Hibridiniai automobiliai, dar visai neseniai buvę technologine naujove, per kelis dešimtmečius tapo įprastu pasirinkimu Lietuvos keliuose. Vairuotojams jie patrauklūs dėl mažesnių degalų sąnaudų, mažesnių emisijų ir patogumo - nereikia jungti prie įkrovimo stotelės. Tačiau daugeliui lietuvių hibridinis automobilis vis dar atrodo sudėtingas mechanizmas, apie kurį sklando daugybė įvairiausių gandų ir istorijų. Šiame straipsnyje detaliau aptarsime, kas yra hibridinis automobilis, kaip veikia „Toyota“ hibridinė sistema ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus.

Toyota hibridinės sistemos schema

Kas yra hibridinis automobilis?

Hibridinis automobilis - tai transporto priemonė, kuri naudoja du ar daugiau energijos šaltinių. Dažniausiai tai derinamas tradicinis vidaus degimo variklis (VDV) ir elektros variklis, energiją gaunantis iš specialios akumuliatoriaus sistemos. Šiuolaikiniai masinės gamybos hibridiniai elektriniai automobiliai prailgina baterijos įkrovimą, panaudodami vidaus degimo variklį, kuris suka generatorių. Hibridiniai automobiliai turi elektros variklį, kurio baterijos kraunasi, kai automobilis važiuoja.

Hibridinės pavaros idėja - sujungti vidaus degimo ir elektrinės pavaros privalumus bei pašalinti jų trūkumus. Rezultatas - geresnė važiavimo ekonomija ir dinamika. Pavyzdžiui, hibridinis automobilis esant kamščiui, manevruodamas ir važiuodamas trumpus atstumus važiuoja elektriniu režimu, o vidaus degimo variklis naudojamas tik tada, kai važiuojama keliu arba bent jau ilgesnius atstumus. Didžiausias privalumas - kaip sklandžiai dirba variklis ir motoras kartu. Mieste dažniausiai važiuojama elektra, todėl sutaupoma daug degalų.

Hibridinių automobilių tipai ir veikimo principai

Egzistuoja keli skirtingi hibridinių transporto priemonių tipai, skirstomi pagal jų elektrifikacijos laipsnį:

  • Mikrohibridinis automobilis: tai vidaus degimo automobilis, kuriame įrengta „Start&Stop“ sistema, leidžianti išjungti variklį, pavyzdžiui, degant šviesoforui, ir įjungti jį paspaudus akceleratoriaus pedalą.
  • Lengvasis hibridas (MHEV): be „Start&Stop“ funkcijos, toks automobilis turi variklio pagalbos funkciją, t. y. vidaus degimo varikliui padeda elektros variklis. Lengvasis hibridas taip pat gali rekuperuoti elektros energiją stabdant. Važiuodamas automobilis išgauna energiją, kaupia ją akumuliatoriuje, o paskui, pavyzdžiui, greitėdamas, naudoja ją vidaus degimo varikliui palaikyti. Elektros variklis nedaug, jei iš viso padeda, skatina transporto priemonės judėjimą švelniame hibridiniame variante. Tačiau jis šiek tiek sumažina vidaus degimo variklio apkrovą, dėl ko šiek tiek padidėja degalų sąnaudos. Pavyzdžiui, „Mazda2 Hybrid“ naudoja tokio tipo sistemą.
  • Pilnas hibridas (HEV): tai šiuo metu labiausiai pageidaujamas sprendimas. Jis turi visas lengvojo hibrido savybes, tačiau taip pat gali važiuoti grynai elektriniu (eV) režimu. Pilnas hibridas gauna energiją iš vidaus degimo variklio ir elektros variklio, tačiau nėra prijungiamas prie elektros tinklo. Populiarusis „Toyota Prius“ yra puikus visiško hibrido pavyzdys. Jis gali būti varomas vien tik vidaus degimo varikliu, vien tik elektriniu varikliu arba jų deriniu. Jame įmontuotas generatorius, galintis įkrauti akumuliatorių bateriją naudodamas rekuperacinį stabdymą arba vidaus degimo variklį. Mažu greičiu, važiuodamas kruiziniu režimu, tuščiąja eiga arba važiuodamas atbuline eiga automobilis gali būti varomas tik elektriniu varikliu. Visiškai hibridiniai automobiliai, važiuodami mišriu režimu, perjungia energijos šaltinius, todėl jų degalų sąnaudos yra didesnės.
  • Įkraunamas hibridas (PHEV): šis hibridinis automobilis turi visas pilno hibrido savybes, tačiau turi dar dvi - eV režimu jis gali nuvažiuoti keliolika ar net keliasdešimt kilometrų ir gali būti įkraunamas iš elektros lizdo. Įkraunami hibridiniai automobiliai turi didesnius ličio jonų akumuliatorius, kuriuos įkraunate prijungę prie elektros tinklo. Kai akumuliatorius išsikrauna, automobilis veikia kaip įprastas hibridinis automobilis. PHEV vairavimas leidžia naudotis nemaža dalimi elektromobilio privalumų, tačiau neprarandamas vidaus degimo motoro suteikiamas praktiškumas ypač važiuojant ilgesnį atstumą ar didesniu greičiu. „MX-30 R-EV“ turi unikalią rotorinę hibridinę sistemą, kurioje ikoniškasis „Mazda“ rotorinis variklis naudojamas tik kaip generatorius krauti elektros bateriją, kuri varo visureigio ratus.

Kuo didesnis transporto priemonės hibridizacijos laipsnis, tuo mažesnis vidaus degimo variklis. Anksčiau hibridiniai automobiliai būdavo tik kompaktiški, tačiau šiandien galima įsigyti visureigių, sportinių automobilių, mikroautobusų ir net pikapų, kuriuose naudojama hibridinė jėgainė, siekiant padidinti efektyvumą.

Dažniausiai hibridinis elektrinis automobilis naudoja vidaus degimo variklį ir elektros akumuliatorius, varančius elektrinius variklius. Hibridiniai automobiliai turi elektros variklį, kurio baterijos kraunasi, kai automobilis važiuoja. Hibridinės transporto priemonės naudoja keletą gudrių triukų, kad įkrautų savo akumuliatorius važiuojant. Pavyzdžiui, rekuperacinis stabdymas surenka stabdžių sukuriamą energiją ir nukreipia ją atgal į akumuliatorių. Automobilio kompiuteris gali pats parinkti, kada naudoti elektros variklį, vidaus degimo variklį ar jų abiejų derinį, optimizuojant efektyvumą ir našumą pagal važiavimo sąlygas.

Kas yra „Toyota“ hibridinė sistema?

„Toyota“ hibridinės sistemos veikimas

Didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas „Toyota“ šiuo metu gamina gausiausią hibridinių automobilių gamą ir turi didžiausią patirtį šioje srityje. „Toyota“ hibridinė sistema sujungia benzininį variklį ir elektros pavarą taip, kad automobilis galėtų dalį laiko važiuoti elektra, o dalį - efektyviausiu benzininio variklio režimu. Klasikiniai „Toyota“ hibridai (ne įkraunami iš lizdo) energiją pasigamina patys: stabdant ir riedant, dalį energijos atgauna rekuperacija, o prireikus bateriją palaiko benzininis variklis.

Hibriduose stabdant dažnai pirmiausia dirba elektros variklis-generatorius: jis lėtina automobilį ir tuo pačiu generuoja elektrą. „Stop-and-go“ režime (šviesoforai, kamščiai, lėtas riedėjimas) hibridas gali dažniau naudoti elektrinę pavarą ir rekuperaciją. Dėl to reali sąnaudų nauda dažniausiai atsiskiria būtent mieste, o ne vien tik greitkelyje.

Nors dalis vairuotojų bijo CVT pavarų dėžės dėl stereotipų, „Toyota“ hibriduose naudojama kitokia logika: sistema paskirsto galią tarp benzininio variklio ir elektros pavaros per vadinamą „power split“ mechanizmą. Pradėjus judėti ar lėtai riedant, automobilis dažnai naudoja elektrinę pavarą. Dėl to pajudėjimas iš vietos būna tylesnis, o mieste važiavimas - ramesnis. Elektros variklis gali suteikti momentinį sukimo momentą, todėl startas mieste dažnai būna energingas.

Važiavimas „Toyota“ hibridu kiek galima supaprastintas ir primena tradicinio automobilio su automatine pavarų dėže valdymą. Kompiuteris sprendžia, ką naudos - elektrą ar benzino variklį, atsižvelgdamas į benzino variklio aušinimo skysčio temperatūrą.

Pilnų hibridų veikimo režimai ir apšilimo etapai

Paprastai pilni hibridiniai automobiliai gali veikti šešiais režimais. Transporto priemonės centrinis valdiklis yra atsakingas už tinkamo režimo (optimalaus bet kuriuo metu) parinkimą, ir tai vyksta visiškai automatiškai. Hibridinės sistemos apšilimo etapai yra šie:

  1. S1 etapas: Benzino variklis yra šaltas. Užvedus variklį, jis dirba, kol nepasiekia 40 laipsnių temperatūros be pertraukimų. Benzino variklis dirba kiek kitokiu režimu, tad jam trūksta galios. Kompiuteris benzino variklio energija naudojasi nedaug, todėl jaučiamas galios stygius, o elektra naudojama palyginti aktyviau. Pastebimas momentinis kuro sąnaudų padidėjimas.
  2. S2 etapas: Benzino variklis jau yra įšilęs iki 40 laipsnių. Variklis užgesinamas automobiliui sustojus (pvz., prie šviesoforo), tačiau kompiuteris vis dar nenaudoja vien elektros režimo. Važiuojant pastoviai turi dirbti benzino variklis.
  3. S3a etapas: Benzino variklio temperatūra viršija 73 laipsnius.
  4. S3b etapas: Benzino variklio temperatūra viršija 73 laipsnius ir automobilis važiuoja greičiau nei 54 km/h. Kompiuteris elgiasi kaip ir vėlesniame S4 etape, t.y. važiuojant gali atjungti vidaus degimo variklį ir naudoti tik elektrą arba nieko.
  5. S4 etapas: Benzino variklio temperatūra viršija 73 laipsnius ir automobilis yra pastovėjęs 5-10 sekundžių, kad variklis galėtų atlikti laisvos eigos testą. Perėjimo metu benzino variklis dirba kiek ilgiau (minėtas 5-10 sekundžių) ir tik atlikęs laisvų sūkių testą kompiuteris pereina į normalų režimą. Perėjimą iš S3a į S4 stabdo EV režimo naudojimas (jei stovime sustoję ir benzino variklis nesisuka, liekame S3a režime). Esant S4 režime variklio užgesinimai sustojus nebebus jaučiami, nes gesinimas atliekamas dar stabdymo metu, kuomet naudojami elektros varikliai (generuodami arba naudodami elektrą).

Kol temperatūra nepakyla iki 73 laipsnių, benzino variklis dirba (S1, S2 ir S3 etapuose). Pasiekus ją, laukiama 5-10 sekundžių sustojimo (S3 etape) ir pereinama į visišką hibridinį režimą (S4 etapą).

Šiame, pilnai hibridiniame, režime viską sprendžia ir paskirsto kompiuteris. Jis nuolat matuoja, ką naudoti efektyviau ir ar to pakaks. Pavyzdžiui, greitinant iš vietos pradžią atlieka elektros varikliai, ir jei akceleratoriaus pedalas nuspaustas stipriai, iškart po to į pagalbą ateina benzino variklis. Važiuojant vėlgi derinama pusiausvyra tarp elektros ir benzino variklių. Stabdant benzino variklis atjungiamas ir pradedama regeneracinės energijos kaupimas. Jei matomas elektros energijos perteklius, kompiuteris būtinai ją panaudos, sumažindamas arba visai nutraukdamas benzino variklio apsukas ir duodamas darbo elektros varikliams.

Siekiant prailginti baterijos tarnavimo laiką, kompiuteris palaiko baterijos įkrovimą 40-80% ribose, t.y. naudojama tik 40% talpos.

Vairavimo rekomendacijos ir „Pulse and Glide“ metodika

Hibridinė pavara veikia efektyviausiai, jei vairuotojas laikosi tam tikrų bendrųjų naudojimo instrukcijų:

  • Jei įmanoma, reikia važiuoti tolygiai ir išlaikyti pastovų greitį.
  • Elektrinio režimo diapazoną galima padidinti apribojant multimedijos, šildymo, oro kondicionavimo naudojimą.

Paprastai važiuojant naudojamas D pavaros režimas, bet atskiriems atvejams yra sukurta B pavara. Šio režimo metu automobilio stabdymui pasitelkiamas pats benzino variklis. Atleidus akseleratoriaus pedalą, transmisija perleidžia dalį ratų energijos į benzino variklį, ir pastarasis sukasi nenaudodamas kuro. Tai ypač naudinga didelėse nuokalnėse, kuomet baterija tampa pilnai įkrauta ir regeneracija nebevyksta.

„Pulse and Glide“ metodika apima pagreitėjimą iki norimo greičio (naudojant benzininį variklį ir įkraunant bateriją), po to riedėjimą (naudojant elektrą arba visai be energijos), ir vėl kartojant. Šis būdas, jei atliekamas teisingai ir eismo sąlygos leidžia, gali sutaupyti 10% ar daugiau degalų. Vis dėlto, svarbiausia yra atsipalaiduoti ir daugiau dėmesio skirti eismui, nei bandant įvairias efektyvumo teorijas.

Hibridinio automobilio variklio skyrius

Dažniausiai užduodami klausimai apie hibridinių automobilių veikimą

Ar normalu, kad mano hibridinis automobilis veikia tuščiąja eiga?

Taip. Paprastai hibridinio automobilio variklis išsijungia taupant degalus, kai sustabdote automobilį prie šviesoforo arba pastatote jį neišjungę. Hibridinių automobilių varikliai gali veikti tuščiąja eiga, kaip ir įprasti varikliai, tačiau jiems paprastai reikia veikti tuščiąja eiga daug rečiau. Hibridinio automobilio variklis dėl įvairių priežasčių gali staiga pradėti veikti tuščiąja eiga, pavyzdžiui, įkraunant bateriją ar šildant saloną. Šaltu oru hibridinis automobilis paprastai dažniau dirba tuščiąja eiga, nes tuščiąja eiga dirbantis variklis yra pagrindinis salono šilumos šaltinis. Jei atrodo, kad hibridinis variklis tuščiąja eiga dirba nuolat arba daug dažniau nei įprastai, kreipkitės į meistrą - kartais tai rodo įkrovimo sistemos arba baterijos problemą.

Ar normalu, kad mano hibridinis automobilis smarkiai svyruoja / šuoliuoja / trūkčioja?

Paprastai ne, tačiau atsakymas priklauso nuo trikdžių stiprumo. Priklausomai nuo hibridinio automobilio amžiaus ir būklės, galite pastebėti nedidelius važiuoklės svyravimus ar trūkčiojimus, kai elektros ir benzino energija yra padalijama ir sumaišoma prieš perduodant ją į ratus. Jei įjungus benzininį variklį jaučiate nedidelį transmisijos šuolį ar trūkčiojimą, tai nėra priežastis nerimauti. Tačiau staigus šių pojūčių padažnėjimas ar intensyvumas dažnai gali reikšti problemą, ypač jei girdite kokį nors trinktelėjimą ar metalinį trinktelėjimą. Tokiais atvejais kreipkitės į meistrą.

Ar normalu, kad mano hibridinis automobilis važiuodamas atbuline eiga skleidžia triukšmą?

Taip. Garsas, kurį hibridinių transporto priemonių vairuotojai girdi važiuodami atbuline eiga, yra elektra generuojamas garsas, skirtas įspėti pėsčiuosius apie jūsų buvimą. Važiuojant atbuline eiga hibridai paprastai nedirba su benzininiais varikliais važiuodami nedideliu greičiu, t. y. paprastai atbuline eiga jie važiuoja visiškai tyliai, naudodami baterijos energiją. Taigi, siekiant didesnio saugumo, hibridiniai automobiliai, važiuodami atbuline eiga ir važiuodami į priekį stovėjimo aikštelės greičiu, skleidžia įspėjamąjį garsą.

Ar normalu, kad mano hibridinis automobilis įspėja apie mažą energijos kiekį?

Retai, bet taip. Įspėjimas apie mažą galią arba ribotą galią yra natūralus hibridinio automobilio atsakas, kai sąlygos nėra idealios tinkamam hibridinės sistemos veikimui. Nors ir retai, tokį įspėjimą galite pamatyti tam tikromis važiavimo sąlygomis, kai labai karšta, arba varikliui įsijungiant, kai labai šalta. Po akimirkos ar dviejų automobilio hibridinė sistema turėtų kompensuoti ekstremalią temperatūrą ir įspėjimas turėtų išnykti. Atkreipkite dėmesį, kad nuolatiniai arba pasikartojantys įspėjimai taip pat gali reikšti variklio arba hibridinės sistemos gedimą.

Ar normalu, kad mano hibridinis automobilis staiga ima skleisti stiprų garsą?

Retai kada būna rimta priežastis, dėl kurios bet kuri transporto priemonė staiga ima skleisti stiprų garsą. Hibridiniai automobiliai turi bent vieną elektros variklį, kuriame laisvai suktis padeda guolis. Nors tik nedaugelis hibridinių automobilių savininkų praneša apie elektros variklio problemas, tačiau tie, kurie jas patiria, dažnai susiduria su ankstyvu elektros variklio guolio gedimu, dėl kurio gali staiga pasigirsti garsus šlifavimo ar švilpimo garsas. Staigus garsus garsas taip pat gali atsirasti dėl blogo rato guolio, stabdžių sistemos problemų, pažeistos ar nuleistos padangos arba pavogto katalizatoriaus. Jei jūsų automobilis staiga ima garsiai triukšmauti, kuo greičiau jį patikrinkite.

Ar normalu, kad baterija niekada nebūna visiškai įkrauta?

Taip. Jūsų hibridinio automobilio baterija nuolat persijungia tarp įkrovimo ir išsikrovimo kas kelias sekundes ar dažniau. Šis procesas yra automatinis ir vairuotojui nematomas. Daugumoje hibridinių automobilių vairuotojai gali matyti įkrovos lygio matuoklį arba indikatorių, kad realiuoju laiku matytų baterijos įkrovos lygį. Skirtingai nei išmanusis telefonas ar nešiojamasis kompiuteris, hibridinio automobilio baterija nėra įkraunama iki galo ir laukiama, kol ji beveik išsikraus, o tada vėl įkraunama iki galo. Dėl šios priežasties vairuotojai, stebintys baterijos įkrovos būklę, paprastai pastebi, kad įkrovos lygis nuolat kyla ir krenta, o baterija retai rodo, kad yra pilna arba tuščia, ir svyruoja ties 50 proc. riba. Tai nėra priežastis nerimauti ir neturi įtakos automobilio efektyvumui.

Ar normalu, kad mano hibridinio variklio išmetimo vamzdis rūksta, kai jis šaltas?

Vienoje konkrečioje situacijoje - taip. Kai variklis užvedamas esant dideliam šalčiui, trumpam gali būti sudeginama papildomų degalų, kad variklis įšiltų ir būtų kuo taupesnis. Dėl tokio papildomų degalų deginimo iš išmetimo vamzdžio gali pasirodyti tirštesni ir tamsesni dūmai, o ore gali pasklisti specifinis kvapas. Tai normalu daugeliui variklių (įskaitant hibridinius variklius), kai jie įsijungia itin šaltu oru, tačiau dūmai ir kvapas turėtų išsisklaidyti po kelių akimirkų darbo tuščiąja eiga. Ir atvirkščiai, hibridinis variklis, kurio išmetamosios dujos važiuojant arba užvedimo metu, esant šiltai temperatūrai, skleidžia dūmus, gali turėti rimtą problemą.

Hibridinis automobilis įkraunamas viešojoje stotelėje

Hibridinių automobilių privalumai ir trūkumai

Svarbiausias hibridinės transporto priemonės privalumas - degalų ekonomija. Pavyzdžiui, „Toyota Corolla Hybrid“ bendras degalų ekonomiškumo rodiklis yra 22 km/l, taigi jis yra 57 % ekonomiškesnis nei nehibridinis „Corolla“ sedanas su baziniu varikliu. „Toyota Yaris Hybrid“ kuro sąnaudos mieste apskritai neįtikėtinos - vos 3.1 l / 100 km.

Dar vienas hibridinių automobilių privalumas - mažesnis anglies dioksido pėdsakas. Paprastai tariant, automobilis, kuris sudegina mažiau degalų, yra naudingesnis aplinkai. Tai ypač aktualu, jei turite įkraunamą hibridinį automobilį ir gyvenate vietovėje, kurioje daug energijos gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Galbūt tai nustebins, bet dar vienas hibridinių automobilių privalumas - geresnės eksploatacinės savybės. Šis našumo padidėjimas ypač taikomas įkraunamiems hibridiniams automobiliams su gausiu elektros sukimo momentu. Įkraunami hibridiniai modeliai, pradedant „Toyota RAV4 Prime“ ir baigiant „Lincoln Aviator Grand Touring“, turi daugiau galios ir sukimo momento nei jų nehibridiniai analogai, be to, yra efektyvesni.

Hibridiniai automobiliai taip pat turi mažiau brangių dylančių detalių. Pavyzdžiui, hibridinis automobilis neturi sankabos mechanizmo, generatoriaus ir variklio paleidimo variklio, nė vienas hibridinis komponentas nenaudoja hidraulinio skysčio, todėl jie visiškai nereikalauja priežiūros. Stabdant elektriniu varikliu, stabdžių trinkelės susidėvi kur kas mažiau ir jas reikia keisti dvigubai rečiau.

Benzininiai varikliai yra naudojami daugelyje hibridinių automobilių ir tikėtina, tokie varikliai dominuos ir artimiausioje ateityje. Dyzeliniai hibridiniai automobiliai naudoja dyzelinius variklius energijai gauti. Dyzelinių automobilių taupumas kartu su hibridinėmis technologijomis gali gerokai padidinti nuvažiuotą atstumą. Daugelis dyzelių gali naudoti 100 % biodyzeliną.

Trūkumai, apie kuriuos kartais kalbama, pavyzdžiui, kad hibridinės transporto priemonės nėra visiškai patikimos šaltomis žiemomis, yra mitas. Hibridinėje sistemoje elektrinis variklis palaiko įprastinį benzininį variklį, kuris neleidžia hibridiniam akumuliatoriui ekstremaliomis sąlygomis visiškai išsikrauti ir užtikrina optimalų jo įkrovimą net atšiauriomis žiemos sąlygomis. Taip pat kalbos apie mažesnį patvarumą yra nepagrįstos. „Toyota“ ir „Lexus“ klientai hibridiniais automobiliais jau nuvažiavo milijardus kilometrų, o techninio aptarnavimo kaštai yra netgi mažesni negu įprastų automobilių.

Baterijos vietos problema, kuri anksčiau buvo aktuali, taip pat sprendžiama. Nauji hibridiniai modeliai jau turi gerokai mažesnius akumuliatorius, kurie leidžia padidinti bagažinės erdvę iki klasės konkurentų lygio. „Lexus“ ir naujųjų „Toyota“ hibridinių transporto priemonių akumuliatorius sumontuotas po galine sėdyne.

Kas yra „Toyota“ hibridinė sistema?

Hibridiniai automobiliai rinkoje ir ateities perspektyvos

Lietuvoje hibridai populiarėja dėl paprasto naudojimo. Jie leidžia sutaupyti degalų, mažina emisijas, o svarbiausia - nereikalauja įkrovimo infrastruktūros. Nors hibridinės pavaros schema gali atrodyti sudėtinga, vairuotojui ji veikia automatiškai ir nepastebimai. Rezultatas - mažesnės sąnaudos, didesnis patogumas ir tylesnė kelionė.

Šiuo metu hibridiniai automobiliai išgyvena tikrą bumą, jie labai gerai parduodami kaip nauji, taip pat yra ieškomi antrinėje rinkoje. „Honda“ integruoto variklio pagalbos sistema (IMA), naudojama tokiuose modeliuose kaip „Civic“, „Jazz“ ir „Insight“, techniškai yra lengvas hibridas. Antrosios kartos „Prius“ pristatė „Toyota“ hibridinę technologiją platesnei auditorijai. „Yaris Hybrid“ pristatė „Toyota“ hibridinę technologiją miesto automobilių segmente. 1,8 l darbinio tūrio hibridinė sistema, esanti „Prius III“, „Auris“, „CH-R“ ir „Lexus CT200h“, yra puikus ekonomiškumo ir patikimumo derinys. „Lexus RX 450h“ siūlo V6 hibridinę galią ir prabangos savybes.

Nors nė viena hibridinė sistema nėra visiškai nereikalaujanti techninės priežiūros, japoniški hibridiniai automobiliai - ypač „Toyota“ ir „Honda“ - vis dar dominuoja ilgaamžiškumo ir įperkamumo požiūriu. Iki šių dienų pasaulyje jau parduota daugiau nei 3 milijonai hibridinių „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių. 2013 metais Lietuvoje įregistruotas 131 hibridinis automobilis. Perkamiausi - „Lexus“ modeliai (jų įregistruota 70 vnt., 2012 m. - 85). „Toyota“ modelių parduota nuo 37 vnt. 2012 m. iki 57 vnt. 2013 m.

Gyvename įdomiais laikais, kai nuolat atsiranda naujų produktų: pigesni EV su daugiau įkrovimo galimybių, įvairūs ir šeimai tinkami įkraunami hibridai bei rafinuotesni ir visapusiškesni hibridai. Ateityje tikimasi, kad bus pristatytos kai kurių populiarių mažų visureigių papildomos hibridinės versijos, pavyzdžiui, „Ford Escape PHEV“ ir „Toyota RAV4 Prime“, net planuojama, jog bus „Jeep Wrangler 4xe“.

tags: #kaip #veikia #toyota #hybrid #variklis

Populiarūs įrašai: