Automobilio gaisras yra netikėtas, pavojingas ir finansiškai skausmingas įvykis, galintis atsitikti kelyje, stovint ar net garaže. Kasmet Lietuvoje sudega apie 1000 transporto priemonių, o gaisrai kyla tiek žiemą, tiek vasarą, dalis jų - eismo įvykių metu. Nors rajono ugniagesiai kasmet ne kartą vyksta gesinti užsiliepsnojusių automobilių, svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kiek įmanoma mažesni.
Automobilių gaisrų priežastys ir statistika
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas Kęstutis Agintas teigia, kad pernai Lietuvoje transporto priemonėse kilo daugiau nei 1,1 tūkst. gaisrų, o šiemet per šešis mėnesius - 512. Nuo 2004 m. degalinių pastatuose ir jų teritorijose kilo 21 transporto priemonių gaisras.
Dažniausios gaisrų priežastys:
- Elektros sistemos gedimai: Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininkas Saulius Bakša vardija, kad vienas automobilis užsidegė dėl elektros sistemos gedimo, o pernai trys užsidegė dėl elektros instaliacijos gedimų. Gaisras dėl trumpojo jungimo gali kilti ir stovinčiame automobilyje. Dažniausiai problemos kyla dėl neprofesionaliai atliktų pakeitimų ir remonto darbų, taip pat sumontavus ne gamyklinius priedus, pvz., signalizaciją, automobilio garso įrangą ar suskystintų dujų sistemas.
- Kuro tiekimo sistemos gedimai: Pernai du automobiliai užsidegė dėl problemų degalų padavimo sistemoje. Ant karšto duslintuvo iš netvarkingos sistemos patekus degalų, jis gali užsidegti. Degalų (dyzelino, benzino, suskystintų dujų) nuotėkis - tiek benzinas, tiek dyzelinas yra degūs, nors benzininių automobilių atveju gaisro pavojus yra daug didesnis, nes gaisrui kilti užtenka kibirkšties arba net degalų ir įkaitusio elemento, pvz., išmetimo kolektoriaus, sąlyčio.
- Dujų įrangos gedimai: Kitas automobilis užsidegė dėl netvarkingos dujų įrangos.
- Padegimai: Keturi automobiliai buvo padegti pernai, o šiemet - du. Kartais ugniagesiams tenka gesinti „suplanuotus“ transporto priemonių gaisrus, kai bandoma paslėpti vagystės įkalčius ar apardytos mašinos padegamos, kad išdegtų plastikinės detalės ir liktų tik metalo konstrukcijos.
- Perkaitimas: Tai gali būti variklio perkaitimas dėl aušinimo sistemos defekto ar nepakankamo variklio tepimo. Taip pat gali įvykti sudedamųjų dalių perkaitimas, pvz., kai automobilis sustabdomas eisme kietųjų dalelių filtrui degant, o tarp filtro ir kėbulo nebūna šiluminio skydo.
- Išsiliejusi variklio alyva: Alyvos garai, lašantys ant įkaitusio kolektoriaus, gali užsidegti nuo menkiausios kibirkšties ar net nuo karščio.
- Eismo įvykiai: Smarkiai susidūrus gali būti pažeistos degalų tiekimo linijos arba degalų bakas, o naujesniuose automobiliuose - ir traukos baterijos (elektrinėse ir hibridinėse transporto priemonėse).
- Lauko gyvūnai: Šaltuoju metų laiku radę prieglobstį po šiltu automobilio variklio gaubtu, benamių kačių ar graužikų „vizitai“ gali prišaukti rimtą bėdą, pavyzdžiui, pažeisti laidus.
- Stabdžių gedimas, nuleista padanga: Šie gedimai taip pat gali sukelti automobilio gaisrą.
Atlikti tyrimai rodo, kad vidutinis lengvųjų automobilių parko amžius Europos Sąjungoje yra 10,7 metų, o Lietuvoje - 16,9 metų. Tai yra viena iš gaisrų priežasčių, nes senesni automobiliai turi daugiau nusidėvėjusių detalių ir sistemų.
Pirminiai veiksmai pajutus gaisro pavojų
Gaisrų gesinimo specialistai pataria, kad jei automobilyje pajuntamas kvapas, kuris nėra susijęs su pravažiuojamos aplinkos kvapu, reikia iškart sustoti kelkraštyje. Ugniagesiai pabrėžia, jog gaisras plinta itin sparčiai, tad ir reaguoti į grėsmę reikia nedvejojant.
Svarbiausia - nepanikuoti ir veikti greitai:
- Sustokite saugioje vietoje: Kuo anksčiau bus pastebėtas gaisras, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus sėkmingai užgesintas. Manevras neturėtų sukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Sustojimo vietą reikėtų pasirinkti atsižvelgiant į galimas rizikas: negalima įvažiuoti ir sustoti degalinėse, šalia degiųjų produktų laikymo vietų ir ten, kur išplitęs gaisras gali būti nekontroliuojamas, sukeltų pavojų žmonėms. Nerekomenduojama sustoti po tiltais, viadukais, tuneliuose ar pralaidose.
- Išjunkite variklį ir užtikrinkite automobilio stabilumą: Sustabdžius automobilį ir išjungus variklį, pavarų dėžės svirtį reikėtų nustatyti į stovėjimo padėtį P, o automobiliuose su mechanine pavarų dėže nustatyti „laisvą“ pavarą. Taip pat reikėtų įjungti arba užtraukti rankinį stovėjimo stabdį, kad automobilis būtų stabilus. Jokiu būdu negalima palikti automobilio su įjungtomis pavaromis, nes jis gali pajudėti iš vietos ir sužeisti jį gesinantį asmenį. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas.
- Evakuokite keleivius ir paimkite vertingus daiktus: Sustojus būtina skubiai išlaipinti keleivius. Prieš išlipant iš automobilio reikėtų paimti vertingesnius daiktus (dokumentus ir kt.) bei padėti evakuotis keleiviams, jeigu jie negali to padaryti patys (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, žmonės su negalia ir t. t.).
- Paskambinkite pagalbos telefonu 112: Išlipus iš transporto priemonės bendruoju pagalbos telefonu 112 būtina kviesti ugniagesius.
Gesinimas, kai gaisras kilo variklio skyriuje
Praktika rodo, kad dažniausiai gaisro židinys būna variklio skyriuje. Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas Tomas Veliseičik ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ direktorius Vytautas Valaitis pateikia konkrečius nurodymus, kaip elgtis tokioje situacijoje:
- Atrakinkite variklio dangtį: Tuoj pat atrakinkite variklio dangtį automobilio salone esančia rankena, nes vėliau to padaryti nebus galima dėl karščio. Prieš išlipant reikėtų patraukti automobilio priekinio dangčio lyną, kad dangtis atsirakintų.
- Paruoškite gesintuvą ir užsidėkite pirštines: Variklio dangtį atidaryti galima tik rankoje laikant naudoti paruoštą gesintuvą. Prieš pradedant gesinimo darbus rekomenduojama užsidėti apsaugines pirštines, kurios padėtų apsisaugoti nuo gaisro ar cheminės medžiagos poveikio bei galimų mechaninių sužeidimų.
- Atsargiai atverkite dangtį ir įpurkškite gesinimo medžiagos: Numalšinus pirmąją ugnį, užsidėjus apsaugines pirštines reikia surasti rankenėlę gaubto atidengimui ir viena ranka lėtai keliant gaubtą, kita gesinti ugnį. Siekiant išvengti liepsnos pliūpsnio iš po kapoto, ugnį slopinti gesintuvu reikia pradėti variklio dangtį pakėlus tik truputį. Jį šiek tiek pravėrus reikia keletą kartų įpurkšti gesinimo medžiagos. Patariama po porą sekundžių purkšti į abi variklio skyriaus puses. Po kelių sekundžių mūvint apsaugines pirštines galima visiškai atidaryti variklio gaubtą ir gesinti ten, kur dega intensyviausiai, stengiantis pataikyti į gaisro židinį.
- Gesinkite intensyviai: Gaisrą gesinti reikia labai intensyviai, nes jeigu liepsnos liežuviai pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti be specialiosios tarnybos pagalbos bus neįmanoma. Ugniagesiai yra matę, kad panikos apimti vairuotojai kartais elgiasi visai neracionaliai - ugnį bando „užplakti“. Taip liepsna ne tik neslopsta, bet dar labiau įsiplieskia. Svarbu purkšti juos tiesiai į liepsnos židinį.
- Atjunkite akumuliatorių: Jeigu pavyko užgesinti gaisrą, tada reikia atjungti akumuliatorių, kad būtų išvengta pakartotinio užsidegimo dėl trumpojo elektros jungimo. Tam reikėtų turėti ir raktą, skirtą atjungti akumuliatoriaus gnybtą.
- Iškvieskite ugniagesius: Net ir užgesinus gaisrą savo jėgomis, būtina kviesti ugniagesius, kad šie patikrintų, ar ugnies suniokota transporto priemonė nebėra pavojinga.
V. Valaitis pabrėžia, kad dažniausia klaida - kai baiminamasi atidaryti gaubtą ir gesintuvu pradedama purkšti ant gaubto viršaus arba ugnis pradedama gesinti iš apačios. Tokiose situacijose norisi viską padaryti greitai, tačiau skubėjimas neretai pakiša koją - vairuotojai supanikuoja ir neberanda gaubto kabliuko, o galiausiai jį suradę gaubtą atidaro per greitai. Tuomet deguonies gavusi ugnis dar labiau įsiplieskia.
Gaisro gesinimas salone ir bagažinėje
Gaisro gesinimo salone veiksmų principai nedaug skiriasi nuo gesinimo variklio skyriuje. Čia galioja tą patį taisyklė: „Negalima leisti gaisrui gauti papildomo deguonies“. Todėl atidaryti duris pirmiausiai reikėtų nedaug, tik tiek, kad būtų galimybė įpurkšti gesinimo medžiagos. Po kelių sekundžių galima atidaryti duris ir išpurkšti visą gesinimo medžiagą į gaisro židinį. Gesinimui reikėtų pasirinkti arčiausiai gaisro židinio esančias duris.
Gaisras, kilęs bagažinės skyriuje, gesinamas panašiai. Pirmiausia dangtį reikėtų tik truputį praverti ir įpurkšti gesinimo medžiagos, o paskui atidaryti ir išpurkšti visą gesinimo medžiagą.
Kaip elgtis, jei automobilyje sumontuota dujų įranga
Sudėtingiau gaisrą gesinti, jeigu automobilyje yra sumontuota dujų įranga. Dujų gaisro gesinimas nenutraukus dujų tiekimo gali sukelti sprogimą ir pakartotiną gaisrą. Todėl rekomenduojama automobilį su dujų įranga gesinti tik tada, jeigu įmanoma tuoj pat nutraukti dujų tiekimą. Kitu atveju apie pavojų reikėtų įspėti aplinkinius ir pasitraukti saugiu atstumu (apie 50 m), o esant galimybei pasitraukti už užtvaros, kuri gali apsaugoti nuo sprogimo bangos.
Elektromobilių ir hibridinių automobilių gaisrai
Gatvėse vis labiau populiarėjant elektromobiliams, tikėtina, kad ir tokių transporto priemonių gaisrų gali padaugėti. Elektromobilių ir hibridinių automobilių traukos akumuliatoriai yra ne pavieniai akumuliatoriai, kaip vidaus degimo varikliais varomuose automobiliuose, o įkapsuliuoti kelių elementų paketai. Problema yra reiškinys, vadinamas „terminiu pabėgimu“ arba šiluminiu nestabilumu. Tai itin sunkiai sustabdoma „grandininė reakcija“, kurios metu pažeidžiamas separatorius, temperatūra kyla, įkaitęs katodas išskiria deguonį, kuris reaguoja su elektrolitu ir užsidega.
Įprasti gesinimo būdai, pavyzdžiui, naudojant gesintuvą arba gesinimo putas, yra mažai veiksmingi, nes visas procesas vyksta uždaroje kameroje, o teigiamas išsiskiriančių dujų slėgis neleidžia gesinimo priemonei patekti į vidų. Nutraukus oro tiekimą, gaisro taip pat nepavyks užgesinti, nes deguonis gaunamas iš įkaitusiose kamerose vykstančių reakcijų.
Jei tai yra elektrinis automobilis ir iš po automobilio kyla dūmai, nebandykite gesinti, pasitraukite saugiu atstumu ir laukite pagalbos. Geroji žinia ta, kad gamintojai ir ugniagesių komandos daug nuveikė, kad sumažintų šį pavojų - pakeista akumuliatorių konstrukcija, korpusuose įrengti specialūs dangteliai, kurie lydosi ne per aukštoje temperatūroje, todėl akumuliatoriaus vidų galima užpilti gesinimo priemone, o ugniagesių komandos vis dažniau aprūpinamos įranga, leidžiančia pradurti akumuliatorių korpusus. Verta žinoti, kad nuo ląstelės pažeidimo, pavyzdžiui, avarijos metu, iki šiluminio nestabilumo, dėl kurio kyla gaisras, gali praeiti daug valandų, kartais net dienų. Elektromobilis po avarijos gali pradėti degti po daugelio valandų.
Kokias priemones būtina turėti automobilyje
Kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kuo mažesni, būtina nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net ir mažiausius gedimus. Taip pat privalu turėti tam tikras priemones automobilyje:
- Gesintuvas: Lengvajame automobilyje iki 9 sėdimų vietų su vairuotoju turi būti 1 kg (l) talpos gesintuvas (nesvarbu, koks - miltelių, putų, angliarūgštės). Jis turi būti techniškai tvarkingas ir kasmet tikrinamas, ne mažesnis kaip dviejų kilogramų talpos. Automobilyje gesintuvas turi būti laikomas lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje, patogiausia - keleivio pusėje po sėdyne. Esama statistikos, kad kone trečdalis automobilių gaisrų atneša didesnę nei 3 tūkst. eurų žalą. Palyginti su šiais nuostoliais, gesintuvas nebeatrodo toks brangus ir nebūtinas pirkinys. Specialistai pataria automobilyje turėti dar ir aerozolinių gesinimo priemonių, kurios efektyvumu kai kuriais atvejais prilygsta dvigubai didesnės talpos gesintuvams.
- Darbines pirštines: Pravartu lengvajame automobilyje turėti ir darbines pirštines, kurios padėtų apsisaugoti nuo gaisro ar cheminės medžiagos poveikio bei galimų mechaninių sužeidimų.
- Akumuliatoriaus atjungimo raktas: Taip pat reikėtų turėti ir raktą, skirtą atjungti akumuliatoriaus gnybtą nuo akumuliatoriaus.
Gesintuvų tipai:
- Vandens putų gesintuvai: Pagrindinė gesinimo medžiaga - putos. Tinka gesinti kietas medžiagas, kurioms degant susidaro anglys, ir degius skysčius bei medžiagas, kurios degdamos suskystėja. Šiais gesintuvais negalima gesinti dujų ir neišjungtų elektros įrenginių.
- Angliarūgštės gesintuvai: Pagrindinė gesinimo medžiaga - anglies dioksidas. Gesina degius skysčius ar medžiagas, kurios degdamos skystėja, ir degančias degias dujas (spiritą, benziną, laką, įvairų tepalą ir kt.), tinka elektros įrenginiams gesinti. Angliarūgštės gesintuvai mažai veiksmingi gesinant medžiagas, kurioms degant susidaro anglys, ir degantiems degiems metalams gesinti. Naudojant šį gesintuvą uždarose mažos kvadratūros patalpose rizikuojama uždusti nuo didelio anglies dioksido kiekio.
- Miltelių gesintuvai: Tai universali ugnies gesinimo priemonė, tinkanti gesinti visus gaisrus. Taip pat jais galima gesinti veikiančius elektros įrenginius. Jie veikia esant -40 - +50 laipsnių temperatūrai, jais gesinamas didelis plotas, galima gesinti iš saugaus atstumo.
Gesintuvai ir juose esančių gesinimo medžiagų kiekis ir kokybė privalo būti tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Ne paslaptis, jog kai kuriems vairuotojams gesintuvas mašinoje tėra privalomas atributas, atliekant automobilio techninę apžiūrą. „Taupantieji“ pasiskolina jį dėl minėtos patikros, tačiau eksploatacijos laikotarpiu gesintuvo savo mašinoje nelaiko. Tai yra didelė klaida, galinti kainuoti ne tik turtą, bet ir gyvybę.
Naudingi patarimai
- Nepalikite automobilio ilgam stovėti be priežiūros: ilgai neeksploatuotus automobilius bandant užvesti, jie gali užsidegti.
- Išnaudokite kitas gesinimo priemones: Jeigu gesintuvo nėra ar jis pasibaigęs, gaisro gesinimui gali būti panaudotos ir kitos parankinės medžiagos: smėlis, žvyras, butelis su vandeniu ar gaiviaisiais gėrimais. Žiemą gaisro gesinimui gali būti panaudotas sniegas, kurio gesinimo poveikis yra panašus kaip ir vandens. Tam tikrais atvejai gaisro gesinimui gali būti panaudotas ir storas audeklas. Gesinant gaisrą su audeklu reikėtų įvertinti šilumos spinduliavimą ir liepsnos aukštį, nes kitaip galima pačiam nukentėti.
- Būkite atsargūs su oru: Neleiskite ugniai gauti papildomo deguonies, staiga atidarydami variklio dangtį ar duris. Papildomas oro kiekis gali suintensyvinti degimą ir pliūptelėti liepsna.
- Mokykite aplinkinius: Kaip parodė jonaviečio Arūno patirtis, kiti eismo dalyviai dažnai neturi gesintuvų ir nemoka jais naudotis. Dalinkitės žiniomis ir padėkite kitiems.
- Saugokitės dujų ir cheminių junginių: Jei automobilyje yra sumontuota dujų įranga arba jei dega elektromobilis, būkite ypač atsargūs dėl sprogimo pavojaus ir nuodingų dūmų. Visuomet pasitraukite saugiu atstumu ir laukite specialistų pagalbos.
Kaip priartėti prie elektrinės transporto priemonės gaisro ir jį užgesinti – Brock Archer
tags: #kaip #uzgesinti #deganti #automobilio #varikli