Naudoto automobilio rida yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jo kainą ir paklausą rinkoje. Kuo didesnė užsienyje parduodamo automobilio rida, tuo jis pigesnis. Tačiau Lietuvoje situacija neretai keičiasi: kuo mažesnę ridą pardavėjas deklaruoja, tuo didesnę sumą gali gauti. Tokiu principu, pasak UAB „Longo LT“ vadovo P. Valiukėno, iki šiol vadovaujasi kai kurie pavieniai pardavėjai. Šis sukčiavimas nesąžiningiems pardavėjams gali atnešti papildomus 15-20 proc. uždarbio, jei ne daugiau. Dažnas pirkėjas vis dar vengia didelės ridos, todėl tai lemia ne tik kainą, bet ir transporto priemonės likvidumą.
Ridos klastojimo mastai ir atsakomybė
Ant odometro - 148 tūkst. kilometrų, o iš tiesų automobilis nuvažiavęs maždaug triskart didesnį atstumą. Tokia yra lietuviško automobilių parko realybė, su kuria susiduria ne vienas ieškantis naudoto automobilio. Ne paslaptis, kad daug automobilių Lietuvoje važinėja su atsuktais odometrais. Kad ir kokio amžiaus jie parduodami, sunku rasti tokį, kurio rida viršytų 300 tūkst. kilometrų, nors net neįgudusiam pirkėjui akivaizdu, kad, pavyzdžiui, 7 metus Vokietijoje važinėjęs dyzelinis universalas turėjo nuriedėti bent pusę milijono.
Odometro klastojimas reiškia transporto priemonės ridos rodmenų pakeitimą, paprastai siekiant sumažinti matomą nuvažiuotų kilometrų skaičių. Remiantis tokios įmonės kaip „CarVertical“ duomenimis, iki 15-20 % Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių rida gali būti klastojama, ypač importuotų iš Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų ir Italijos. Atsakomybė gali būti taikoma tiek privatiems pardavėjams, tiek įmonėms.
Teisinis kontekstas
Seimo priimtose Baudžiamojo kodekso pataisose numatyta, kad už transporto priemonės ridos klastojimą gresia iki dvejų metų nelaisvės arba bauda iki 19 tūkst. eurų. Projekto autorius, konservatorius Kęstutis Masiulis, prisiminė pats prieš daugelį metų įkliuvęs į automobilių prekeivio pinkles ir patyręs didelių nuostolių. Nors teisinis reguliavimas egzistuoja, automobilių pardavėjų apgavystės nesustabdo, o pirkėjai nebesupranta, kaip išties atrodo tam tikrą kilometrų skaičių nuriedėjęs automobilis.
Normali rida ir pirkėjo logika
Paklaustas, kokia būtų normali penkerių metų automobilio rida, P. Valiukėnas teigia, jog tai visų pirma lemia savininkas: ar juo naudojosi įmonė, ar privatus asmuo. Šiandien kone visi nauji automobiliai važiuoja daugiau, nes juos tam ir perka naujus - kad važiuotų ir nebūtų problemų. Labai realu, kad įmonės automobilis per 5 metus bus nuvažiavęs 150-200 tūkstančių kilometrų. Privatūs asmenys paprastai važiuoja mažiau, todėl metinė rida turėtų būti apie 20 tūkstančių kilometrų, tad tai - apie 100 tūkstančių per 5 metus. Visgi būna ir išimčių, kai kurie daug važinėjantys žmonės šią ribą gali pasiekti ir vos per trejus metus.
P. Valiukėnas pabrėžia, kad galiausiai vertėtų „įjungti“ elementarią logiką ir pagalvoti, ar tikrai per deklaruojamą laikotarpį nuvažiuota „labai mažai“. Ekspertas šypsosi: „Tikiuosi, jog Lietuvoje jau niekas nebetiki pasakomis, kad automobilis priklausė, tarkime, Vokietijos piliečiui, būtinai pensininkui, kuris juo naudodavosi tik savaitgaliais, trumpoms išvykoms „iki bažnyčios ir atgal“.
Kaip atpažinti suklastotą ridą?
Pagrindinis ir svarbiausias signalas, jog pardavėjas galimai siekia nuslėpti tikrąją ridą, - pastarojo bandymai nuslėpti automobilio dokumentus arba dalį jų. Tokiu atveju patartina atkreipti papildomą dėmesį į transporto priemonės nusidėvėjimą.
Vizualinė apžiūra ir dėvėjimosi požymiai
- Pedalų, vairo, sėdynių apmušalų ir kitų dažną sąlytį turinčių elementų būklė. Daugiau nuvažiavusį automobilį galima atpažinti iš prastos salono būklės, vairo, svirčių, paminų, apdailos nusidėvėjimo lygio.
- Pakabos, važiuoklės elementų, net padangų nusidėvėjimas.
- Smulkūs kėbulo (ypač priekinės dalies - buferio, variklio dangčio, žibintų) ar priekinio stiklo pažeidimai.
„Visada rekomenduojame patikrinti kiekvieną naudotą automobilį su VIN patikros pagalba ir fiziškai apžiūrėti greitai nusidėvinčias vietas“, - sako sertifikuotas automobilių mechanikas iš Vilniaus A. Jankauskas. Tačiau reikia žinoti, kad pardavėjai dažnai žino silpnesnes vietas ir, norėdami brangiau parduoti automobilį, jas sutvarko.
Dokumentų ir sistemos patikra
- Serviso knygelė: Atkreipkite dėmesį į pernelyg tvarkingą serviso knygelę su nuosekliais techninės priežiūros įrašais - ji gali būti suklastota. Yra buvę atvejų, kai pardavėjai netyčia pateikdavo „ne tą“ knygelę, kuri patvirtindavo klastojimą.
- Skaitmeniniai serviso įrašai (DSR): Jei gamintojas turi DSR sistemą, techninės priežiūros ir ridos įrašai fiksuojami programoje. Juos sužinoti gali oficialusis gamintojo atstovas.
- Kompiuterinis patikrinimas: Atlikite kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą. Reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose - variklio valdymo, ABS/ASC, oro pagalvių ir kituose.
- Užklausos atstovams: Jei įmanoma nustatyti, iš kur automobilis atvyko ir kur buvo eksploatuojamas, galima siųsti paklausimą priežiūrą vykdžiusiam atstovui.
Techninės apžiūros centrų duomenys
Automobilių pardavimo ekspertas Paulius Valiukėnas atkreipia dėmesį, jog norintys patikrinti ridą Lietuvoje gali kreiptis į techninių apžiūrų centrus. Tačiau juose verta tikrinti tik Lietuvoje pirktas transporto priemones. Importuodami automobilius iš užsienio nesąžiningi pardavėjai iš pradžių suklastoja ridos duomenis ir tik tuomet atlieka techninę apžiūrą.
„Transekstos“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas pažymi, kad vienintelė vieta, kur oficialiai užfiksuojama automobilio rida, yra privalomosios techninės apžiūros centrai. Įprastai lengviesiems automobiliams ši procedūra atliekama kartą per dvejus metus ir remiamasi tik odometro duomenimis. „Transekstos“ duomenimis, 2015-2017 m. laikotarpiu Lietuvoje važinėjo apie 15 tūkst. automobilių, kurių rida sumažėjo daugiau nei 30 tūkst. kilometrų.
„Kol dabartinė tvarka nepasikeitė, perkantiems nenaujus automobilius „Transeksta“ rekomenduoja atkreipti dėmesį į įrašus Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje), kurioje fiksuojami odometro rodmenys tiek paskutinio apsilankymo TA stotyje metu, tiek trejų ankstesnių vizitų į TA stotį metu buvę duomenys (t. y. nurodomi oficialūs šešerių metų „ridos“ pokyčiai). Jei šie skaičiai nesikeičia ar mažėja, pirkėjas turėtų paprašyti šiuos dalykus paaiškinti automobilio pardavėjo“, - pataria R. Gabartas.
Sertifikuoti pardavėjai ir tarptautinės sistemos
Dėl išvardytų priežasčių, pasak P. Valiukėno, žmonėms vietoje pavienių pardavėjų patartina rinktis sertifikuotus automobilių pardavėjus. Tokiu atveju baimės dėl galimai suklastotos ridos ir kiti nuogąstavimai dėl potencialių techninių ar finansinių problemų bus mažesni. Kalbant apie ridą, sertifikuoti pardavėjai dažniausiai turi ją patvirtinančius dokumentus, tokius kaip Olandijoje veikianti RDW sistema, Belgijos „Car-Pass“ ir pan. Be to, šiuos duomenis dažnai papildo ir atitinkami servisų išrašai.
Užsienio valstybėse praktika įvairi. Pavyzdžiui, Olandijoje ir Belgijoje egzistuoja labai seniai veikianti ir griežta sistema, fiksuojanti ridą, todėl ten klastojimo atvejai labai reti. O Vokietijoje tokios sistemos nėra, todėl belieka vienintelis kelias - pasitikėti serviso išrašais. Tačiau reikia žinoti svarbią aplinkybę: kol automobilis naujesnis, jis dažniausiai prižiūrimas oficialaus atstovo servise. Tačiau vėliau savininkas gali ieškoti patogesnės ar pigesnės vietos ir tvarkyti mašiną kitur. Tokiu atveju oficialaus atstovo servisas pilnų išrašų jau nebeturės.
Iššūkiai ir kompleksiniai sprendimai
Nepaisant to, kad yra būdų patikrinti tikrąją ridą, tai nėra lengva procedūra ir ji taikoma ne visiems modeliams. Sunkiau nustatyti tikrąją senesnių automobilių su mechaniniais odometrais ridą. R. Gabartas pastebi, kad net ir susidūrus su akivaizdžiais odometro parodymų klastojimo atvejais, tolesni veiksmai nėra apibrėžti jokiais teisės aktais.
„Transekstos“ specialistų teigimu, bene vienintelis būdas užkirsti kelią odometro rodmenų klastojimui - kuo dažnesnis odometro rodmenų fiksavimas. Padėtis pasikeistų tik imantis kompleksinių priemonių, į šį procesą įtraukiant automobilių remonto įmones (reikalavimai remonto paslaugų teikėjams fiksuoti ridą jau seniai nustatyti Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše) bei pradėjus keistis duomenimis su tų šalių, iš kurių į Lietuvą atgabenami naudoti automobiliai, transporto priemonių registrus administruojančiomis institucijomis. Galbūt galėtų būti numatyta prievolė keičiantis automobilio savininkui odometro rodmenis sutikrinti kompetentingoje institucijoje.
tags: #kaip #suklastoti #automobilio #rida