Vairavimas neblaiviam yra viena pavojingiausių veiklų keliuose, kelianti grėsmę ne tik vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Lietuvoje šiai problemai skiriama daug dėmesio, o policijos pareigūnai nuolat vykdo reidus ir prevencines priemones, siekdami užkardyti neblaivių vairuotojų keliamą pavojų. Teismų praktika rodo, kad kiekvienas atvejis yra individualus, o kaltės nustatymas priklauso nuo daugelio aplinkybių.
Teisinės atsakomybės pagrindai ir kaltės nustatymas
Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas.
Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas prie automobilio vairo, asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi, o tai padidina eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo tikimybę. Teismas savo nuosprendžiuose pažymi, kad asmuo, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sėdęs prie vairo apsvaigęs nuo alkoholio, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūva ar sužalojami žmonės, ir tokia veika yra žymiai pavojingesnė už tą, kai analogiškas pasekmes sukelia blaivus vairuotojas. Taip veikdamas asmuo prisiima tiek baudžiamąją, tiek ir civilinę atsakomybę už visus savo veiksmų padarinius.
Kaltės formos: tiesioginė ir netiesioginė tyčia
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis ar kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą. Visgi, Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, jog siekdamas išvengti sulaikymo ir girtumo nustatymo, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nuteistasis iš esmės yra abejingas savo veikos padariniams, o pagal baudžiamąjį įstatymą tai yra vienas iš
Kaip kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, sukėlusių Baudžiamojo kodekso numatytus sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma. Konstatuojant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius.
Nekaltumo prezumpcija ir kaltės įrodinėjimas
Seimo Teisės departamento nuomone, siūlymas į eismo įvykį patekusius neblaivius vairuotojus visais atvejais laikyti įvykio kaltininkais gali prieštarauti Konstitucijai. Tokios nuostatos prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam
Prokuroras priima nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet jis negalioja tol, kol jo nepatvirtina teismas. Yra įstatymas, yra Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis, kuriuo remiantis, teismas taip pat vertina visas aplinkybes.
Legal Drunk Drivers from the 1960s
Reikšmingiausių bylų pavyzdžiai
Avarija Širvintų rajone: G.J. byla
2014 m. liepos 28 d., naktį, apie 2 val. 30 min., Širvintų r., kelio Vilnius-Panevėžys 37-ame km, automobilis „BMW 530D“, vairuojamas G.J. (gimusio 1991 m.), nesilaikydamas atstumo atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Audi A4“, vairuojamą V.Ž. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Audi“ vairuotojas. Įtariamasis G.J. buvo neblaivus (1,45 prom. alkoholio). Prokurorė Palmira Pečiulienė paaiškino, kad procesas nutrauktas ikiteisminio tyrimo stadijoje, ir šį nutraukimą teismas patvirtino. G.J. buvo gerai charakterizuojamas - jaunas, neteistas, turintis darbą. Darbovietė charakterizavo jį gerai. Nukentėjusiesiems buvo atlyginta žala, ir, pasak prokurorės, pakankamai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ne tik įtariamojo, bet ir nukentėjusiojo neblaivumas turėjo tam tikrą reikšmę, o tai iš dalies lėmė avariją ir jos pasekmes.
Keleivio kaltė ir teismo sprendimai: A.M. byla
Tragiškai pasibaigusi avarija įvyko Žiežmarių seniūnijoje, Mūro Strėvininkų kaimo ribose. 2015 metų rugsėjo 5-osios vidurdienį „VW Polo“ nesuvaldęs vairuotojas, gimęs 1984 m., nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Sužalotas jis pats ir dar 3 automobilio keleiviai, vienas iš jų vėliau mirė. Nors po avarijos vairuotojo kraujyje rasta 2,52 promilės alkoholio, apkaltintas iš pradžių buvo keleivis. Tačiau teismas automobilio keleivį išteisino, neįrodžius jo kaltės. Kadangi nusikalstamą veiką padaręs asmuo liko nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perdavė prokurorui. Kaltinamasis A.M. teisme savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad dėl neblaivumo neprisimena eismo įvykio aplinkybių, nors pripažino, kad įvykio dieną vairavo neblaivus ir už tai jau buvo baustas administracine tvarka.
Utenos tragedija ir netiesioginė tyčia: M. Širono atvejis
2014 metų pavasarį Utenoje įvyko visuomenę sukrėtusi avarija. Kovo 29 dienos rytą, apie 7 val. 40 min., aikštelėje prie prekybos centro J. Basanavičiaus gatvėje policijos patrulių ekipažas nutarė sustabdyti įtarimų sukėlusį automobilį „Audi A6 Avant“. Tačiau Utenos rajono gyventojas M. Šironas teisėtiems pareigūnų reikalavimams nepakluso ir, padidinęs greitį, nuvažiavo. Uteniškio vairuojamas automobilis artimiausią sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, vėliau, nestabdydamas ir įvažiavęs iš šalutinės gatvės, kirto judrią J. Basanavičiaus gatvę. Sprunkančio nuo policijos vairuotojo kelionė baigėsi, kai, lėkdamas šalutine A. Baranausko gatve beveik tris kartus viršijančiu maksimalų leistiną 50 km/h greitį greičiu (Utenoje iš šalutinio kelio į sankryžą įlėkė 128 km/h greičiu), jis susidūrė su pagrindine Užpalių gatve važiuojančiu automobiliu „Renault Megane“. Šiuo taksi automobiliu 57 metų taksistas G.T. į turgų apsipirkti vežė dvi nuolatines klientes. Per avariją taksi automobilio vairuotojas ir abi keleivės žuvo vietoje. M. Šironas ir kartu važiavę trys vaikinai bei mergina atsipirko nesunkiais kūno sužalojimais. Po nelaimės avarijos kaltininkui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,02 promilės).
Tyrimo metu paaiškėjo, kad jaunų uteniškių kompanija per visą naktį šventė vieno vaikino gimtadienį, o vėliau neblaivus M. Šironas nežinia ko sumanė važiuoti į Uteną. Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriuo M. Šironas buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir nuteistas kalėti 14 metų. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad siekdamas išvengti sulaikymo ir girtumo nustatymo, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nuteistasis M. Šironas iš esmės buvo abejingas savo veikos padariniams. Pagal baudžiamąjį įstatymą tai yra vienas iš
Recidyvizmas ir griežta bausmė: Arvydo byla
Šiaulių apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 20 kartų teistas Arvydas pripažintas kaltu dėl vairavimo išgėrus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas. Bylos duomenimis, sausio 2-ąją, apie 2.04 val., Šiauliuose Arvydas vairavo lengvąjį automobilį „Seat Alhambra“. Patikrinimo metu jam nustatytas 2,13 promilės girtumas. Iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, o kalba buvo nerišli. Arvydas teisme kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, taip pat nurodė, kad niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo. Nusikalstamą veiką jis padarė nepraėjus nei 2 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis veikė
Avarija be žalos ir laidavimas: Vilkiko vairuotojo Viktoro byla
2025 metų gegužės 1-osios rytą pareigūnai, pakeliui į Kuršėnus vykdytame reide, sustabdė krovininį vilkiką su puspriekabe. Vairuotojui Viktorui nustatytas 2,08-2,18 promilės girtumas. Jis teisme pasakojo, kad dieną prieš įvykį gėrė alų iki nakties, tačiau ryte viršininkas jam netikėtai paskambino ir paprašė atvykti pakeisti vilkiko ratus. Vyras prisipažino, kad neišdrįso pasakyti viršininkui apie savo būklę, nes jautėsi gerai ir manė, kad gali vairuoti. Jis teigė, kad vairavimas išgėrus buvo atsitiktinis ir apmaudus sprendimas, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Teisme liudijo ir Viktoro sutuoktinė, kuri prašė leisti laiduoti už vyrą, nurodydama, kad vyras alkoholį vartoja tik per šventes ir tą vakarą išgėrė litrą alaus pas motiną. Ji tikino gebėsianti daryti jam teigiamą įtaką. Kadangi tai buvo pirmas Viktoro nusikaltimas, jis pripažino kaltę, gailėjosi, o žalos nebuvo padaryta, teismas jo prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą patenkino. Viktorui skirta dvejų metų draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, jis privalės sumokėti 2,5 tūkst. eurų - tai krovininio „Volvo“ ir puspriekabės vertę atitinkanti konfiskuojama suma. Vyras perduotas žmonos atsakomybėn vieneriems metams.
Masinė avarija Panevėžyje: neblaivaus vilkiko vairuotojo incidentas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, kovo 24 d. apie 19 val. 48 min. buvo gautas gyventojų pranešimas, kad Panevėžyje, Kniaudiškių g. link Žvaigždžių g. važiuoja vilkikas „Renault“, kuris kliudo automobilius. Policijos pareigūnai vilkiką sustabdė „IKI Šermutas“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Vairuotojui (gim. 1974 m.) nustatytas 1,48 prom. neblaivumas. Incidento metu apgadinta per dvidešimt (pirminiais duomenimis - 21) stovinčių transporto priemonių. Vairuotojas sulaikytas, pradėta administracinė teisena. Griežtos bausmės vyras sulaukė dėl to, kad savo kriminalinėje biografijoje jau yra sukaupęs daugiau kaip 20 teistumų.
Kaltę lemiantys veiksniai ir atsakomybės niuansai
Girtumo laipsnis ir jo kriminalizavimas
Nuo 2017 metų pradžios vairavimas, kai nustatomas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, yra kriminalizuotas, t.y. už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Būtent tokie vairuotojai dažniausiai ir sukelia mirtinus eismo įvykius.
Nukentėjusiojo neblaivumas
Kai kuriose bylose, pavyzdžiui, G.J. atveju, nagrinėjant eismo įvykį, atsižvelgiama ne tik į įtariamojo, bet ir į nukentėjusiojo neblaivumą. Ši aplinkybė gali turėti tam tikrą reikšmę ir iš dalies nulemti avarijos pasekmes, įtakodama kaltės laipsnio nustatymą.
Vairuotojo patirtis ir amžius
Statistiniai duomenys rodo, kad patys pavojingiausi yra nepatyrę vairuotojai. Net 34 dideles ir skaudžias avarijas 2017 m. sukėlė vairuotojai, turintys mažiau nei dvejų metų stažą. Psichologai teigia, kad jauni, nepatyrę vairuotojai, ypač 18-28 metų amžiaus, dažnai elgiasi rizikingiau, siekdami pasirodyti, ir neturi tokių stabilizuojančių faktorių kaip šeima. Taip pat pažymima, kad šis amžiaus segmentas yra intensyviausias alkoholio vartotojas.
Abipusė kaltė ir draudimo išmokos
Sąrašas, pagal kurį visada būtų galima nustatyti abiejų eismo dalyvių kaltę, iš esmės neegzistuoja - kiekvienoje situacijoje yra tam tikrų kintamųjų. Policijos pareigūnai kiekvieną atvejį nagrinėja individualiai, atsižvelgdami į visas tuo metu vyravusias kelio bei aplinkos sąlygas, liudytojų parodymus ir vairuotojų paaiškinimus. Gali būti, kad vienas iš vairuotojų gerokai viršijo greitį, ir važiuojantysis iš šalutinės gatvės neturėjo šansų jo pamatyti - tokiu atveju kaltė nebūtinai priskiriama tik iš šalutinio kelio išvažiavusiam asmeniui. Yra atvejų, kuomet nustatoma
Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu, avarijos atveju, pripažinus abipusę kaltę, atlyginama visa žala pagal draudimo sutarties sąlygas. Privalomuoju draudimu draustos transporto priemonės atveju, kiekviena pusė atlygina kitos pusės dalį žalos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį. Pavyzdžiui, jei kaltė dalinama santykiu 50/50, tai ir kiekvienas kaltininkas atlygina 50 proc. žalos kitai pusei. Daugelyje smulkių avarijų pareigūnų dalyvavimas nėra būtinas - vairuotojai, išsiaiškinę kaltąjį, patys užpildo eismo įvykio deklaraciją ir su ja gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Esant bet kokiems neaiškumams dėl avarijos aplinkybių, rekomenduojama kviesti policiją.
Pasišalinimas iš įvykio vietos
Už sukeltą avariją ir pasišalinimą iš įvykio vietos, ypač nustačius sunkų girtumo laipsnį, gresia griežta atsakomybė. Pavyzdžiui, Kaune Žemaičių pl., nenustatytos markės automobilis kliudė stovintį automobilį „Citroen“. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado įvykį sukėlusį automobilį „Audi A3“ ir jį vairavusį neblaivų vyrą (gim. 1986 m.). Vyrui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 3,14 prom. Paklausus, kodėl vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, vyras atsakė, jog pasišalino, nes buvo girtas. Šis poelgis tik dar labiau apsunkina vairuotojo teisinę padėtį.
Statistika ir tendencijos
Bendrieji duomenys
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 m. iš 3358 šalyje užfiksuotų eismo įvykių 505 sukėlė būtent neblaivūs vairuotojai. Kitaip tariant, dėl kas septinto sukelto eismo įvykio buvo kaltas neblaivus asmuo. Dėl jų kaltės žuvo 67, o sužeisti 785 žmonės.
2017 metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 211 eismo įvykių, jų metu žuvo 11 žmonių.
Vairuotojų demografija ir girtumo laipsnis
2017 metais absoliučią daugumą avarijų sukėlė vyrai - net 200. Girtos moterys sukėlė 11 įskaitinių avarijų. Jauniausiam girtam vairuotojui buvo vos 16 metų. Daugiausia avarijų sukėlė vidutiniškai apgirtę vairuotojai (daugiau nei 1,51 promilės). Buvo ir tokių, kurie vairavo ir tragiškas avarijas sukėlė visiškai girti. Absoliučią daugumą skaudžiausių nelaimių sukelia lengvųjų automobilių vairuotojai.
Pokyčiai laikui bėgant
Susisiekimo ministerijos duomenimis, lyginant praėjusių metų (iki 2017 m.) ir 2014 m. statistiką, žuvusiųjų dėl neblaivaus vairuotojo kaltės skaičius per trejus metus sumažėjo daugiau kaip 4 kartus. Tačiau dauguma neblaivių vairuotojų vis dar viršijo 1,5 promilės ribą, nors būtent toks girtumas nuo 2017 m. pradžios buvo kriminalizuotas.
Prevencija ir visuomenės švietimas
Policijos vaidmuo
Lietuvos kelių policijos vadovas Vytautas Grašys įsitikinęs, kad situaciją gali pakeisti tik švietimas. Be to, svarbios ir policijos prevencinės priemonės. Nors didesnis girtumas kelia didesnį pavojų, reikia kalbėti apie tai, kad girtumas ir vairavimas apskritai yra nesuderinami dalykai. Didelis girtumas rodo, kad tuomet žmogus nemąsto ir negalvoja, ką jis daro ir kuo jis rizikuoja. Mūsų visuomenė turi aiškiai sutarti ir pasakyti, kad toks dalykas netoleruotinas. Ir visai nesvarbu, koks žmogaus statusas visuomenėje - jis negali išgėręs vairuoti automobilio, traktoriaus ar kitos transporto priemonės, nes tai yra realus pavojus.
Alkoblokų įteisinimas
Siekiant, kad neblaivių vairuotojų skaičius dar mažėtų, Susisiekimo ministerija inicijavo
Viešumo svarba ir politiniai pasiūlymai
Svarstoma ir apie galimybę viešinti pavardes tų asmenų, kurie įkliūna neblaivūs už vairo. Tada visuomenė galėtų pasakyti savo neigiamą poziciją prieš tokius žmones, kurie yra potencialūs pavojaus kėlėjai. Europos Komisijos duomenimis, 25 proc. visų žuvusiųjų keliuose mirties priežastis buvo tiesiogiai susijusi su vairavimu išgėrus, todėl visos Europos Sąjungos šalys nedelsiant turi imtis veiksmų, kad būtų sumažintas neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius keliuose.
tags: #kaip #girtas #vaziuoji #ar #kaltas #buni