Automobilio padangos yra viena svarbiausių saugumą užtikrinančių detalių, nuo kurių priklauso važiavimo sklandumas, sukibimas su keliu ir automobilio valdymas. Nusidėvėjusios ar pažeistos padangos gali tapti nestabilios, sukelti vibraciją ir net avarijas. Todėl būtina tinkama padangų priežiūra ir savalaikis problemų šalinimas. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias padangų nestabilumo priežastis ir pateiksime praktiškus patarimus, kaip jas išspręsti.
Padangų nestabilumo ir vibracijos priežastys
Dažnai pajutę pirmuosius nestabilumo požymius ar vairavimo problemas vairuotojai pradeda refleksiškai stabdyti automobilį. Svarbu identifikuoti, kas sukelia šias problemas, kad būtų galima jas efektyviai pašalinti.
Netinkamos padangos ir jų parinkimas
Kiekvienas automobilis turi technines rekomendacijas padangoms, kurios yra nurodytos techninėje charakteristikoje. Apkrovos, greičio indeksai ir skersmuo yra svarbūs parametrai, kurie leidžia tinkamai parinkti padangas konkrečiam automobilio modeliui. Nepaisant techninių rekomendacijų ir renkantis tiesiog pigias padangas, iškyla problemų - spidometro parodymai matomi su paklaida, automobilis sunkiau valdomas, padangos bei važiuoklė susidėvi ir genda daug greičiau. Tad noras sutaupyti gali ne tik dar labiau papurtyti piniginę, bet ir baigtis auto įvykiu.
Kitas ydingas elgesys - taupumo sumetimais uždedamos skirtingos padangos. Tai reiškia skirtingą protektoriaus raštą, kitus gamintojus, modelius, gal net ne vienodą dydį. Toks veiksmas yra pavojingas, mat gali skirtis stabdymo kelias kairėje ir dešinėje pusėje. Jei šlapiame kelyje viena padanga geriau išstumia vandenį, o kita prasčiau, posūkyje automobilį gali netikėtai sumėtyti. Dėl padangų nesuderinamumo dažniau atsiranda vibracija, o pačios padangos dėvisi greičiau. Jei nėra galimybės dėti visas keturias vienodas padangas, bent jau ant tos pačios ašies turėtų būti dvi vienodos, panašaus nusidėvėjimo lygio.
Padangų būklė ir nusidėvėjimas
Dažnai vairuotojai neįvertina ir padangų būklės. Dėvėtos padangos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti dar visai geros, tačiau pamatavus paaiškėja, kad protektoriaus gylis stipriai per mažas. Vasarinėms padangoms minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm - jei mažiau, su tokiomis padangomis jau nebegalima važiuoti. Žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti 3 mm. Jei jis mažesnis, turėtumėte padangas pakeisti.
Dar vienas dalykas, kurio žmonės dažnai nepatikrina - padangos amžius. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Laikui bėgant guma kietėja, praranda elastingumą bei blogiau sukimba su kelio danga.
Ratų balansavimas ir geometrijos reguliavimas
Derėtų nepamiršti, kad vien padangų pakeitimas nereiškia, jog automobilis važiuos tvarkingai. Ratus reikėtų subalansuoti, nes užtenka nedidelio netikslumo, kad pradėtumėte jausti vibraciją ar triukšmą. Po žiemos duobių taip pat praverstų ratų geometrijos patikra - jei automobilį traukia į šoną arba vairas nestovi tiesiai, problema pati savaime nepradings.
Netinkamas oro slėgis padangose
Nuo padangų priklauso važiavimo sklandumas ir sukibimas su keliu. Labai svarbu, kad visos padangos būtų pripūstos pagal gamintojo rekomendacijas. Oro slėgį padangose reikia tikrinti reguliariai ir nuolat papildyti, jei jo trūksta. Optimalu būtų šia procedūra užsiimti bent kartą per mėnesį arba prieš ir po kiekvienos ilgesnės kelionės. Nedidelis slėgio trūkumas atsiranda nebūtinai dėl kiauros padangos, o tiesiog dėl oro temperatūrų kaitos. Beje, tikrinti slėgį reikia tik pradėjus važiuoti, kol padangos dar nėra įkaitusios. Koks turi būti padangų slėgis, galima sužinoti iš techninių parametrų sąrašo, kuris paprastai būna vidinėje kuro durelių pusėje ar automobilio durų slenksčio.
Priešingai nei įprasta manyti, pavojingesnis yra ne per didelis, bet per mažas slėgis. Iš tiesų, važiuojant su per mažai pripūstomis padangomis gali būti pažeista vidinė padangos struktūra ir padidėti pasipriešinimas riedėjimui. Be to, padangos visuomet turi būti tinkamai pripūstos, kitaip jos gali perkaisti, o per daug pripūstos apsunkinti automobilio valdymą. Tolygiai pripūstos padangos dėvisi tolygiai, todėl ilgiau išlieka tinkamos eksploatacijai.
Reguliariai tikrinkite oro slėgį - rekomenduojama kartą per savaitę ir prieš ilgesnę kelionę. Slėgį taip pat turėtumėte patikrinti staiga stipriai nukritus temperatūrai. Nebandykite pildyti padangos oro iš karto sustoję, nes oras padangoje yra įkaitęs. Pučiant, manometro parodymai gali būti klaidingi, todėl galite pripūsti per daug oro. Galite pildyti padangas azotu.
Padangų pažeidimai
Svetimkūniai: svetimkūniui įsmigus į protektorių, iš padangos lėtai arba greitai išeina oras. Be to, padangas labai veikia įvairios kliūtys, duobės: jas reikėtų aplenkti. Nuolat patikrinkite, ar padangos neįtrūkusios, ar nėra jose įstrigusių bet kokių dalelių ir pan.
Kartais kelyje sprogusi padanga ar nulėkęs ratas sukelia itin pavojingą avarinę situaciją. Nors ir nedažnai, tai gali atsitikti bet kuriam vairuotojui.
Padangų nestabilumo ir pažeidimų šalinimas
Nustačius padangos nestabilumo ar vibracijos priežastį, svarbu pasirinkti tinkamą problemos sprendimo būdą.
Padangų remontas
Pažeista padanga gali būti remontuojama, jei pažeidimas atitinka tam tikrus kriterijus. Turi būti išsaugota vidinė struktūra. Svetimkūnio padaryta skylė turi būti mažesnė nei 6 mm. Todėl restauruoti negalima įplyšusios, įpjautos ar nuo smūgio į šaligatvį pažeistos padangos. Taip pat neužtenka vien kamščio padangai užtaisyti, nes niekas negarantuoja, kad oras nustos veržtis iš padangos.
Remontas kaiščiu
Iš išorės padanga remontuojama kaiščiu. Šis būdas yra labai paprastas, nebrangus ir trunka vos kelias minutes. Vis dėlto, gamintojai nerekomenduoja šio remonto būdo kaiščiu, nes nepatikrinama vidinė padangos struktūra. Įstumkite kaištį iki kaiščių laikiklio iki vidurio. Jūsų padanga suremontuota!
Remontas „grybu“
Į padangą įterpiamas elementas, vadinamas „grybu“, yra patikimiausias metodas, bet taip pat brangiausias ir reikalaujantis profesionalios įrangos. Šį būdą rekomenduoja gamintojai. Norint įvertinti patirtos žalos dydį, būtina padangą nuimti nuo ratlankio ir atidžiai apžiūrėti padangos išorę bei vidų. Tik tada galima atlikti kokybišką remontą „grybu“.
Runflat padangų remontas
Ar galima remontuoti padangą su runflat technologija? Taip, bet tik su sąlyga, kad nevažiavote nuleista padanga. Šią padangų technologiją, kurią šiandien naudoja visi didieji gamintojai, sukūrė Michelin (PAX). Tokios padangos turi sustiprintas šonines sieneles, todėl padangos gali išlaikyti automobilio svorį itin tvirtų padangų sienelių dėka. Prakiurus padangai, galima tęsti kelionę mažesniu greičiu (iki 80 km/val.) iki artimiausio autoserviso. Jūs privalote turėti slėgio padangose kontrolės sistemą (TPMS) dėl šoninių sienelių gebėjimo išlaikyti automobilio svorį.
Laikinas bekamerės padangos užtaisymas sandarikliu
Galima laikinai užtaisyti bekamerę padangą (kuri neturi oro kameros) padangų sandarikliu, jei žala nėra labai didelė. Reikia surasti prakiurimo vietą, ištraukti svetimkūnį ir pro padangos pripūtimo vožtuvą įšvirkšti sandariklio. Jei bandymai laikinai užtaisyti padangą nepadeda, reikėtų panaudoti atsarginę padangą.
Padangų keitimas
Automobilio padangos paprastai dėvisi po truputį, todėl svarbu laiku atpažinti momentą, kada jų keitimas tampa būtinas. Vienas pagrindinių kriterijų - protektoriaus gylis. Kai jis pasiekia minimalią ribą arba yra arti jos, padangos jau nesugeba užtikrinti pakankamo sukibimo, ypač važiuojant šlapiu keliu. Padangas taip pat reikia keisti tada, kai atsiranda matomų pažeidimų, tokių kaip įtrūkimai, iškilimai, deformacijos ar pjūviai. Šie defektai silpnina padangos struktūrą ir gali sukelti pavojų važiuojant didesniu greičiu. Ne mažiau svarbus ir padangų amžius - net jeigu jos atrodo tinkamos naudoti, laikui bėgant guma kietėja, praranda elastingumą bei blogiau sukimba su kelio danga. Ne ką mažiau svarbu atsižvelgti į vairavimo pojūčius. Jei pastebite ilgesnį stabdymo kelią, prastesnį sukibimą su danga ar dažnesnį slydimą, tai gali būti ženklas, kad padangos jau neatlieka savo funkcijos taip, kaip turėtų. Nusidėvėjusios padangos nėra saugios, todėl atsakingas vairuotojas privalo jas pasikeisti į naujas.
Ant tos pačios ašies privalote montuoti vienodo nusidėvėjimo lygio (5 milimetrų skirtumas tarp pagrindinių griovelių gylio) ir tokias pat (vienodo profilio ir matmenų) padangas. Jei jūsų automobilis turi 4 varomuosius ratus, rekomenduojama keisti visas keturias padangas, nes pakeitus tik prakiurusią padangą gali sutrikti sukibimo ir stabilumo kontrolės sistemos. Kai kuriais atvejais tai gali pridaryti rimtos žalos jūsų transporto priemonei. Naujos padangos automobiliams užtikrina geresnį sukibimą su kelio danga, trumpesnį stabdymo kelią ir stabilesnį transporto priemonės valdymą įvairiomis oro sąlygomis. Be to, jos padeda sumažinti akvaplaningo riziką, dėvisi tolygiau ir leidžia jaustis saugiau.
Atidžiai patikrinkite keičiamas padangas, kurios eksploatuotos jau ne pirmą sezoną. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.
Ratų balansavimas ir geometrijos reguliavimas
Padangas pakeitus ar suremontavus, ratus reikėtų subalansuoti, nes užtenka nedidelio netikslumo, kad vėl pradėtumėte jausti vibraciją ar triukšmą. Po žiemos duobių taip pat praverstų ratų geometrijos patikra - jei automobilį traukia į šoną arba vairas nestovi tiesiai, ši problema pati savaime nepradings ir būtina reguliuoti geometriją. Šios procedūros užtikrina tolygų padangų dėvėjimąsi ir ilgesnį tarnavimo laiką.
Padangų rotacija
Jei padangos dėvisi tolygiai, jos ilgiau išlieka panašios ir jas galima ilgiau naudoti. Užtikrinti tolygų protektoriaus dėvėjimąsi galima keičiant padangų vietas, t.y., kas sezoną keičiant priekines ir galines padangas vietomis. Jei padangos nėra kryptinės, tuomet verta keisti ir įstrižai. Pakeitimai turėtų būti daromi kas sezoną arba kas 5-10 tūkst. kilometrų, siekiant, kad padangos mažiau nusidėvėtų ir ilgiau tarnautų.
Padangos numontavimas nuo ratlankio: žingsnis po žingsnio
Padangos numontavimas nuo ratlankio nėra itin sudėtingas procesas, tačiau jis reikalauja kruopštumo ir tinkamo pasiruošimo. Dažniausiai to prireikia keičiant padangas, tikrinant jų būklę ar atliekant remontą, ypač kai reikia atlikti rimtesnį remontą ar tiksliai įvertinti padangos būklę, nes kai kurie pažeidimai paprasčiausiai nėra matomi iš išorės. Automobilio padangos numontavimas nuo rato reikalauja tinkamų įrankių ir nuoseklumo. Nors visas procesas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti gana paprastas, praktikoje svarbu numontavimą atlikti atsargiai, kad nebūtų pažeistas nei ratlankis, nei padanga.
Taip, pačiam numontuoti padangą nuo ratlankio tikrai įmanoma, tačiau tam reikia tinkamų įrankių ir atsargumo.
1. Oras išleidžiamas
Prieš pradedant bet kokius darbus, būtina visiškai išleisti orą iš padangos. Tai daroma atsukant vožtuvo šerdį specialiu įrankiu arba atsargiai nuspaudžiant vožtuvą. Svarbu įsitikinti, kad oras pasišalino pilnai. Kitu atveju padanga liks įtempta ir stipriai prispausta prie ratlankio, todėl ją atskirti bus gerokai sunkiau. Rekomenduojama palaukti kelias akimirkas ir dar kartą patikrinti, ar slėgis tikrai lygus nuliui.
2. Atskirkite padangos bortą nuo ratlankio
Kai iš padangos jau išleistas oras, metas atskirti jos bortą nuo ratlankio krašto. Paprastai tam naudojami specialūs įrankiai arba padangų montavimo svertai, kuriais atsargiai spaudžiamas padangos kraštas. Jei neturite specialios įrangos, galima naudoti rankinį spaudimą, tačiau svarbu viską daryti atsargiai, kad nepažeistumėte ratlankio. Jei padanga „nepasiduoda“, geriausia pabandyti spausti skirtingose vietose aplink visą ratą, o ne ten pat, tokiu būdu po truputį ją atlaisvinant. Svarbiausia - dirbti tolygiai ir neskubėti, nes staigūs ar per stiprūs judesiai gali pažeisti tiek padangą, tiek ratlankį.
3. Patepkite kraštą
Atskyrus padangos bortą, rekomenduojama patepti jos kraštą specialia montavimo pasta arba muilo tirpalu. Tai padeda sumažinti trintį tarp padangos ir ratlankio, todėl tolesni veiksmai tampa paprastesni. Tepimo priemonė leidžia padangai lengviau slysti, todėl taip pat sumažėja rizika pažeisti ją arba ratlankį. Tepimą geriausia atlikti tolygiai per visą padangos kraštą, ypač tose vietose, kur planuojama pradėti nuėmimo procesą.
4. Nuimkite pirmąjį padangos kraštą
Pirmojo padangos krašto nuėmimas yra vienas svarbiausių etapų. Paprastai tam naudojami padangų montavimo svertai, kuriais padangos kraštas atsargiai užkeliamas virš ratlankio. Rekomenduojama pradėti nuo vienos vietos, o tuomet po truputį judėti aplink ratą. Svarbu nebandyti visko padaryti vienu judesiu, kad nepažeistumėte nei padangos, nei ratlankio. Įrankius kiškite atsargiai ir venkite pernelyg didelio spaudimo toje pačioje vietoje. Kai dalis krašto jau perkelta per ratlankį, likusi dalis paprastai nusiima lengviau.
5. Nuimkite antrąjį padangos kraštą
Nuėmus vieną kraštą, kitas paprastai nuimamas lengviau. Pirmiausia padangą reikia pakreipti taip, kad likęs kraštas būtų paprasčiau pasiekiamas. Tuomet, naudojant svertus, atsargiai jį iškelkite iš ratlankio. Kadangi viena padangos pusė jau laisva, ji tampa lankstesnė, todėl visas procesas vyksta greičiau. Vis dėlto svarbu neskubėti, kad nepažeistumėte padangos ar ratlankio.
6. Įvertinkite padangos ir ratlankio būklę
Nuėmus padangą, būtinai įvertinkite tiek jos, tiek ratlankio būklę. Rekomenduojama apžiūrėti, ar nėra įtrūkimų, deformacijų, korozijos ar kitų pažeidimų, kurie gali turėti įtakos sandarumui ir saugumui. Be to, nepamirškite patikrinti vidinės padangos pusės - kartais defektai būna nematomi iš išorės. Tikslų padangos numontavimą atlikus atsargiai ir tinkamai, bus užtikrintas tolesnis automobilio saugumas ir padangų ilgaamžiškumas.
Ką daryti nuleidus ar sprogus padangai
Niekas nenori susidurti su nuleista ar sprogusia padanga kelyje, tačiau svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Nuleista padanga
Vairuodami automobiliu pajutote, kad automobilį sunkiau valdyti? O gal girdisi keisti ir neįprasti garsai? Gali būti, kad jūsų automobiliui nuleido padangą. Tokiu atveju vairuotojai išsigąsta ir pradeda panikuoti, tačiau iš tiesų svarbiausia yra išlikti ramiems. Radę tinkamą vietą, užsivilkite šviesą atspindinčią liemenę, kad būtumėte matomi. Tuomet pastatykite avarinio sustojimo ženklą. Apžiūrėkite savo automobilį, jeigu visgi paaiškėja, kad automobilio padanga yra nuleista, teks ją keisti. Galite tai padaryti patys, jei automobilyje turite atsarginį ratą ir reikalingus įrankius, arba ieškoti pagalbos. Jeigu važiuojate su visiškai nuleista padanga, galite sugadinti ratlankius. Taip pat važiuodami su pažeista padanga rizikuojate sugadinti ir savo automobilį bei pažeisti svarbias jo dalis, pavyzdžiui, sankabos sistemą. Atėjus laikui, kada keisti padangas būtina, nepamirškite apžiūrėti ir pakeisti atsarginės padangos.
Padėkite rankinį keltuvą ant žemės ir raskite tinkamą vietą, kad galėtumėte pakelti automobilį. Pakelkite automobilį tiek, kad padanga vis dar liestų žemę. Atsukite veržles. Tuomet keltuvu kelkite automobilį tol, kol padanga bus kiek virš žemės. Pradėkite sukti veržles. Nuleiskite šiek tiek keltuvą, kad padanga liestų žemę, bet neremtų automobilio. Atsarginis ratas skiriasi nuo įprastų padangų, juo negalima važiuoti didesniu nei 80 km/val. greičiu!
Sprogusi padanga
Kelyje sprogusi padanga sukelia itin pavojingą avarinę situaciją. Sprogus priekinio rato padangai, pajusite stiprų trūkčiojimą, o vairas suksis link sugedusio rato. Galinės padangos sprogimas bus juntamas sėdynėje. Sprogus padangai automobilis gali tapti visiškai nevaldomas.
Sprogus padangai, svarbiausia išlikti ramiems: neišsigąskite ir imkitės tam tikrų priemonių. Patariama lėtai nukelti koją nuo akceleratoriaus. Nespauskite stabdžių pedalo. Pajutę, kad vėl galite valdyti automobilį, po truputį mažinkite greitį.
Bendroji padangų priežiūra ir saugojimas
Automobilių padangos užtikrina saugumą, patogumą, tad jomis reikia tinkamai rūpintis ir nepamiršti, kada yra tinkamas automobilių padangų keitimo laikas. Beje, prireikus pakeisti padangas, galite tai padaryti autoservise.
Sezoninis padangų keitimas
Žiemiškiems orams traukiantis keičiasi ir automobilių eksploatavimo taisyklės. Nuo balandžio 1 d. jau galima važiuoti su vasarinėmis padangomis, o su dygliuotomis leidžiama iki balandžio 10 d. Pirmosios balandžio dienos dažnai apgaulingos - naktimis spusteli šaltukas, dėl to ryte pasitinka slidūs keliai. Vasarines padangas (be dyglių) galima naudoti nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 10 d. Žinoma, reikia atsižvelgti į oro sąlygas: jei balandžio mėnesį vis dar pasitaiko ledo ar sniego, privalu važiuoti žieminėmis padangomis. Visgi visus metus jomis važinėti nevertėtų: nuo aukštos temperatūros padangos suminkštėja ir negali išlaikyti automobilio stabilumo. Paprastai vasarines padangas į žiemines vairuotojai keičia truputį anksčiau - pavyzdžiui, lapkričio 1 d. Tiesa, galima rasti ir universalaus profilio padangų, tinkamų naudoti ir vasarą, ir žiemą, tačiau jos nėra labai geras pasirinkimas: nėra tokių padangų, kurios užtikrintų vienodai saugų vairavimą visais metų laikais.
Tinkamas padangų saugojimas
Reikėtų nepamiršti, kad nuimtas padangas reikia tinkamai prižiūrėti. Jų negalima užkrauti kitais daiktais, jos turi būti laikomos gerai vėdinamoje sausoje vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Be to, padangos neturėtų būti greta įvairių chemikalų ar aštrių daiktų. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad, nuėmus padangas ir pusmetį jų nenaudojant, jos nė kiek nesidėvi, tačiau tai nėra visiškai tiesa. Jei jos yra sandėliuojamos neteisingai, nusidėvi netolygiai ir taip greičiau tampa nebenaudojamos. Padangas, kurios yra su ratlankiais, galima sandėliuoti, sudedant vieną ant kitos. Tačiau padangas be ratlankių turėtų būti saugomos vertikalioje padėtyje. Priešingu atveju jos gali deformuotis ir išsikraipyti.
Vairavimo įpročiai
Automobilių padangos dėvisi nuolat važinėjant, tačiau jų dėvėjimąsi pagreitinti gali ir ydingi vairavimo įpročiai. Jeigu nuolat staigiai stabdoma ar akseleruojama, tai gali paveikti padangų paviršių. Be to, padangas labai veikia įvairios kliūtys, duobės: jas reikėtų aplenkti. Jei manevruojate gatvėmis puikiai, vis tiek pravartu kartkartėmis patikrinti padangų būklę.
tags: #kaip #isgydyti #vingiu #padanga #i #kelia