Diskusijos apie skyrybą ir jos taisyklių naujoves dažnai kelia klausimų, ypač straipsnių autoriams, susiduriantiems su specifinėmis situacijomis. Vienas tokių atvejų - klaustuko vartojimas straipsnių pavadinimuose. Siekiant tinkamai spręsti šiuos klausimus, svarbu atlikti sintaksinę analizę ir nustatyti pavadinimo komunikacinę paskirtį.
Klaustuko vartojimas straipsnių pavadinimuose
Jei straipsnio pavadinimu siekiama tiesiogiai užduoti klausimą, į kurį bus atsakyta pačiame straipsnyje, tuomet pavadinimas traktuojamas kaip klausiamasis sakinys ir klaustukas rašomas. Tačiau, jei pavadinimas labiau perteikia temą, pasirinkdamas klausiamąją raišką (panašiai kaip sakant „šiame straipsnyje aptarsime, kas sudėtinga skyryboje ir kaip keitėsi jos taisyklės“), toks pavadinimas nelaikomas klausiamuoju sakiniu, o priskiriamas retoriniams klausimams. Retoriniai klausimai, skirtingai nei tiesioginiai klausiamieji ar skatinamieji sakiniai, neturėtų būti žymimi klaustuku, nes jų komunikacinė paskirtis yra teigti, o ne klausti. Tokiuose pavadinimuose taškas gale nerašomas, o klaustukas paneigtų jų retorinį pobūdį.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) veikla ir skyrybos taisyklės
Pastaraisiais metais aktyviai vyko skyrybos taisyklių peržiūra, analizuojant retesnius ar sintaksiškai ne visiškai pagrįstus atvejus, taip pat buvo siekiama nustatyti, kokie skyrybos vartosenos aspektai anksčiau nebuvo reguliuojami. Ši veikla vyko įgyvendinant VLKK finansuojamą projektą „Rašybos ir skyrybos tyrimas ir leidinio „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ rengimas“. Projekto pabaigoje buvo nuspręsta parengti atskirus leidinius rašybai ir skyrybai. Vienas tokių leidinių - „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ - jau parengtas ir turėtų būti išleistas.
2019 m. lapkričio 7 d. VLKK nutarimu Nr. N-8 (178) „Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“ buvo patvirtintos pagrindinės skyrybos taisyklės. Tinkamas skyrybos ženklų dėliojimas tekste yra sudėtingas procesas, nes ženklų pasirinkimą lemia ne tik sakinio sandara, bet ir autoriaus noras pabrėžti tam tikrus turinio aspektus bei bendras teksto turinys. Kadangi sakinys yra svarbus teksto vienetas, o taip pat ir autoriaus bei skaitytojo bendravimo forma, ne visus aspektus įmanoma sureguliuoti taisyklėmis, todėl tam tikra pasirinkimo laisvė autoriui išlieka.
Skaidomo teksto skyryba ir jos aktualumas
Anksčiau nei VLKK nutarimų taisyklėse, nei ankstesniuose leidiniuose nebuvo detaliai aptariama skaidomo teksto skyryba, nors ji yra aktuali, ypač mokslo ir dalykiniuose tekstuose (nuostatuose, įstatuose, pareigybių aprašuose ir pan.). Pristatomame skyrybos leidinyje šiam klausimui skirtas atskiras skyrelis. Apie skaidomo teksto skyrybą dokumentuose taip pat minima 2015 m. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu patvirtintose Dokumentų įforminimo taisyklėse.
Pavyzdžiui, dokumentuose punktai (ar papunkčiai), skiriami kabliataškiais, dažnai turi aiškinamąsias dalis, sudarytas iš vieno ar kelių sakinių. Rašantiesiems tiriamuosius darbus gali būti naudingas punktas apie skyrybos ženklus, naudojant skliaustuose pateikiamas nuorodas.
Skyryba cituojant ir aiškinamųjų sakinio dalių skyryba
Aktualus klausimas yra ženklų dėliojimas, kai citata eina po autoriaus žodžių arba sudaro atskirą sakinį be autoriaus žodžių. Tokiu atveju nuoroda pateikiama po kabučių, o taškas rašomas po nuorodos, net jei prieš kabutes buvo klaustukas, šauktukas ar daugtaškis.
Vienas iš aktualesnių skyrybos aspektų yra aiškinamųjų sakinio dalių skyryba. Ankstesnėse, 2006 m. VLKK nutarimais patvirtintose, taisyklėse buvo leidžiama pasirenkamai skirti aiškinamąsias sakinio dalis be jungiamųjų žodžių, ypač kai jos turėjo aiškinamąją intonaciją. Vienavardės sakinio dalys, sakomos vientisa intonacija, rašomos be skyrybos ženklų, tačiau, norint pateikti kaip paaiškinimą, antroji ar kitos dalys galėjo būti išskiriamos. Tuo tarpu sakinių dalių su jungiamaisiais žodžiais skyryba nebuvo aiški - jos paprastai būdavo išskiriamos, bet kartais galėjo būti laikomos vienarūšėmis ir atskiriamos. Naujose taisyklėse šie atvejai yra suskirstyti ir išsamiau apibūdinti, atskiriant atvejus, kai skiriama, ir kai galima rinktis.
Vartosenos tyrimai parodė poreikį antrąją vienavardę sakinio dalį, kuri iš dalies sutampa turiniu su pagrindine, pateikti kaip papildymą, sugretinimą ar pridūrimą. Kai nėra aiškinamosios intonacijos, antrasis kablelis nebereikalingas, o santykis artėja prie vienarūšių sakinio dalių su išvardijimu.
Pavyzdžiai, iliustruojantys sakinio dalių skyrybos niuansus:
- Praėjusiais metais žemdirbiai, bent jau juridiniai asmenys, sumokėjo visą nustatytą žemės mokestį.
- Miesto gatvėse, daugiausia masinio susibūrimo vietose, du šimtai pareigūnų dirbs ir naujametinę naktį.
- Labai domėjosi empirinėmis, ypač biologijos, problemomis.
- Bet jam, kaip ir bet kuriam mokslininkui, turbūt reikėjo savo darbų pripažinimo.
- Taip gilėja tautos kultūros, kartu ir pačios tautos, savimonė.
Prijungiamasis ryšys ir aiškinamieji santykiai
Prijungiamasis ryšys, arba subordinacija, reiškia sintaksiškai nelygiaverčių žodžių santykį. Pavyzdžiui, sakinyje „Jei, meldžiantis to palaimintojo užtarimo, sulaukiama dar vieno dangaus ženklo, būtent staigaus ir visiško pagijimo, jis skelbiamas šventuoju.“
Aiškinamieji santykiai gali būti ir tarp šalutinių prijungiamojo sakinio dėmenų. Pavyzdžiui: „Reikia pažymėti, kiek kokia veikla užima laiko, t. y. kiek valandų miegama, kiek dirbama, valgoma, kiek praleidžiama su draugais, kiek ilsimasi.“
Reikėtų atkreipti dėmesį į panašų vienarūšių sakinio dalių atvejį, kai antroji (paskutinė) vienarūšė sakinio dalis pasakoma priduriamai su tam tikrais žodeliais (daugiausia, ypač, kaip ir, net ir kt.). Pavyzdžiui: „Jis privalo gerbti juos pačius, ypač jų laiką ir nevėluoti į susitikimus; Vyrai, moterys, net vaikai už menką atlyginimą dirbo svetimiesiems.“
Yra ir kita aiškinamųjų sakinio dalių grupė - anksčiau laikytų įterpiniais, su išskirtį ar įtrauktį reiškiančiais jungiamaisiais žodžiais (pvz., be, išskyrus, įskaitant, kitaip negu, neišskiriant, ne(į)skaitant, atvirkščiai negu, priešingai negu, skirtingai negu, skirtingai nuo).
Pavyzdžiai:
- Per karą, be kitų žmonių, tėvas priglaudė ir už save vyresnę seserį.
- Niekam kitam, išskyrus Seimo narius, šių atostogų nereikia.
Naujose taisyklėse suformuluota nauja nuostata apie aiškinamąsias sakinio dalis, pavartotas ne kartu su tomis, kurias jos aiškina. Nors įprastai aiškinamoji sakinio dalis eina po tos, kurią ji aiškina, kartais gali būti kita tvarka.
Pavyzdžiai:
- Norėjome atskirų mokslo šakų bibliografines rodykles, tarp jų ir kalbotyros, kuo greičiau išleisti.
- Kartais be galo ilgai nejudėdavo iš vietos, net kelias valandas.
- Įvairaus ilgumo būdavo ragai - nuo pusės metro iki metro.
Pažyminiai ir lyginamieji posakiai
Vienas iš pasikeitimų pažyminių skyrybos taisyklėse yra tas, kad nebereikia privalomai skirti antrinę aplinkybės reikšmę turinčių pažyminių, pavartotų su įvardžiais. Taisyklėse suvienodinti įvardžius ir daiktavardžius pažymintys tokie pažyminiai. Sintaksiškai jie laikomi ne visada pilnos raiškos dalyvinėmis, pusdalyvinėmis ar padalyvinėmis aplinkybėmis ir skiriami pagal šių aplinkybių skyrimo taisyklę.
Pavyzdžiai:
- Išgąsdinti laisvės, mes dar nesuprantame, kad kritimas baigiasi, kai pasieki dugną.
- Mandagus ir gana drovus, naujasis bendraklasis negreit susirado draugų.
Aiškiau apibūdinta lyginamųjų posakių, pavartotų su aukštesniojo laipsnio būdvardžiais ar prieveiksmiais, skyryba. Kiekio reikšmės konstrukcijose tokie posakiai nėra skiriami, pvz.: „Daugiau kaip toną sveriančio automobilio iš griovio lengvai neištrauksi.“ Tačiau kitoks lyginimas šalia aukštesniojo laipsnio žodžių gali būti skiriamas, jei jis suprantamas kaip neišplėtotas į savarankišką struktūrą šalutinis sakinys.
Pavyzdys:
- Tokie butai yra brangesni negu senos statybos būstas ir perkami labiau pasiturinčių žmonių.
Dažnos skyrybos klaidos
Viena iš nemenkų problemų - ženklų dėliojimas ten, kur jų nereikia. Pasitaiko, kad netinkamai atskiriamas veiksnys nuo tarinio ar papildinys nuo tarinio. Tai itin nemalonios klaidos, nors ir retesnės.
Pavyzdžiai:
- Politiko retorinis tonas, verbalinis ir neverbalinis elgesys[,] gali socialinį atstumą nuo rinkėjų sumažinti.
- Norintiesiems išprašyti kregždutes[,] S. Karalius patarė neteplioti sienų nei valikliais, nei benzinu, nei kitais skysčiais.
Neredaguotuose tekstuose gausu klaidų, kai skiriamos įprastos aplinkybės.
- Lietuviškame politinės komunikacijos lauke[,] vis dar gajus supratimas, kad populizmas yra tiesiog nerealūs politikų pažadai.
Klaidos kyla dėl nesupratimo, kaip atpažinti sakinio sandarą ir dalių santykius. Pamirštama, kad gali būti ne tik vienarūšės sakinio dalys, bet ir vienarūšiai šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys. Nepagrįstai atskiriamas jungiamasis žodis nuo aiškinamosios sakinio dalies.
- Tas pokalbis turėtų vykti „akis į akį“, tai yra[,] be televizijos, be radijo, be laikraščio skaitytojų.
Verta atkreipti dėmesį, kad naujose taisyklėse atskirai aptariami žodžiai „pavyzdžiui“ ir „tarkim“, „sakykime“, kurie atlieka aiškinamosios sakinio dalies įtraukimo funkciją ir neturėtų būti nuo jos atskiriami.
Dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės skiriamos pasirenkamai, tačiau pasirinkus jas skirti - iš abiejų pusių. Dažna klaida - nebaigiamas skirti šalutinis dėmuo, ypač pažyminio.
- Parodoma galima nauda, kuri gali motyvuoti vartotojus[,] bei galimos išlaidos dalyvaujant šioje veikloje.
Skyrybos taisyklės suteikia vis daugiau pasirinkimo laisvės teksto autoriui, leidžiant ne tik parodyti sakinio sandarą, bet ir perteikti minties niuansus. Norint tinkamai pasinaudoti šia laisve, būtina gerai pažinti sintaksinį vienetą ir žinoti taisyklių numatytus pasirinkimo skirtumus.
SKYRYBOS I dalis. Nuo ko pradėti? | Teisinėkonsultacija.lt
tags: #kaip #isskiriama #aut #past #vlkk