Lietuvoje nuolat ieškoma būdų, kaip sumažinti avarijų skaičių ir užtikrinti eismo saugumą. Be prevencinių priemonių, svarbu žinoti, kaip elgtis įvykus eismo nelaimei, kad būtų išvengta papildomų problemų ir būtų užtikrintas teisingas žalos atlyginimas. Taip pat kyla klausimų dėl draudimo bendrovių praktikos ir išmokų dydžio nustatymo.
Draudimo išmokų ypatumai ir vartotojų problemos
Pasak tv3.lt portalo kalbinto „Nepriklausomas vertinimas“ direktoriaus Armino Grigaičio, žalos nustatymas priklauso nuo draudimo rūšies. Kasko atveju viskas grindžiama vidinėmis bendrovės taisyklėmis, kurios dažnai būna palankesnės pačiam draudikui, o ne klientui.
Kasko draudimo niuansai
Kasko draudikai dažnai ieško būdų dar labiau sumažinti išmoką, įtraukdami naudotas arba neoriginalias dalis, pašalindami dalį darbų ar medžiagų, reikalingų remontui, nenurodydami visų būtinų remonto operacijų. Ypač opi problema - nusidėvėjimo skaičiavimas. Dalis draudikų remiasi pasenusia 2000 metų metodika, ignoruodami modernizuotą skaičiuoklę, kuri įvertina ir ridos faktorių.
A. Grigaitis pabrėžia ir teisinę spragą: Kasko draudėjai dažnai neturi teisės kreiptis į nepriklausomą vertintoją, nes taisyklėse tai apribota, tad vartotojui paliekamas ultimatumas - „Remontuok arba imk tai, ką siūlom“.
Privalomojo draudimo išmokos ir draudikų praktika
Nors privalomojo draudimo žalos atlyginimą griežtai reglamentuoja įstatymai, eksperto teigimu, draudikai ir čia randa būdų sutaupyti nukentėjusiojo sąskaita. Vienas dažniausių metodų - rinkos realijų neatitinkantys valandiniai įkainiai (pavyzdžiui, siūloma 24 Eur/h, kai rinkos vidurkis siekia 40 Eur/h) bei manipuliacijos detalėmis, kai skaičiuojamos neoriginalios ar dėvėtos dalys.
Pasitaiko ir absurdiškų reikalavimų, pavyzdžiui, draudikas sutinka keisti apgadintą žibintą tik tuo atveju, jei senas, sudaužytas žibintas bus fiziškai perduotas jam. Jei klientas to nepadaro - laikoma, kad žibintas yra remontuotinas, nors realiai jis keistinas. Neretai neteisėtai taikomas nusidėvėjimas ir saugumo sistemoms (oro pagalvėms, diržams).
Dar viena pilka zona - automobilio pripažinimas neremontuotinu. Pasak A. Grigaičio, pasitaiko atvejų, kai automobilis nurašomas, nors remonto kaina sudaro tik 50 proc. jo rinkos vertės, motyvuojant tai „ekonominiu principu“, kuris pažeidžia draudėjo interesus. A. Grigaitis neslepia, kad spaudimą patiria net autorizuoti servisai. Dauguma servisų, siekdami išlaikyti gerus santykius ir srautus iš draudimo bendrovių, tiesiog nusileidžia jų reikalavimams ir derindami sąmatas įtraukia tik tai, ką leidžia draudikas. Servisai, kurie principingai laikosi gamintojo technologinių reikalavimų, neretai klientą pastato į nepatogią padėtį, nes draudikas apmoka tik dalį sumos, o skirtumą prašoma padengti automobilio savininko.
Ką daryti patekus į avariją?
Patekus į avariją ar kitą nepavydėtiną situaciją, A. Grigaitis pataria neskubėti priimti pirmojo draudiko pasiūlymo, ypač jei suma atrodo įtartinai maža. Kaip pavyzdį jis pateikia atvejį, kai po nepriklausomo vertinimo išmoka išaugo nuo 3 212 Eur iki 8 943 Eur. Dažniausiai, gavęs oficialią vertinimo ataskaitą, draudikas perskaičiuoja žalą: įtraukia tuos defektus ar darbus, kurių anksčiau „nepastebėjo“. Nors jie dažnai teigia, kad eksperto išvada nesivadovauja, galutinė suma kažkodėl vis tiek padidėja.
Kad vėliau nereikėtų įrodinėti tiesos, A. Grigaitis turi paprastą, bet kritiškai svarbų patarimą kiekvienam vairuotojui: „Iškart po įvykio primygtinai rekomenduoju pasidaryti savo nuotraukų. Jose turi aiškiai matytis ne tik apgadinimai, bet ir paties eismo įvykio aplinkybės.“
Lietuvos bankas ir vartotojų ginčai
Lietuvos banko duomenimis, per tris šių metų ketvirčius gautų skundų padaugėjo net ketvirtadaliu. Nors dažniausiai nesutariama dėl išmokų dydžio ir įvykių pripažinimo draudžiamaisiais, priežiūros institucija pabrėžia, kad didelę dalį konfliktų pavyksta išspręsti taikiai. Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas atskleidė, kad vartotojai vis dažniau linkę savo teises ginti padedant priežiūros institucijai.
Per tris 2025 m. ketvirčius Lietuvos bankas išnagrinėjo 330 nesutarimų, kilusių tarp vartotojų ir draudimo kompanijų. Išnagrinėtų ginčų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, padidėjo ketvirtadaliu - tuomet buvo užfiksuoti 264 nesutarimai.
Dažniausiai ginčų objektu tampa turto, Kasko bei privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugos. Pagrindinės konfliktų ašys išlieka tos pačios: paprastai nesutariama dėl to, kad draudikas nusprendžia įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kai vartotojas mano priešingai, arba dėl draudimo išmokos dydžio. Pastaruoju atveju dažniausiai vartotojai skundžiasi, kad draudiko pasiūlyta išmoka yra per maža patirtai žalai kompensuoti.
Vairuotojai taip pat dažnai skundžiasi dėl autoservisų įkainių ir draudimo bendrovių sudaromų sąmatų neatitikimų. Neretai skundžiamasi, kad už draudiko paskaičiuotą sumą automobilio suremontuoti tiesiog neįmanoma. G. Šniukas pripažįsta, kad tokie ginčai yra dažni, o jų priežastys gali būti įvairios. Praktikoje pasitaiko atskirų atvejų, kai draudikai dėl ne iki galo atliktos transporto priemonės apžiūros ar kitų aplinkybių apskaičiuoja per mažą draudimo išmoką.
Visgi, pasak pašnekovo, tokios situacijos dažniausiai išsprendžiamos dar nagrinėjimo eigoje. Draudikai, anot jo, vadovaujasi ne tik savo skaičiavimais, bet ir rinkos realijomis. Kaip rodo praktika, draudikai įprastai vadovaujasi ne tik savo specialistų sudarytomis remonto sąmatomis, bet ir rinkoje veikiančių remonto įmonių faktinėmis sąmatomis. Lietuvos banko nuomone, tai yra vienas iš tinkamų įrodymų nustatant tikslią remonto kainą. Teisės aktuose ir formuojamoje praktikoje yra numatytos aiškios taisyklės, kurių pagrindu nustatomas transporto priemonės nusidėvėjimo dydis. Pastaraisiais metais Lietuvos bankas nėra fiksavęs, kad draudikai būtų pritaikę netinkamą nusidėvėjimo dydį. Kalbant apie automobilio pripažinimą neremontuojamu, tokie ginčai, pasak atstovo, sudaro labai mažą dalį - iki 10 atvejų per metus. Per pastaruosius metus Lietuvos bankui neteko konstatuoti, kad draudikai bandytų dirbtinai sumažinti automobilio rinkos vertę.
Taikus susitarimas - dažniausia baigtis
Nors ginčų skaičius auga, didelė jų dalis baigiasi kompromisu. Lietuvos bankas siekia, kad vartotojų reikalavimai pirmiausia būtų sprendžiami taikiai, ir ši strategija, pasak G. Šniuko, veikia. Per tris pirmuosius 2025 m. ketvirčius 70 atvejų tarp vartotojų ir draudikų kilę nesutarimai baigėsi šalims pasiekus kompromisą arba finansų rinkos dalyviams patenkinus vartotojų reikalavimus. Tai reiškia, kad daugiau nei kas penktas vartotojo kreipimasis buvo pagrįstas. Tais retais atvejais, kai susitarti nepavyksta, bankas teikia rekomendacijas, kurių draudimo bendrovės, kaip teigiama, laikosi. Minėtu laikotarpiu fiksuoti du atvejai, kai Lietuvos bankas iš dalies tenkino vartotojo reikalavimus ir rekomendavo draudikams įvykį pripažinti draudžiamuoju bei apskaičiuoti išmoką. Abi rekomendacijos buvo įgyvendintos. Sisteminės grėsmės draudimo rinkoje šiuo metu neįžvelgiamos.
Gelbėjimo operacijos po avarijų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų vadovas V. Nenartavičius ir Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius dalijasi patirtimi apie sudėtingas gelbėjimo operacijas ir ugniagesių pasirengimą.
Gelbėtojų darbas avarijos vietoje
Sulaukus pranešimo apie avariją, sprendžiama, kiek ir kokių pajėgų siųsti į įvykio vietą. Nuo pranešimo priklauso, kiek pajėgų išvyksta į avarijos vietą. Galbūt yra daugiau nukentėjusiųjų ar stambesnė technika - mikroautobusas, sunkvežimis ar pan., tuomet reikės gausesnių pajėgų. Lengvųjų automobilių ardymo ir karpymo darbai trunka trumpiau nei sunkiojo transporto. Darbai su sunkiasvoriu transportu atliekami aukštyje, jų daug stipresnės konstrukcijos. Su sunkiasvore technika išlaisvinimo darbai gali trukti ir 40 minučių ar valandą. Būna, kad transporto priemonė veža krovinį, kuris būna pažeistas, o tai apsunkina patekimą pas nukentėjusįjį.
Pasak V. Nenartavičiaus, sudėtingiausia išlaisvinti žmogų, kai automobilis būna apvirtęs aukštyn ratais: tuomet dažniausiai stengiamasi automobilio neatversti, nes tai žmogui gali dar labiau pakenkti. Visi darbai orientuoti, kad žmogus būtų stabilioje padėtyje. Pirmieji žingsniai įvykio vietoje yra užtikrinti automobilio ir nukentėjusiojo stabilizavimą. Žvalgybos metu nustatomi kiti pavojai, imamasi juos šalinti. Vėliau sprendžiama, kaip bus ardomas automobilis, kokių priemonių imtis ir kokią įrangą naudoti, kad būtų išlaisvintas nukentėjusysis. Darbai atliekami tie, kurie susiję su nukentėjusiojo išlaisvinimu. Būna taip, kad durys atsidaro paprastu mechaniniu būdu, tačiau gelbėtojai priima sprendimą iškarpyti visas duris. Nuo paprasčiausio sprendimo, jei negalima jo įgyvendinti, einama link sudėtingesnio.
Emociniai iššūkiai ir psichologinis pasirengimas
Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius teigia, kad vienos skausmingiausių avarijų - kai eismo įvykiuose žūsta vaikai. Jauniems žmonėms dar reikėtų gyventi ir gyventi. Tokios situacijos ilgam palieka nemalonių prisiminimų. Neveltui mokymų metu numatytos psichologinio parengimo paskaitos. Ugniagesys turi būti paruoštas suteikti pagalbą bet kurioje situacijoje. V. D. prisimena techniškai sudėtingą ir emociškai stiprią avariją Nemenčinės plente, kurioje nukentėjo jauni žmonės ir operacija truko gana ilgai.
Ugniagesiai rengiami, kaip bendrauti su nukentėjusiais, kokiomis temomis, mokinama, kaip raminti žmogų. Bendravimas atrodo tokia maža smulkmena, bet avarijos metu tai aukso vertės darbas, nes nukentėjusysis jaučia, kad juo rūpinamasi, jis nėra pamirštas. Ugniagesiai mokinami iš kelių sakinių suprasti, kokia tema kalbėti. Vienam tinka pasakyti, kad tuoj nukirpsim stogą ar duris ir jį išlaisvinsime, ir viskas bus gerai. Tačiau kitas būna labai įsimylėjęs automobilį, todėl jam taip geriau nesakyti, tuomet su juo kalbama kitomis temomis.
Pirmosios pagalbos teikimas ir gaisro gesinimas
Kaip teigia Praktinio parengimo skyriaus viršininkas D. Janavičius, kartais žmogus nori padėti, tačiau jo atliekami veiksmai gali nukentėjusiajam sukelti dar daugiau bėdų. Jei automobilis nedega, nėra galimybės jam apvirsti ar nuskęsti, reikėtų suteikti medicininę pagalbą, bet ne traukti žmogų iš automobilio. Dažnai eismo įvykių metu būna atviri kaulų lūžiai, kuriuos eilinis vairuotojas gali pastebėti dėl stiprių kraujavimų. Tuomet kraujavimo stabdymas turėtų būti vienas pirmųjų veiksmų.
Praktinio parengimo skyriaus viršininkas pastebi, kad dažnai vairuotojai pamiršta, kaip gesinti degančius automobilius. Didžiausia klaida, kiek yra tekę pastebėti, kad žmogus pavojų visuomet vertina akimis. Jei gaisras kilo po kapotu, jokiu būdu nereikėtų iš karto atidaryti kapoto, nes papildomas deguonies padavimas į degimo zoną stipriai suintensyvina degimą. Turi būti pradaroma po truputį, 2-3 kartus papurškiama gesintuvu, ir tik iš trečio ar ketvirto karto reikėtų mėginti visiškai atidaryti kapotą.
Elgesys po eismo įvykio: svarbiausi žingsniai
Net ir patekę į nedidelį eismo įvykį, kai kurie žmonės puola į paniką ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai. Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Patekus į avariją intensyvaus eismo gatvėje, žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Reikėtų nepamiršti ir kito automobilio ekipažo: derėtų patikrinti, ar keleiviai nesužeisti ir reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą, teigiama pranešime spaudai, kuriame komentuoja Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Eismo įvykio vietoje reikia pastatyti avarinio sustojimo ženklą
Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti. Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
Aiškinantis įvykio aplinkybes - reikšminga kiekviena detalė
Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus. Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jei kyla bent menkiausia abejonė, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes.
Tyčinės avarijos ir sukčių pinklės
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą.
Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais. Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu. Policijos pareigūnai taip pat išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles.
Tokius vairuotojus galima atpažinti pagal jų veiksmus sukeliant eismo įvykį. Galima įžvelgti, kad vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo, staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį ir pan. Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas. Taip pat gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus atsiradusius anksčiau. Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilį, - aiškina Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Eismo įvykio deklaracija ir kada kviesti policiją
Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes. Pasitaiko atvejų, kai nė vienas į eismo įvykį patekęs vairuotojas neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos, todėl pravartu žinoti, kad ją galima užpildyti ir mobiliajame telefone.
Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio. Tokią paslaugą siūlo ne viena draudimo bendrovė, o tiesioginę nuorodą į elektroninę eismo įvykio deklaraciją taip pat galima rasti ir mobiliosiose programėlėse. „Streso būsenoje žmonėms sunkiau įvertinti situaciją, apgalvoti visas galimas rizikas ir tinkamai užpildyti informaciją deklaracijoje. Dėl to vėliau užtrunka eismo įvykio nagrinėjimas ir žalos atlyginimas. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite“, - sako vairuotojams sukurtos programėlės „carOne“ ekspertė Gabija Gertienė.
Kada reikėtų kviesti policijos pareigūnus?
Net jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja - reikia kreiptis į policijos pareigūnus. Taip pat svarbu kviesti pareigūnus, jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs. Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad draudimas nukentėjusiam asmeniui išmokės žalos išmoką ar apmokės remontą, o vėliau ta suma bus išieškota iš avariją sukėlusio žmogaus.
Pareigūnus taip pat reikėtų kviesti jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei padarius žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą. Patys pareigūnai išskiria ir daugiau atvejų. Apie eismo įvykį policijai reikia pranešti, jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos (ar kitais būdais nefiksuoja eismo įvykio) arba jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą. Be to, policija turėtų būti informuojama tais atvejais, kai vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, vairuotojas įtariama yra neblaivus ar apsvaigęs, neturintis teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų, - pabrėžė V. Grašys.
tags: #kaip #lietuvoje #bandoma #sumazinti #avarijas