersinės svirtys, skirtingo ilgio, bei išilginis statramstis.
2002 m. atnaujinimas taip pat įtraukė elektroninę stabilumo kontrolę VDC (Vehicle Dynamic Control) su skubaus stabdymo pagalbiniu mechanizmu bei slydimo kontrolę ASR (Anti Slip Regulation). Taip pat į automobilį buvo įtraukta MSR (Motor Schleppmoment Regelung) - mechanizmas, neleidžiantis ratui slysti grąžinant sukimo momentą varikliui.
Komplektacijos ir saugumas
Iki 2002 m. sausio mėn. 156 modelių gama buvo prieinama su skirtingomis komplektacijomis:
- Sportinė komplektacija: apėmė „Momo“ odines ar „Recaro“ sportines sėdynes, 16 colių lengvojo lydinio ratlankius, pažemintą važiuoklę bei odinį vairą.
- Lusso komplektacija: su iš raudonmedžio „Momo“ pagamintu vairu ir pavarų svirtimi.
2002 m. atnaujinime pagerintas ir vairuotojo saugumas - automobiliuose pradėtos montuoti oro pagalvės prie automobilio langų.
Specialiosios versijos
Sportwagon ir Crosswagon
2000 m. „Ženevos automobilių parodoje“ pristatytas „Sportwagon“ universalas. 2004 m. kai kuriose rinkose pasirodė visais ratais varoma „Sportwagon Q4“ versija. „Q4“ sistema (trumpinys nuo „Quadrifoglio 4“) naudojo tris diferencialus, iš kurių centrinis buvo „Torsen C“ riboto slydimo tipo. Ši sistema padidino automobilio svorį apie 150 kg.
2004 m. pristatytas „Crosswagon Q4“ su krosoverio išvaizda ir pagerintomis bekelės galimybėmis. „Crosswagon“ prošvaisa buvo dar labiau padidinta, lyginant su „Sportwagon Q4“, suteikiant geresnius privažiavimo ir išvažiavimo kampus. Standartinės buvo visasezoninės padangos su aukštais šonais ant 17 colių ratlankių. Vienintelis galimas variklis buvo 1.9 M-Jet dyzelinis variklis, kurio galia siekė 150 AG (110 kW). „Crosswagon“ išvaizda buvo artimesnė visureigiui dėl unikalių priekinių ir galinių buferių bei durų slenksčių su plieniniais intarpais.
GTA ir GTAm modeliai
„156 GTA“ ir „156 Sportwagon GTA“ buvo pristatyti Frankfurto automobilių parodoje 2001 m. rugsėjį. Pavadinimas GTA reiškia „Gran Turismo Alleggerita“ (liet. „palengvintas Grand Tourer“). Šiuose modeliuose buvo montuojamas 3.2 l „Bussone V6“ variklis, vertinamas dėl savo garso ir apsukų galimybių. Variklis generavo 250 AG (184 kW) ir 300 Nm sukimo momentą.
„GTA“ variantai turėjo bendrą interjerą su po atnaujinimo pasirodžiusiais 156 variantais. Durys, bagažinės dangtis ir variklio gaubtas taip pat buvo bendri. Vairavimas buvo greitesnis - tik 1.7 apsukimo nuo krašto iki krašto, lyginant su 2.1 įprastuose modeliuose. „GTA“ turėjo didesnius „Brembo“ stabdžius: priekyje 305 mm diskus ir gale 276 mm diskus.
2002 m. gruodį Bolonijos automobilių parodoje buvo pristatyta „Alfa Romeo 156 GTAm“. Automobilį gamino „Fiat Group“ partneris N.Technology. GTA 3.2 l variklio tūris buvo padidintas iki 3.5 l, o galia padidinta iki 300 AG (221 kW). Automobilis turėjo praplatintas ratų arkas, 19 colių padangas ir buvo aprūpintas N.Technology riboto slydimo diferencialu.
2004 m. Ženevos automobilių parodoje Italijos tiuningo įmonė „Autodelta“ pristatė „156 Sportwagon“ prototipą su 3.5 l V6 varikliu, kuris išvystė 300 AG (221 kW) prie 6800 aps./min. Automobilyje buvo sumontuoti „Bilstein“ reguliuojami amortizatoriai, „Eibach“ spyruoklės ir „Brembo“ priekiniai stabdžiai, kurių skersmuo buvo 330 mm.
Londono tiuningo įmonė „Autodelta“ sukūrė dvi didelio našumo versijas, paremtas „156 GTA“: „GTA AM“ versijoje „Alfa Romeo V6“ variklio tūris buvo padidintas iki 3.8 l, leidžiantis jam pasiekti 328 AG (241 kW) prie 7300 aps./min.
Vartotojų atsiliepimai ir patarimai
Bendri įspūdžiai
„Alfa Romeo 156“ apibūdinamas kaip stilingas, charizmatiškas automobilis, suteikiantis tikrą itališką vairavimo malonumą. Vairavimas yra viena stipriausių šio automobilio pusių: mašina puikiai valdoma posūkiuose, stabilaus elgesio kelyje net ir dideliu greičiu, turi gyvus ir smagius variklius. Salonas yra elegantiškas, ergonomiškas, su sportiška dvasia. Sėdynės komfortiškos ir tolimosiose kelionėse neskauda nugaros.
Daugelis vartotojų pabrėžia, kad „Alfa Romeo“ nėra paprastas automobilis. Tai - itališko grožio, unikalaus stiliaus kūrinys, kuriame juntama lenktyninė širdis ir dvasia. Automobilių entuziastai teigia, kad „Alfa Romeo“ perkama širdimi, ne protu. Nepaisant neigiamų gandų, teigiama, kad tai puikus pasirinkimas tiems, kurie iš automobilio tikisi daugiau nei paprasto metalo su pigiu plastiku.
Privalumai
- Dizainas: gražus, stilingas, morališkai nepasenęs, visada patraukia akį.
- Vairavimas: smagus, malonus, automobilis tvirtai laikosi ant kelio, stabilus posūkiuose, manevringas.
- Varikliai: gyvi, galingi, patvarūs, gerai traukia (ypač 2.4 JTD ir chipuoti variantai), tinka darbui su dujomis (Twin Spark).
- Salonas: elegantiškas, ergonomiškas, patogios sėdynės, kokybiškos apdailos medžiagos (odos, veliūro), gerai apgalvotas prietaisų skydelis.
- Kuro sąnaudos: daugeliu atveju vertinamos kaip nedidelės (ypač dyzeliniams varikliams), galios ir ekonomijos santykis geras. Pvz., 1.9 JTD 77 kW Kaune paima 6.6 l/100 km, užmiestyje - 5-6 l/100 km.
- Remontas: paprastas, daugelį dalių galima pakeisti pačiam, detalių kainos dažnai nėra brangios, ypač jei perkamos ne pačios pigiausios ar restauruojamos dalys. Dėvėtų detalių taip pat netrūksta.
- Saugumas: saugus, su oro pagalvėmis prie langų.
- Atsparumas: dyzeliniai varikliai labai patvarūs.
Trūkumai ir problemos
- Pakaba: dažnai minima kaip silpniausia vieta, neatlaiko Lietuvos kelių, dažnai genda. Ypač daugelis sako, kad daugiasvirtė važiuoklė laiko neilgai. Tačiau teigiama, kad įdėjus kokybiškas detales (pvz., „Powerflex“) tarnauja ilgai ir gali būti restauruojama.
- Rūdijimas: pagrindinės rūdijančios vietos yra slenksčiai, arkos ir vieta po atsarginiu ratu. Būtina nuolatinė priežiūra.
- Elektronika: dažnai susiduriama su problemomis: neveikiantys indikatoriai, ventiliatorius pučia orą arba ne, centrinės panelės mygtukų apšvietimas neveikia. Holo daviklių gedimai, imobilaizerio problemos, elektros padavimas į mazgus.
- Garso izoliacija: silpnoka. Rekomenduojama atlikti papildomą garso izoliaciją.
- Priekinių durų rankenėlės: retro stiliaus mygtukai linkę strigti, ypač esant drėgmei, kartais reikia krapštyti raktu.
- Spynelės: priekinių durų spynelės nekokybiškos, įsispaudžia į vidų ir sunku atstatyti į pradinę padėtį.
- Bagažinė: nepatogi dėl lovelio formos, sunku įkrauti daiktus. Bagažinės trosas gali lūžti po žiemos.
- Užvedimas žiemą: gali kilti problemų prie -10°C, jei žvakės prastos arba akumuliatorius silpnas.
- Variklio priežiūra: sunkus priėjimas prie mazgų variklio skyriuje, sunku pakeisti oro filtrą, o keičiant žvakes reikia ardyti variklio viršų. Reikalingi specialūs velenėlio fiksatoriai keičiant pagrindinį diržą.
- Žibintai: prasti, gali nuo senumo nebe gaudyti spindulio ir šviesti bet kur. Galinių lempučių dažnas atvejis - atšoka kontaktas.
- Nuvertėjimas: anksčiau automobilis smarkiai nuvertėdavo, tačiau dabar teigiama, kad pasiekė nuvertėjimo dugną ir pigti nebeturėtų.
Eksploatacijos patarimai
- Prieš perkant būtina pasitikrinti slenksčių, arkų ir atsarginio rato nišos būklę dėl rūdžių.
- Nerekomenduojama pirkti pigiausių pakabos dalių. Kartą nusipirkus originalias detales, remontų galima pamiršti keliems metams.
- Brangiausia remonto procedūra yra diržų keitimas, ką rekomenduojama atlikti pirmiausia.
- Jei norima turėti tvarkingą automobilį, reikia jį prižiūrėti. Gendančių mašinų nėra.
- Gerai prižiūrimi dyzeliniai varikliai yra labai patvarūs ir nereikalauja daug investicijų net ir nuvažiavus didelius atstumus.