Šaltais žiemos rytais neretai galima sulaukti kaimynų ar draugų pagalbos šauksmo su prašymu padėti užvesti automobilį. Į tokią situaciją galime pakliūti ir patys. Dažniausiu tokios problemos sprendimo būdu tampa užvedimo laidai. Bet kaip jais naudotis, kad pagalba netaptų papildoma problema?
Po šaltos nakties neužsivedantį automobilį dažniausiai bandoma atgaivinti dviem būdais - tempiant buksyravimo lynu arba su specialiais užvedimui skirtais laidais. Pirmasis būdas suteikia didesnes garantijas, tačiau reikalauja ir tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, tinkamos kelio ar gatvės atkarpos. Norint automobilį užvesti su laidais, tai galima padaryti praktiškai bet kur.
Tačiau prieš pradedant suteikti arba priimti pagalbą, būtina žinoti tam tikrus veiksmus, kad pagalba būtų efektyvi, o ne taptų dar didesne problema.
Priežasčių identifikavimas
Pirma, būtina išsiaiškinti, kodėl automobilis neužsiveda. Pavyzdžiui, jei akumuliatorius išsikrovė dėl to, kad vairuotojas pamiršo išjungti žibintus ar salono apšvietimą - tai menka problema. Kur kas sudėtingiau bus tuo atveju, jei automobilis neužsiveda dėl techninio gedimo. Pavyzdžiui, jei dyzeliniam varikliui neveikia pakaitinimo žvakės. Tokiu atveju, užvesti automobilį laidais gali nepavykti, galimą užvestį tik tempiant buksyravimo lynu.
Naudojant užvedimo laidus
Identifikavus problemą, galima imtis kito žingsnio - laidų uždėjimo. Daugelis specialistų pataria pirmiausia uždėti gnybtą ant norimo užvesti automobilio akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus. Tuomet kitą gnybtą uždėti ant pagalbą teikiančio automobilio akumuliatoriaus „pliuso“. Po to tokia pačia seka turi būti sujungiami neigiami (-) akumuliatorių poliai. Patartina, kad laidus jungtų vienas žmogus. Taip pat būtina laidus laikyti atskirai.
Šiuos veiksmus reikia atlikti ypač atidžiai, nes supainiojus ir gnybtais sujungus neteisingus akumuliatoriaus polius gali įvykti trumpasis jungimas ir papildomų problemų gali turėti ne tik pagalbos prašiusio, bet ir ją suteikusio automobilio savininkas.
Tinkamai uždėjus laidus, patartina palaukti apie 15 minučių, kol pagalbos prireikusio automobilio akumuliatorius pasikraus. Tuomet pagalbą teikiantį automobilį būtina užgesinti ir tik tada mėginti užvesti „nusilpusį“ kolegą, tačiau laidus reikia palikti pajungtus.
Šis veiksmas būtinas dėl to, kad dėl užvedimo metu galimų įtampos svyravimų galima pakenkti abiejų automobilių generatoriams ar kitoms elektronikos sistemoms. Dėl tos pačios priežasties, užvedimo metu padedančio automobilio variklis turi būti užgesintas ir iš uždegimo spinelės ištrauktas raktelis.
Jei automobilis techniškai tvarkingas ir visi veiksmai atlikti teisingai, po vieno ar dviejų mėginimų užvesti dar visai neseniai gyvybės ženklų nerodęs variklis turėtų užsivesti. Jei iš pirmo karto to padaryti nepavyko, viską galima pakartoti. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad neišsikrautų pagalbą teikiančio automobilio akumuliatorius.
Užvedus pagalbos reikalavusį automobilį, laidus būtina atjungti atvirkštine tvarka, nei jie buvo prijungti. Tai yra, pirmiau atjungiami neigiami poliai, po to - teigiami.
Pravartu žinoti ir tai, kad benzininius variklius su laidais paprastai pavyksta užvesti greičiau ir paprasčiau, nes jiems reikia mažiau elektros energijos. Su dyzeliniais automobiliais gali tekti pavargti ilgiau.
Taip pat galutinio rezultato sėkmę gali lemti ir naudojamų laidų kokybė bei maksimali jų apkrova. Pavyzdžiui, 300 A (amperų) laidai bus mažiau efektyvūs nei tokie, kurių maksimali apkrova 500 ar 700 A.
Automobilio užvedimo principai
Modernaus automobilio variklio užvedimas yra labai paprasta procedūra - pasukate ar paspaudžiate ką reikia ir išgirstate pažįstamą mašinos balsą. Šiuolaikinio automobilio variklį užveda starteris, kuris judančiu krumpliaračiu susijungia su smagračiu, per jį pasuka variklį ir, atlikęs savo darbą, išsijungia. Kai variklis dirba, jo stūmokliai degalų ir oro mišinio degimo dėka juda aukštyn-žemyn ir suka alkūninį veleną. Variklio užvedimas vyksta atvirkštine kryptimi - reikia pasukti alkūninį veleną ir taip išjudinti stūmoklius.
Seni automobiliai (ir tankai) naudojo į variklio galą įstatomą užvedimo rankeną. Ji buvo gana pavojinga, bet leido žmogui atlikti tą patį veiksmą, kurį dabar atlieka elektrinis starteris - pasukti alkūninį veleną ir priversti variklį dirbti. Ir kiti žmogaus jėga pasikliaujantys užvedimo mechanizmai - spiriami motociklų ar traukiami žoliapjovių starteriai - veikia panašiai. Net ir stūmoklinius variklius turintys lėktuvai kadaise buvo užvedami pasukant propelerį rankomis ar specialiais įrenginiais.
Automobilio užvedimas stumiant ar buksyruojant naudoja tą patį principą.
Automobilio užvedimas stumiant ar tempiant
Kai automobilyje su mechanine pavarų dėže yra įjungtas bėgis, jo ratai yra mechaniškai sujungti su varikliu (ratai-transmisija-sankaba-variklis). Taigi, pasukti variklį galima sukant ratus - pavyzdžiui, stumiant arba tempiant automobilį. Vairuotojas laiko nuspaustą sankabos pedalą, kol stumiamas/traukiamas automobilis įsibėgėja, o tada jį staiga paleidžia, kad ta ratuose sukaupta energija per transmisiją būtų nukreipta į variklį.
Automatinė transmisija ir užvedimas stumiant
Tačiau automobiliai su automatine transmisija neturi sankabos pedalo - vairuotojas negali tiesiog numesti sankabos ir vienu judesiu pasiųsti energijos impulsą į alkūninį veleną. Net ir pavarų perjungimo svirties kelias nuo N iki D dažnai yra labai vingiuotas. Iš tikrųjų, dažnas gamintojas nerekomenduoja stumdyti ar buksyruoti automobilių su automatinėmis transmisijomis.
Paprastos automatinės transmisijos mechaninio sankabos mechanizmo vietoje naudoja hidraulinį sukimo momento keitiklį. Kai variklis sukasi lėčiau arba yra išjungtas, sukimo momento keitiklis yra atviroje padėtyje - tarsi lyg būtumėte nuspaudę įsivaizduojamą sankabos pedalą. Dėl to sustojus prie šviesoforo nereikia skubėti įjungti neutralios pavaros - žemais laisvais sūkiais dirbantis variklis yra atjungtas nuo ratų ir nebando kovoti prieš stabdžius. Todėl stumiant užvesti automobilį su automatine transmisija greičiausiai nepavyks - nepriklausomai nuo pavarų svirties padėties ratai tiesiog bus atjungti nuo variklio.
Daugeliu atveju, tik dirbantis variklis gali pakelti automatinės transmisijos skysčio slėgį taip, kad sukimo momento keitiklis sujungtų ratus ir variklį. Bet kai kurie senesni automobiliai turi kiek kitokį automatinės transmisijos skysčio pumpavimo mechanizmą, kuris gali būti aktyvuotas ir automobiliui riedant didesniu greičiu net su išjungtu varikliu. Pavyzdžiui, 20 amžiaus vidurio General Motors automobiliai su Powerglide transmisija galėjo būti užvesti tempiant - pasiekus apie 50 km/val. greitį slėgis transmisijoje pakildavo iki reikiamo lygio. Paskutinis toks amerikietiškas automobilis buvo 1969-ųjų Chevrolet Corvair. Žmonės pasakoja, kad ir senesnius Mercedes-Benz su automatinėmis transmisijomis įmanoma užvesti tempiant. Bet ne stumiant, nes įsibėgėti iki 40-50 km/val. bėgte yra neįmanoma. Be to, tokie bandymai gali pakenkti transmisijai.
Kitos automatinės transmisijos
Dviejų sankabų transmisija primena dvi mechanines pavarų dėžes - kiekviena turi sankabą ir kasantrą bėgį. Tačiau automobilio su dviejų sankabų transmisija užvesti stumiant ar tempiant nepavyks, nes vairuotojas negali valdyti sankabos ar perjunginėti pavarų su išjungtu varikliu. Jei akumuliatorius yra išsikrovęs, neveiks ir kompiuteris.
Robotizuota mechaninė pavarų dėžė yra mechaninė pavarų dėžė su kompiuterizuotais valdymo įrenginiais, kurie už vairuotoją atlieka pavarų perjungimą ir sankabos valdymą. Kadangi robotui reikia veikiančio kompiuterio ir elektros, užvesti tokį automobilį stumiant ar tempiant irgi nepavyks.
Bepakopės transmisijos (CVT) privalumas - sklandus veikimas, nes ji neturi atskirų bėgių. Automobilis su CVT negali būti užvedamas stumiant ar tempiant, nes tik variklio sūkiai gali, vaizdžiai tariant, uždaryti transmisiją ir sujungti ratus su varikliu.
Taigi, tai, kaip reaguosite į nusėdusį akumuliatorių, labai priklauso nuo jūsų automobilio transmisijos. Trys pedalai ir svirtis salono centre leidžia pabandyti automobilį užvesti stumiant ar buksyruojant. Kitu atveju, jei automobilis turi automatinę transmisiją, geriau jo nestumdyti ir netampyti.
Rizika užvedant automobilį stumiant
Automobilių užvedimas stumiant ar traukiant yra praktikuojamas jau daugelį metų ir puikiai pasiteisino automobiliuose su nesudėtingais benzininiais varikliais. Naujų modelių automobilius užvedant stūmimo būdu reikia tai daryti labai atsargiai. Starteris įsijungia nuo nulinių apsukų ir greitai, bet tolygiai pagreitina variklio komponentus. Užvedimo stūmimo arba traukimo atveju gali įvykti staigus trūkčiojimas.
Kad to išvengtumėte, užvedant transporto priemonę reikia įjungti, pavyzdžiui, antrą arba trečią pavarą, o sankabą atleisti lėtai ir labai sklandžiai. Užvedimo stūmimo arba traukimo atveju gali įvykti staigus trūkčiojimas, kuris gali labai pakenkti dviejų masių smagračiui, kuris stengiasi kompensuoti staiga atsiradusias jėgas. Net jei jis iš karto nesugadinamas, jo tarnavimo laikas bus ribotas.
Neužvedus variklio po kelių bandymų, gali nutekėti nesudegę degalai į tepalo karterį, o dalis jų patenka į katalizatorių arba dyzelino kietųjų dalelių filtrą - vienus brangiausių automobilio komponentų. Kuo ilgiau bandysite užvesti variklį, tuo didesnė rizika, kad automobilis bus sugadintas. Panašus poveikis pasireiškia ir ilgai sukant starterį.
Jei dėl kokių nors priežasčių automobilis neužsiveda po kelių bandymų, verta pagalvoti, ar ne protingiau būtų kviesti techninę pagalbą, užuot bandžius dar kartą.
Pasiruošimas šaltam orui
Pirmieji šalčiai kasmet automobiliams tampa egzaminu, kai oro sąlygos patikrina jų akumuliatoriaus ir variklio galimybes. Praktika rodo, kad didžioji dalis transporto priemonių, kurios užšąla esant didesniam minusui, yra senesnės nei 10 metų bei varomos dyzelinu, tačiau nereti ir tokie atvejai, kai silpnas akumuliatorius bei neveikiančios pakaitinimo žvakės šaltyje sutrukdo užvesti ir naujesnį automobilį.
Draudikai nerekomenduoja neužsivedančio automobilio akumuliatorių krauti nuo kitos transporto priemonės akumuliatoriaus, kad dėl įkrovimo metu atsirandančio stipraus įtampos šuolio nesugestų paslaugą suteikiančio automobilio elektronika.
Žalų ekspertas taip pat akcentavo automobilio tempimo pavojus. Pasak specialistų, žiemos metu vis dar gaunama pranešimų apie tempiant įvykusius eismo įvykius. Tempti labai nesaugu dėl paprastai tokiu metu esančios snieguotos kelio dangos bei prasto matomumo tempiamo automobilio vairuotojui.
7 pagrindiniai žingsniai, kaip užvesti automobilį speiguotą rytą
- Nuspauskite sankabos pedalą: Esant šaltam orui dėl sustingusios alyvos starteriui sunkiau sukti variklį su prievadais, todėl nuspaudus sankabos pedalą automobiliuose su mechanine pavarų dėže bus sutaupoma sukimo energija.
- Dyzelinius variklius būtinai „pažadinkite“: Reikia kelis kartus pasukti automobilio užvedimo raktelį ir pašildyti žvakes. Raktelį būtina sukti į padėtį, kai prietaisų skydelyje užsidega lemputės. Palaikykite raktelį vos kelias sekundes - kol užges pakaitinimo žvakių simbolio lemputė ir grįžkite į pradinę padėtį, šį veiksmą pakartokite tris-penkis kartus. Po šių veiksmų bandykite užvesti variklį švelniai spausdami akceleratorių.
- Nekankinkite starterio ir akumuliatoriaus: Jeigu užvesti nepavyksta, nekankinkite starterio ir akumuliatoriaus ilgai, nes užvedimo periodai turi būti trumpi ir trukti vos kelias sekundes. Tokiais atvejais elektros sistemai būtina reiktų leisti pusę minutės pailsėti. Trumpi starterio sukimo periodai išjudins sustingusį automobilio tepalą.
- Taupykite energiją: Reikėtų išjungti visus prietaisus, kurie naudoja elektrą. Tai ne tik žibintai, salono šildymo bei ventiliacijos sistema, bet ir langų bei sėdynių šildymas ir radijo imtuvas.
- Nuolat stebėkite, ar akumuliatorius nėra išsikrovęs: Klausykite, kaip starteris suka variklio alkūninį veleną, jei garsas silpnas, o prietaisų skydelio apšvietimas prigęsta, akumuliatorius tikriausiai bus išsikrovęs.
- Sušildykite alyvą: Variklį užkūrus venkite stiprių sūkių. Judančių detalių sutepimas tokioms sąlygomis yra prastesnis, todėl reikėtų palaukti, kol alyva sušils. Nespauskite akceleratoriaus stipriai, nes nesuteptos judančios detalės greitai dėvisi.
- Nenaudokite tempimo virvių: Tai nėra saugu nei tempiamai, nei tempiančiai transporto priemonei.
Dažniausios neužsivedimo priežastys šaltyje
Esant labai žemai oro temperatūrai - -20 °C ir dar šalčiau - automobilio užvedimas gali tapti rimtu iššūkiu net techniškai tvarkingai transporto priemonei. Šaltis veikia akumuliatorių, degalus, variklio alyvą ir elektronines sistemas.
Akumuliatoriaus problemos
Esant -20 °C ir žemesnei temperatūrai, akumuliatoriaus efektyvumas gali sumažėti net iki 40-50 procentų. Jei akumuliatorius senesnis nei 4-5 metai, prieš žiemą verta patikrinti jo būklę arba net pakeisti nauju. Šaltyje silpnas akumuliatorius yra dažniausia neužsivedimo priežastis. Jei yra galimybė, labai šaltomis naktimis akumuliatorių galima nuimti ir laikyti šiltesnėje patalpoje.
Alyvos ir kuro tirštėjimas
Taip pat sutirštėja variklio alyva, todėl starteriui reikia daugiau jėgos prasukti variklį. Dyzeliniuose automobiliuose taip pat gali tirštėti kuras. Visa tai ženkliai padidina apkrovą užvedimo sistemai. Žiemą reikia naudoti žieminį dyzeliną, kuris neužšąla prie žemų temperatūrų. Jei bake likęs vasarinis kuras, jis gali parafinuotis ir užkimšti filtrus. Benzininiuose automobiliuose verta laikyti bent pusę bako kuro - taip sumažėja kondensato susidarymo rizika.
Kitos priežastys
Problema gali tapti ir degimo (benzinu varomiems automobiliams) bei kaitinimo (dyzeliniams automobiliams) žvakės. Jas specialistas siūlo patikrinti dar ateinant didiesiems šalčiams.
Jei ir akumuliatorius, ir degimo ar kaitinimo žvakės veikia, gali būti, jog sugedo jūsų automobilio starteris. Nukritus oro temperatūrai, variklis užsiveda sunkiau, todėl padidėja starterio darbo krūvis - tuomet šis ne tik greičiau dėvisi, bet jei ir taip jau yra nelabai naujas, jo generuojamų apsukų gali nepakakti automobiliui užvesti.
Papildomos priemonės ir prevencija
Jei automobilis neužsiveda po kelių bandymų, verta naudoti papildomas priemones, pvz. užvedimo laidus ir kito automobilio pagalbą. Prijungus laidus, pirmiausia užvedamas pagalbinis automobilis, leidžiama jam kelias minutes padirbti, ir tik tada bandoma užkurti neužsivedantį automobilį. Svarbu laikytis teisingos laidų prijungimo sekos, kad nepažeistumėte elektronikos.
Kita galimybė - nešiojamas užvedimo įrenginys (jump starter). Tai kompaktiška baterija, kuri suteikia pakankamai srovės užvedimui. Žiemą toks įrenginys gali būti labai naudinga investicija, ypač jei automobilis laikomas lauke.
Labai šaltuose regionuose naudojami variklio šildytuvai. Tai elektriniai arba kuro pagrindu veikiantys įrenginiai, kurie pašildo variklį prieš užvedimą. 20-30 minučių pašildymas gali ženkliai palengvinti užvedimą ir sumažinti variklio dėvėjimąsi.
Prevencija dažnai yra svarbesnė už pačią užvedimo procedūrą. Jei prognozuojamas didelis šaltis, statykite automobilį garaže arba bent jau užuovėjoje. Reguliari techninė priežiūra - kokybiški filtrai, žvakės, tvarkinga degimo sistema - ženkliai padidina tikimybę, kad automobilis užsives.
Jei automobilis vis dėlto neužsiveda, nereikėtų jo kankinti dešimtimis bandymų. Tai gali sukelti rimtesnius gedimus. Tokiu atveju geriau pasinaudoti techninės pagalbos paslaugomis.
Kaip įkrauti automobilio akumuliatorių. Su meile, tėti #tėčiopatarimas
tags: #kaip #uzvesti #automobili #tempiant