Bendrovė „Oro navigacija“ pernai šalies oro erdvėje aptarnavo 166,2 tūkst. skrydžių, o tai sudaro 1,2 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl tarptautinių sankcijų vežėjams teko koreguoti maršrutus ir aplenkti Rusijos oro erdvę, todėl tranzitinių skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje sumažėjo 13 proc., palyginti su 2021 m.
Pasak bendrovės atstovų, pernai tranzitinių skrydžių dalis sudarė 67 proc. visų skrydžių, kai užpernai ji siekė 78 proc. Iš viso pernai tranzitu vyko 111,3 tūkst. skrydžių. Šis rodiklis, nors ir liko didžiausias, krito žemiau 70 proc. ribos. Ypač ryškus tranzitinių skrydžių kritimas buvo fiksuotas po sankcijų Rusijai paskelbimo. Sausio-vasario mėnesiais, lyginant su 2021 m., tranzitinių skrydžių srautas augo 80-90 proc., tačiau prasidėjus karui Ukrainoje ir Europos Sąjungai pritaikius sankcijas agresorės šalies orlaiviams, srautas staigiai sumažėjo ir nebeatsigavo iki metų pabaigos.
Skrydžių augimas Lietuvos oro uostuose
Vilniaus oro uostas - lyderis
Intensyviausias skrydžių augimas Lietuvoje pernai buvo pastebėtas didžiausiame šalies Vilniaus tarptautiniame oro uoste. „Oro navigacijos“ duomenimis, Vilniuje pernai buvo atlikta 36,5 tūkst. skrydžių, o tai yra 52 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Kauno ir Šiaulių oro uostai
Kauno oro uostas sulaukė 53 proc. daugiau skrydžių, iš viso - 10,4 tūkst. tuo tarpu Šiaulių oro uoste aptarnauta 4,2 tūkst. skrydžių, arba 54 proc. daugiau nei 2021 m.
Palangos oro uostas
Palangos oro uostas, nors ir padidino skrydžių skaičių 92 proc. (iki 3,7 tūkst.), išlieka mažiausiai skrydžių aptarnaujančiu oro uostu Lietuvoje.
Terminalinių skrydžių statistika
Bendras terminalinių skrydžių skaičius į šalies oro uostus pernai išaugo 52 proc., iki 54,8 tūkst. Tai siejama su aviacijos sektoriaus atsigavimu po pandemijos. Nors šie skrydžiai sudaro mažesnę dalį visų „Oro navigacijos“ aptarnaujamų skrydžių (2021 m. - 22 proc., pernai - 33 proc.), jų augimas yra reikšmingas.
Vežėjų dominavimas
Terminalinių skrydžių lyderiai
Tarp vežėjų, vykdžiusių terminalinius skrydžius, daugiausia skrydžių pernai atliko „Ryanair“ - 14 tūkst. (25,7 proc.). Antroje vietoje liko „airBaltic“ (6,3 tūkst. skrydžių, 11,5 proc.), trečioje - „Wizzair“ (5,1 tūkst. skrydžių, 9,3 proc.). Toliau rikiuojasi LOT (3,3 tūkst., 6,1 proc.) ir SAS (2,7 tūkst. skrydžių, 4,8 proc.).
Tranzito skrydžių dominavimas
Tranzito skrydžiuose Lietuvos oro erdvėje dominavo Turkijos vežėjų orlaiviai. Daugiausia tranzito skrydžių vykdė „Turkish Airlines“ (17,1 proc.), Suomijos „Finnair“ (12,5 proc.) ir Latvijos „airBaltic“ (6,1 proc.). Taip pat pastebimi Rusijos „Aeroflot“ (5,5 proc. - skrydžiai virš atviros jūros) ir Airijos „Ryanair“ (5 proc.) skrydžiai.
Oro keliai ir maršrutai
Lietuvos oro erdvėje yra 47 oro keliai, išsidėstę įvairiomis kryptimis. Kiekvienas oro kelias susideda iš 10 jūrmylių (18,52 km) pločio oro koridoriaus, kurio aukštis siekia apie 300 metrų. Ilgiausias oro kelias jungia Baltijos jūrą su Ignalina ir yra maždaug 420 km ilgio. Intensyviausias eismas vyksta trumpiausiu keliu, einančiu per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, pro Vilnių, iki Lietuvos ir Lenkijos sienos ties Lazdijais, kurio ilgis yra 170 km.
Nuo 2016 m. įdiegus laisvai pasirenkamų maršrutų oro erdvę, vis daugiau oro linijų renkasi lankstesnius maršrutus, planuodamos tik įskridimo ir išskridimo taškus Lietuvos erdvėje. Tačiau fiksuoti oro keliai išlieka svarbūs kai kurioms skrydžių kompanijoms.
Populiariausios kryptys ir intensyvumo pikas
Terminalinių skrydžių populiariausios kryptys
Maždaug ketvirtadalis (25 proc.) Lietuvos oro erdve skrendančių lėktuvų nusileidžia arba pakyla šalies oro uostuose. Populiariausios kryptys 2019 m. sausio-lapkričio mėnesiais buvo Jungtinė Karalystė (3152 skrydžiai), Latvija (2849 skrydžiai), Vokietija (2517 skrydžių), Lenkija (2443 skrydžiai) ir Danija (1818 skrydžių).
Tranzitinių skrydžių populiariausios kryptys
Likę 75 proc. skrydžių yra tranzitiniai. Dažniausiai per Lietuvą tranzitu vykdavo skrydžiai į Rusiją (44 168 skrydžiai), Vokietiją (29 151 skrydis), Suomiją (14 404 skrydžiai), Latviją (13 902 skrydžiai) ir Kiniją (7771 skrydis).
Intensyviausias mėnuo ir paros metai
Intensyviausias skrydžių metas Lietuvos padangėje yra vasaros vidurys. 2019 m. liepos mėnesį buvo aptarnauta 27,4 tūkst. skrydžių. Liepos 27 d. fiksuotas didžiausias aptarnautų skrydžių skaičius per parą - 968 lėktuvai. 2018 m. Lietuvos oro erdve praskrido 266 tūkst. lėktuvų, tai dešimtadaliu daugiau nei 2017 m.
Oro transporto spūstys, kaip ir automobilių eisme, egzistuoja ir oro erdvėje. Didesni orlaivių srautai šalies oro uostuose stebimi rytais, apie vidurdienį ir vakare. Tranzitiniuose skrydžiuose taip pat yra savos piko valandos. Dėl intensyvaus skrydžių srauto iš didžiųjų Europos oro uostų, skrydžių valdymo centrai dirba nuolat, 24 valandas per parą.
Skrydžių valdymas ir saugumas
Skrydžių vadovų vaidmuo
Nors orlaivių skrydžiai yra suplanuoti pagal tvarkaraščius, kartais keli lėktuvai gali atskristi į oro uostą tuo pačiu metu. Siekiant išvengti spūsčių, oro erdvė yra padalinta į skrydžių valdymo sektorius, kurių kiekvienas turi nustatytą maksimalų orlaivių aptarnavimo per valandą skaičių. Kai šis skaičius artėja prie ribos, skrydžių vadovai gali reguliuoti įskridimo skaičių, nukreipti orlaivius kitais maršrutais arba skirti kitus skrydžio aukščius, taip išskirstydami srautus. Skrydžių vadovai imasi visų priemonių, kad užtikrintų sklandų eismą be spūsčių ar užlaikymų.
Atsakomybės ribos
Valstybės įmonė „Oro navigacija“ rūpinasi saugiu ir sklandžiu oro erdvės eismu Lietuvoje. Įmonėje dirba apie 30 skrydžių vadovų, kurie pamainomis prižiūri oro erdvę. Svarbu paminėti, kad skrydžių vadovai tiesiogiai nekelia ir netupdo lėktuvų. Jų atsakomybė apima leidimo pakilimui ar leidimuisi oro uoste suteikimą, skrydžių saugos vertinimą, kliūčių ore ir ant kilimo-tūpimo tako nustatymą, taip pat tranzitinių skrydžių priežiūrą ir orlaivių eismo valdymą Lietuvos oro erdvėje.
Lemiami sprendimai ir iššūkiai
Skrydžių vadovų darbas kupinas iššūkių. Nors egzistuoja griežtos procedūros, netikėtai pasikeitus meteorologinėms sąlygoms ar kitoms aplinkybėms, būtina nedelsiant reaguoti. Pavyzdžiui, pastebėjus griaustinio debesis, orlaiviui keičiamas skrydžio kryptis ir aukštis. Greitas piloto ir skrydžio vadovo susitarimas yra gyvybiškai svarbus. Taip pat svarbi ir operatyvi reakcija į turbulenciją, kai pilotai prašo pakeisti skrydžio lygį. Gedimai, pavojai ar kitos netikėtos aplinkybės reikalauja žmogiškojo faktoriaus įsijungimo ir skubių, lemiančių sprendimų priėmimo.
Komunikacija ir sistemos
Aviacinė frazeologija
Siekiant užtikrinti aiškią ir greitą komunikaciją tarp skrydžių vadovų ir pilotų visame pasaulyje naudojama standartinė anglų kalbos frazeologija. Ji sukurta taip, kad būtų glausta, aiški ir be interpretacijų, taupant eterį intensyvaus eismo metu. Konkretūs žodžiai aviacijoje turi specifinę reikšmę, pvz., „roger“ reiškia „gavau visą informaciją ir ją supratau“.
Ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemos
Oro erdvės priežiūra apima ne tik skrydžių vadovų darbą. „Oro navigacija“ teikia ryšių, navigacijos, stebėjimo, informacijos ir paieškos bei gelbėjimo koordinavimo paslaugas. Įmonė valdo 10 ryšių, navigacijos ir oro eismo vadybos sistemų, užtikrinančių tvarką ir skrydžių saugą.
Istorija ir plėtra
Įmonė „Oro navigacija“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1991 m. spalio 8 d., kuomet buvo įkurta Lietuvos Respublikos valstybinė skrydžių tarnyba prie Susisiekimo ministerijos. Vėliau, reorganizacijos metu, ji buvo pertvarkyta į valstybinę įmonę „Oro navigacija“, veikiančią šiuo pavadinimu nuo 2001 m. liepos 1 d.
Oro balionų skrydžiai ir iššūkiai
Naujos taisyklės ir apribojimai
Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo sugriežtintos karšto oro balionų skrydžių taisyklės Vilniaus aerodromų skrydžių valdymo zonose ir rajonuose. Dėl šių pokyčių oro balionų skrydžių apimtis sumažėjo apie 70-80 proc. palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Oreiviai siūlo riboti oro balionų skrydžius tik tuomet, kai būna GPS trikdžių ar kyla kritinės situacijos, argumentuodami, kad per pastaruosius dvejus metus nebuvo nė vieno incidento, susijusio su oro balionų ir lėktuvų saugumu.
Argumentai už skrydžių liberalizavimą
Oro balionų pilotai teigia, kad naujai įsigaliojęs skrydžių aprašas yra pritaikytas pagal blogiausią įmanomą scenarijų. Jie siūlo leisti vykdyti dvigubai daugiau skrydžių, nes incidentų su orlaiviais nebuvo. Oreiviai pabrėžia, kad oro balionų skrydžiai trunka trumpai ir sudaro mažą procentą laiko, praleidžiamo oro uosto kontroliuojamoje erdvėje.
GPS signalo trikdžiai ir jų poveikis
Generinis direktorius Saulius Batavičius pažymi, kad GPS signalo trikdžių skaičius šiemet išaugo maždaug 10 kartų, o tai veikia tiek įprastus orlaivius, tiek oro balionus. Dėl šių trikdžių orlaiviams tenka daryti papildomus manevrus, kuriems reikia didesnių laisvų intervalų. Jis pabrėžia, kad intensyvėjantis oro eismas ir trikdžiai sudaro papildomas rizikas, todėl kalbėti apie sąlygų liberalizavimą kol kas sudėtinga.
Oro balionai - Vilniaus simbolis
Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ atstovė Vilma Daubarienė pripažįsta, kad oro balionai yra tapę Vilniaus vizitine kortele. Jais dažnai skraidinami svarbūs svečiai ir žurnalistai, skleidžiantys informaciją apie miestą. „Go Vilnius“ organizuoja skrydžius oro balionu kaip išskirtinę patirtį.
Balionai ir hibridinės atakos
Ketvirtadienio vakarą Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė apie stebėtas navigacines atžymas, būdingas kontrabandiniams balionams, dėl Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos. „Oro navigacija“ išplatino atitinkamą įspėjimą (NOTAM). Dėl kontrabandinių balionų sostinės oro uosto veikla buvo sutrikusi ir praėjusį sekmadienį. Pernai balionai sutrikdė daugiau nei 300 skrydžių Vilniaus oro uoste.
tags: #daugiausia #skrydziu #per #valanda #oro #navigacija