Aušinimo skystis - vienas svarbiausių automobilio eksploatacinių skysčių, be kurio automobilio eksploatacija būtų neįmanoma. Tinkamas aušinimo skysčio pasirinkimas ir reguliari priežiūra užtikrina variklio ilgaamžiškumą ir patikimą veikimą tiek žiemą, tiek vasarą.
Pagrindinės aušinimo skysčio savybės
Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Šias savybes galima patikrinti tik laboratorijose, tačiau kai kuriuos rodiklius galima įvertinti ir serviso sąlygomis.
Virimo temperatūra
Virimo temperatūra yra lengviausiai išmatuojamas parametras. Ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis, nes aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
Kristalizacijos (užšalimo) temperatūra
Kristalizacijos arba užšalimo temperatūra turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Šį rodiklį daug sudėtingiau išmatuoti ne laboratorijos sąlygomis. Servisuose dažniausiai naudojamas aerometras, pagrįstas tankio rodmenimis, arba refraktometras, matuojantis medžiagos šviesos lūžio rodiklį. Abu įrenginiai sukalibruoti pagal etilenglikolio ir vandens mišinio parametrus, tačiau, jeigu skysčio sudėtyje yra kitų priemaišų (pvz., glicerino), rezultatai gali būti netikslūs. Vienintelis tikslus būdas išmatuoti aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą yra laboratorijos sąlygomis, kai jis yra šaldomas ir stebima, kurioje temperatūroje pradeda formuotis ledo kristalai.
Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos
Trečia svarbi savybė - tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos. Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas. Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšiamos mažiausios medžiagos dalelės. Siekiant išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbu yra antikorozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje.
Aušinimo skysčių sudėtis
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Todėl koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu.
Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina, kadangi skirtingi korozijos inhibitoriai gali sureaguoti tarpusavyje, sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį.
Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis. Kartais gamintojai, norėdami sumažinti gamybos kaštus, naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą: krentant temperatūrai jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.
Antifrizų klasifikacija ir tipai
Nors aušinimo skystis dažniausiai yra renkamas pagal spalvą, būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volkswageno AG TL774 standartą, apimantį G11, G12, G12++, G13 tipus. Rinkoje taip pat galima rasti G48, G30, G40, GG40, kurie pavadinti pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą.
Deja, rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų ir klaidingai priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai. Problema ta, kad Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams.
Tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimas - Repco
Pagrindinės aušinimo skysčių kategorijos pagal VW standartą:
- Pigiausias (žalias): dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu. Jis yra vienas pigesnių pasirinkimų rinkoje ir nėra klasifikuojamas.
- G11 (geltonas): skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių. Gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos): skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų.
- G12++ (violetinis): automobiliams nuo 2005 metų. Abu šie skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
- G13 (violetinis): skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.
Aušinimo skysčio cirkuliacija ir funkcija
Automobilio aušinimo sistema gali būti sudaryta iš šešių skirtingų metalų: aliuminio, plieno, ketaus, vario, žalvario ir bronzos. Aušinimo skysčio apytaka variklyje sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.
„Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją: jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai.
Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. A. Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos, vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais.
"Zerex DEX-COOL" aušinimo skystis
Dex-Cool - tai originalus, aukščiausio lygio, prailginto veikimo (longlife) aušinimo skysčio koncentratas, skirtas OPEL, VAUXHALL, SAAB, BUICK, CHEVROLET ir kitiems GM automobiliams. Jis skiedžiamas vandeniu santykiu 1:1.
ATSARGIAI! Šis skystis kenksmingas prarijus. Įtariama, kad gali pakenkti negimusiam kūdikiui. Gali pakenkti organams (inkstams), jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai. Jei reikalinga gydytojo konsultacija, su savimi turėkite produkto talpyklą ar jo etiketę. Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. Prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas. Neįkvėpti garų, aerozolio. Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/naudoti akių (veido) apsaugos priemones. PRARIJUS: nedelsiant skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ, kreiptis į gydytoją.
Aušinimo skysčio priežiūra ir maišymas
Norint, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį reikia tikrinti ir keisti periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus.
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galima naudoti kitą variantą. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.