Daugelis eismo įvykių nutinka dėl to, kad yra nesilaikoma elementarių eismo saugumo reikalavimų, taip pat - dėl nepakankamo eismo dalyvių informuotumo apie tai, kokios pasekmės laukia nusižengus Kelių eismo taisyklėms (KET).
„Dauguma eismo įvykių nutinka dėl to, kad yra nesilaikoma elementarių eismo saugumo reikalavimų, taip pat - dėl nepakankamo eismo dalyvių informuotumo apie tai, kokios pasekmės laukia nusižengus Kelių eismo taisyklėms (KET). Tarkim, mažai kas žino, kad važiuojant automobiliu 50 km/h greičiu neprisisegus saugos diržų susidurti su nejudančia kliūtimi yra tas pat, kas iškristi iš ketvirto aukšto“, - teigia Pasaulio saugaus eismo komisija.
Pagrindinės avarijų priežastys
Vienoje naujausių Pasaulio saugaus eismo komisijos ataskaitų rašoma, kad net 64 proc. visų avarijų pasaulyje įvyksta dėl to, kad vairuotojai nesilaiko KET reikalavimų. Didelė dalis kaltės tenka ir nekokybiškiems, pavyzdžiui, slidiems keliams. Kiek mažiau - techniškai nesutvarkytiems automobiliams. Pavojingiausi defektai yra iš rikiuotės išėję stabdžiai, sugedęs vairo mechanizmas, blogos padangos ir pakabos gedimai.
„Svarbiausia avarijų, kurias sukelia automobiliai, ypatybė yra ta, kad apie 80 proc. jose traumas patyrusių žmonių žūsta per pirmas tris valandas, dažniausiai - nuo smarkaus kraujavimo“, - pastebi Pasaulio saugaus eismo komisija.
Kaip elgtis, jei susidūrimas neišvengiamas
Rusijos saugaus eismo specialistai parengė keletą rekomendacijų, kaip vairuotojai turėtų elgtis supratę, jog susidūrimo su kita transporto priemone nepavyks išvengti. Pasak specialistų, vien rekomendacijų žinojimas gali išgelbėti daugybę gyvybių keliuose.
„Jei matote, kad susidūrimas neišvengiamas, pasistenkite atsidurti tokioje padėtyje, kuri būtų saugiausia. Kiek įmanoma stipriau įtempkite raumenis, uždenkite galvą rankomis ir kuo labiau palinkite į priekį. Ant krūtinės segimas saugos diržas susidūrimo metu neturi sulaužyti jūsų krūtinės ląstos. Svarbiausia pasiekti, kad susidūrimo metu kuo mažiau pajudėtumėte į priekį. Tačiau įsikibti į vairą nepatariama, nes smūgio metu milžiniškos energijos paveiktas vairaratis gali staigiai suktis ir sulaužyti jums rankas. Sėdint priekinio ar užpakalinio keleivio vietose, galvos rankomis galima neuždenginėti, o paprasčiausiai jomis atsiremti į priekinį skydą ar į priekinių sėdynių atlošus“, - rašoma rekomendacijose.
Kad išvengtumėte didelių sužeidimų, anot rusų rekomendacijų, reikia prieš smūgį viršutine kūno dalimi nugriūti ant gretimos sėdynės, uždengiant galvą rankomis ir sulenkiant kojas. Šis patarimas visais atvejais galioja tada, kai po smūgio mašina verčiasi ant šono arba numanomas smūgis bus labai stiprus.
Ką daryti po automobilio avarijos – GEICO
Elgesys po avarijos
Išlipimas iš automobilio po susidūrimo
Nepatariama lipti iš automobilio po susidūrimo jam visiškai nesustojus. Smūgio metu iš automobilių korpusų gali kyšoti įvairių detalių, kurių padarytos traumos gali būti mirtinos, pavyzdžiui, perrėžus kojos arteriją. Tokias traumas gauti judant sudaužytam automobiliui - vieni niekai.
Automobilis nukrito į vandenį
Nulėkus nuo stataus skardžio į ežerą ar kitą vandens telkinį, rusai rekomenduoja nebandyti atidaryti automobilių durų. „Atidarius duris per jas patekusi vandens srovė nušluoja vairuotoją į šoną, o pati mašina pradeda labai staigiai skęsti. Todėl geriau iš vandens spąstų išsilaisvinti atidarius langą“, - teigiama rekomendacijose.
Svarbu išlikti ramiam
Pasak specialistų, blogiausia, kas gali ištikti į avariją pakliuvusį žmogų - judesius paralyžuojanti panika. „Bet kokiu atveju būtina išlikti ramiam, nepanikuoti. Panika gali prišaukti dar didesnių bėdų. Iškart po avarijos būtina nustatyti, kokioje automobilio vietoje ir kokioje padėtyje esate atsidūręs. Po to žiūrėkite, ar nesate sužeistas, ar nėra degalų nuotėkio (ypač tais atvejais, jei mašina apsivertė), ar neprasidėjo gaisras. Pasistenkite ištrūkti iš automobilio, tačiau - nedarydami staigių judesių. Skuba reikalinga nebent tada, jei buvo pastebėtas kuro nuotėkis ar gaisro požymiai. Stengiantis greitai išsivaduoti gresia traumos - pavyzdžiui, susižaloti neatsargiai ropojant per stiklo duženas“, - įspėjama rekomendacijose.
Automobilio palikimas ir pagalba keleiviams
Palikus sudaužytą automobilį, būtina nuo jo kuo labiau nutolti, kadangi įsižiebus mažiausiai kibirkščiai elektros grandinėje gali įvykti sprogimas. Rekomendacija neįpareigoja jos laikytis, jei kartu važiavo daugiau žmonių. Privalu jiems padėti išsilaisvinti. Policijai ir kitoms tarnyboms rekomenduojama skambinti tik po to, kai bendrakeleiviai jau bus saugiu atstumu nuo sudaužyto automobilio, kadangi skambinimas atima nemažai brangaus laiko. Kuo spėresnis skambutis atsakingoms tarnyboms pagelbės tokiu atveju, jei bendrakeleivių iš sulamdytos mašinos be specialios technikos ištraukti neįmanoma.
Saugos diržų svarba ir pasekmės jų nesegėjus
Rusijos saugaus eismo specialistų patarimai pirmiausia skirti tiems automobiliais keliaujantiems eismo dalyviams, kurie segi saugos diržus. Tuo tarpu automobilyje esančio eismo dalyvio, neprisisegusio saugos diržo, rizika žūti yra apie 3,5 karto didesnė negu prisisegusio.
Mokslininkai nustatė, kas vyksta, kai 80 kilometrų per valandą greičiu važiuojantis automobilis įsirėžia į nejudančią kliūtį:
- Po 0,026 sekundės patyrus smūgį: sulenkiamas buferis. Jėga, 30 kartų viršijanti automobilio svorį, sustabdo mašiną. Vairuotojas, jei yra neprisisegęs saugos diržo, tebejuda automobilio salone tuo pačiu 80 km/h greičiu.
- Po 0,039 sekundės: vairuotojas sykiu su sėdyne pajuda į priekį 15 centimetrų.
- Po 0,044 sekundės: vairuotojas krūtinės ląsta laužo vairą.
- Po 0,050 sekundės: greitis staiga sumažėja, automobilį ir vairuotoją veikia jėga, 80 kartų viršijanti jo svorį.
- Po 0,068 sekundės: vairuotojas 9 tonų stiprumo jėga trenkiasi į prietaisų skydelį.
- Po 0,092 sekundės: vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis tuo pat metu galvomis trenkiasi į priekinį automobilio stiklą ir patiria mirtinas traumas.
- Po 0,100 sekundės: pakibęs ant vairo vairuotojas atmetamas atgal ant sėdynės. Jis jau miręs.
- Po 0,110 sekundės: automobilis rieda atgal.
- Po 0,113 sekundės: viskas baigta, geležies ir plastmasės gabalai krenta ant žemės, susidūrimo vietą apgaubia dulkių debesis.
Šaltinis: Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Kaip elgtis tapus avarijos liudininku
Sprendimas sustoti ir padėti
Pamačius avariją reikia iškart apsispręsti - sustoti ir padėti ar važiuoti toliau. Blogiausia - sustoti ir žiopsoti. Taip susidaro tiek automobilių, tiek žmonių spūstis ir sunkiau privažiuoti specialiosioms tarnyboms.
Bendrojo pagalbos telefono naudojimas
Skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112, būtina kuo tiksliau nupasakoti nelaimės vietą: pasakyti kelią, kilometrą, matomus orientyrus, avarijos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių ir jų būklę. Taip pat reikia nepamiršti, kad dabar mobiliojo ryšio operatoriai gali nustatyti apytikrę skambinančiojo vietą. Neišsigąskite, jei operatorius pasiteiraus jūsų numerio, vardo ir pavardės.
Pirmosios pagalbos teikimas
Jei jau nusprendėte padėti nukentėjusiajam, atminkite, kad svarbiausia jam nepakenkti. Neskubėkite jo judinti ar mėginti traukti iš automobilio. Pirmiausia reikia patikrinti, ar yra gyvybės požymiai: sąmonė, širdies veikla, kvėpavimas. Jeigu žmogus sąmoningas, reikia jį užkalbinti, prisistatyti, nuraminti. Taip pat nemėginkite keisti automobilio padėties, o pirmąją pagalbą suteikite čia pat vietoje.
Galimos traumos avarijos metu
Traukiamas iš automobilio žmogus gali patirti ir rimtesnių traumų. Jei žmogus eismo įvykio metu pasiliko automobilyje, jis galėjo gauti kelių tipų traumas. Tarkim, automobiliams susidūrus, vairuotojai galėjo patirti krūtinės traumą. Įdomu tai, kad tokias traumas dažniausiai patiria moterys, nes būtent jos mėgsta vairuoti įsirėmusios į vairą. Tokia sėdėsena netaisyklinga ir pavojinga: vairą ir vairuotoją turi skirti maždaug pusės rankos atstumas.
Dažnai eismo įvykio metu nukenčia ir kaklo slanksteliai. Taip atsitinka dėl netinkamai sureguliuotos galvos atramos. Galvos atrama turi būti ne nuleista, o pakelta iki pakaušio, kad antrinio smūgio metu žmogus nenusilaužtų kaklo slankstelių. Taip pat dažna avarijų daugybinė trauma - priekinio panelio prispaustos vairuotojo kojos. Tokiu atveju žmogus patiria daugybinius kojų lūžius ir, paprastai, iš automobilio jį gali ištraukti tik ugniagesiai gelbėtojai.
Saugos diržai sugalvoti tam, kad žmonės būtų saugesni, tad juos naudoti taip pat būtina. Jei sėdima tinkamai ir prisisegus diržus, tikimybė išgyventi avarijos atveju gerokai padidėja.
Gelbėtojų darbas avarijos vietoje
Gelbėjimo operacijos trukmė ir saugumas
Būtina žinoti, kad net ir atvykę gelbėtojai žmogaus per 2 min. neištrauks. Gelbėjimo operacija, priklausomai nuo padėties, trunka nuo 10 iki 30 min. Tad, jei sulaukėte gelbėtojų, pamainos vadui nusakykite padėtį, suteikite kuo daugiau naudingos informacijos ir... pasitraukite per 10 metrų. Kuo mažiau bus trukdoma, tuo greičiau specialistai atliks savo darbą, o per 10 metrų reiktų pasitraukti todėl, kad karpant automobilį atplaišos lekia iki 4-5 metrų.
Automobilio ardymas
Kiek ardyti avariją patyrusį automobilį sprendžia pamainos vadas, tačiau gelbėtojai niekada neardys automobilio „savo malonumui". Jis ardomas tiek, kiek reikia ištraukti jame esančius žmones daugiau jų netraumuojant. Norint žmones apsaugoti, naudojama stabilizavimo įranga: kaklo įtvaras, nugaros plokštė ir kt.
Ugniagesiai gelbėtojai, paprastai, nejudina automobilio, jei jame yra žmogus, jie stengiasi automobilį įtvirtinti taip, kad galėtų saugiai dirbti. Įtvirtinus atjungiamas automobilio akumuliatorius, nors tai gali padaryti ir pirmieji avariją pastebėję žmonės. Reikalas tas, kad avarijos metu galėjo iššauti ne visos saugos pagalvės. Jei kuri iššaus vėliau, tai gali baigtis tragiškai.
Įtvirtinus automobilį pradedama teikti pagalba nukentėjusiajam. Paprastai į nelaimės vietą jau būna atvykusi greitoji pagalba, tačiau, jei jos nėra, pirmąją pagalbą tenka suteikti gelbėtojams.
Priklausomai nuo automobilio padėties galimi keli jo ardymo būdai. Jeigu to neužtenka arba automobilis guli ant šono, kerpamas automobilio stogas. Perkirpus stogo sujungimo su statramsčiais vietas, jis atlenkiamas, pasiekiamas nukentėjusysis. Sudėtingiausias atvejis - kai automobilis šonu apkabina stulpą arba medį. Jei automobilis karpomas, tenka išmušti stiklus. Priekinis stiklas yra triplekso - jis pjaustomas. Šoniniai stiklai iš grūdinto stiklo išdaužiami. Automobilyje esantis žmogus tokiu atveju uždengiamas minkšta uždanga. Visa tai daroma siekiant jį kaip galima labiau apsaugoti. Deja, kartais tai nepavyksta.
Pasitaiko avarijų, kai reikia skubėti. Tarkim, jei į vandenį įkritusiame automobilyje liko žmogus, kuriam prispausta koja, gali tekti skubiai koją pjauti, kad būtų išgelbėtas pats žmogus.
PAGD pareigūnų įžvalgos
„Į eismo įvykius ugniagesiai gelbėtojai praėjusiais metais dažniausiai buvo kviečiami nuplauti kelio dangos, pašalinti po avarijos ant kelio likusių transporto priemonių detalių ar duženų ir paruošti važiuojamąją kelio dalį taip, kad eismas ja galėtų vykti be trukdžių. Darbų, susijusių su kelio dangos paruošimu kasmet - daugiausia. Kiti darbai, kurių ugniagesiai buvo kviečiami atlikti į eismo nelaimes - kur kas sudėtingesni. Tai nukentėjusių ir žuvusių žmonių išlaisvinimas iš sudaužytų automobilių“, - kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Laimonas Tubis.
Pasak L. Tubio, žmonės dažniausiai yra gelbėjami iš apvirtusių, kaktomuša susidūrusių, į medį atsitrenkusių transporto priemonių. „Tokiuose iškvietimuose ugniagesiai gelbėtojai paprastai darbuojasi hidraulinėmis žirklėmis. Jomis sukarpomos transporto priemonės kėbulo dalys ir išlaisvinami nukentėję arba žuvę žmonės. Žmonių gelbėjimas eismo nelaimėse psichologiškai yra pats sunkiausias ugniagesių gelbėtojų darbas, o ypač - kai nuvykus į iškvietimą yra randami nukentėję vaikai ar geležiniuose gniaužtuose įkalinti žuvusieji“, - pasakojo PAGD atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dažniausiai eismo įvykiuose nukentėjusius žmones tenka vaduoti iš priekinių transporto priemonių sėdynių. „Praktika rodo, kad priekinės sėdynės yra rizikingesnės. Jose žmonės eismo įvykiuose nukenčia dažniau, nes automobilio priekyje keleiviui paprastai po kapotu esančios transporto priemonės dalys prispaudžia kojas, o vairuotoją automobilyje dažniausiai įkalina vairo konstrukcija“, - sakė L. Tubis.
PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininko teigimu, dažniausiai sudėtingos eismo nelaimės, kuriose ugniagesiai gelbėtojai atlieka žmonių gelbėjimo darbus, praėjusiais metais įvyko valstybinės reikšmės keliuose. „Keliuose yra vietos, kurios vadinamos juodosiomis dėmėmis. Tai tokios vietovės, kuriose avaringumo rodikliai pastaraisiais metais yra viršiję ribinius rodiklius. Į tokias kelio vietas vykti tenka itin dažnai. Daugiausia jų - krašto ir magistraliniuose keliuose. Būtent ten įvyksta ne tik dažnos, bet ir skaudžios eismo nelaimės“, - tvirtino L. Tubis.
Jis atkreipė dėmesį, kad įvykus eismo nelaimei nukentėję žmonės dažnai bando išsilaisvinti patys. „Jei automobilis nesmilksta, nedega ar jame nėra juntamas aitrus degėsių kvapas, nereikėtų iš metalo gniaužtų vaduotis savarankiškai. Dažnai fiksuojame atvejus, kai taip elgdamiesi žmonės save dar stipriau susižaloja ar pakenkia savo sveikatai“, - teigė PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininkas.
Jis pateikė patarimus, kaip žmonės turėtų elgtis įvykus sunkiai eismo nelaimei ir apsisaugoti, kad dar labiau nenukentėtų jų sveikata.
3 dalykai, kuriuos turite prisiminti, įvykus avarijai:
- Išjunkite degimą. Jeigu turite galimybę, išjunkite automobilio degimo sistemą, tačiau neištraukite degimo raktelio, nes gali blokuotis vairas. Taip išjungsite elektros ir degalų tiekimo sistemas. Šis veiksmas sumažins gaisro tikimybę dėl trumpo jungimo elektros sistemoje ar degalų išsiliejimo ant įkaitusių variklio dalių.
- Atsisekite diržą ir atidarykite dureles (jei saugu). Jeigu automobilis stovi ant ratų ir nėra gaisro ar skendimo pavojaus, galite atsisegti saugos diržą ir praverti automobilio dureles. Jeigu nukentėjusysis yra be sąmonės, geriau diržą palikti prisegtą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos. Automobiliui gulint ant šono ar stogo diržo atsegimas ir atitinkamai nukentėjusiojo kritimas gali būti didesnių sužalojimų priežastimi. Nukentėjęs, patyręs kritinio įvykio šoką, nejaučia sužalojimų ir kritimas, nors ir iš nedidelio aukščio, gali sukelti negrįžtamų sužalojimų. Pravertos automobilio durelės leis gelbėtojams lengviau patekti į automobilio vidų ir greičiau suteikti pagalbą.
- Neverskite automobilio. Neprašykite aplinkinių atversti automobilį, kai jame yra nukentėjusysis. Kiekvienas papildomas automobilio judesys gali būti papildomų sužalojimų priežastimi. Sulaukite gelbėtojų tokioje padėtyje, kokioje automobilis sustojo po įvykio. Tai sumažins papildomų traumų tikimybę.
Avarinė situacija: gaisras ir kuro nutekėjimas
Jeigu į avariją patekote jūs pats, esant galimybei, medikų ir pagalbos reiktų sulaukti nejudant iš vietos. Labai svarbu neprarasti sąmonės ir vykdyti visus atvykusių gelbėtojų nurodymus. Net jei pramuštas automobilio bakas ir teka kuras, nereiktų pradėti panikuoti, nes įspūdingi automobilių sprogimai būna tik filmuose. Gaisro atveju ne iškart sprogs ir dujų balionas. Reikalas tas, kad modernūs dujų balionai turi apsauginį vožtuvą, per kurį gali išeiti įkaitusios dujos. Balionas gali sprogti tik tada, kai dujos bus išgaravusios, o jis ir toliau bus kaitinamas tiesiogine liepsna.
Automobilio parengimas po avarijos
Jeigu jūsų automobilis pateko į avariją, bet jūs likote sveikas, būtinai išjunkite degimą ir automobiliuose su automatine pavarų dėže įjunkite P režimą, su MPD - 1 pavarą, užtraukite stovėjimo stabdį. Yra buvę atvejų, kai nudegus laidams suveikdavo starteris ir automobilis pajudėdavo.
Gesintuvas ir ratų gaisras
Kiekvienas lengvojo automobilio vairuotojas turėtų turėti 2 kg sertifikuotą miltelinį gesintuvą. Paprastai lengvajam automobiliui tokio užtenka. Jeigu dega automobilio ratai, gesinti būtina stovint į juos kampu, nes guma ties ratlankiais yra silpniausia ir pirmiausia plyšta. Stovint tiesiai prieš ratus galima patirti rimtą traumą. Be to, milteliniai gesintuvai gumos nevėsina, tad pasiruoškite, kad ratus gali tekti gesinti antrą kartą. Taip pat žinotina, kad degant ratams ugnis pro arkas veržiasi į saloną, tad užgesinus ratus nepamirškite apžiūrėti salono.
Kaip netapti „kaltu vairuotoju“ ginčytinose situacijose
Didžiausia rizika tokių įvykių, kuomet vairuotojai patenka į avarijas ir patiria spaudimą iš vienos pusės, nutinka dažnai. „Dažniausiai tai - ginčytinos situacijos. Visais atvejais rizika didžiausia yra mašinų stovėjimo aikštelėse, nemokant pritaikyti „dešinės rankos“ taisyklės, užmiestyje, posūkio į kairę ir lenkimo atvejais. Jei pasitaikys niršus, labiau savimi pasitikintis vairuotojas ir pamatys, kad galbūt yra galimybė išsisukti ar gauti draudimo išmoką - jis būtinai pabandys daryti spaudimą ir taip paveikti šiuo atveju silpnesnį vairuotoją“, - pastebėjo „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Patarimai, kaip netapti „kaltu vairuotoju“:
- Nusiraminkite. Įvykus avarijai, svarbiausia yra sugebėti „šaltu protu“ įvertinti situaciją. Pasėdėkite bent 10 sekundžių ir leiskite sau nusiraminti. Streso ir įtampos metu padaroma daug klaidų, nepagalvojama apie kitus situacijos sprendimo būdus. Pirmiausia duokite sau laiko įvertinti aplinkybes ir kas iš tiesų atsitiko, užduokite sau klausimą, ar tikrai kaip vairuotojas pažeidėte kelių eismo taisykles ir esate susiklosčiusios situacijos kaltininkas.
- Fotografuokite eismo įvykį. Kai išlipate iš mašinos, būtinai, esant galimybei, nufotografuokite įvykio vietą. Svarbu tai padaryti keliais rakursais ir netgi, jei kitas avarijos dalyvis to nenori. Gali būti, kad priešinasi ne be reikalo, bet suprasdamas savo kaltę. Šios nuotraukos gali būti lemiamos siekiant nustatyti tikrąjį eismo įvykio kaltininką.
- Įsiminkite avaringas vietas. Svarbu, kad įsimintumėte avaringas vietas, kuriose galbūt girdėjote ar matėte įvykus avariją ir tiesiog jose elgtis atsargiau. Tai gali būti padidinto srauto vietos, įvažiavimai į žiedines sankryžas, prekybos centrų mašinų stovėjimo aikštelės. Taip pat užmiesčio keliai, posūkių ir lenkimo vietos bei tos, kuriose galioja „dešinės rankos“ taisyklė.
- Išmanykite Kelių eismo taisykles. Su vairavimo malonumais ir privalumais kartu prisiimama ir atsakomybė už save bei kitus eismo dalyvius. Jūsų pareiga žinoti ir išmanyti Kelių eismo taisykles. Tik turint tam tikras žinias galima išvengti nemalonių situacijų, kuomet galite būti apkaltintas taisyklių pažeidimu tik dėl neišmanymo.
- Raskite liudininkų. Jei eismo įvykis nutiko vietoje, kurioje visa tai kas nors galėjo matyti - apsidairykite ir paieškokite liudininko. Eismo įvykio deklaracijoje netgi yra palikta vieta avarijos liudininkų kontaktams. Būtinai pasinaudokite šia galimybe, jei kartais tektų imtis teisinių veiksmų prieš kitą vairuotoją.
Pasak A. Gučiaus, kad ir kokioje situacijoje esate, visada galite kreiptis į teisėsaugos pareigūnus: „Jei esate verčiamas pasirašinėti kelių eismo įvykio deklaraciją ar spaudžiami pripažinti kaltę - visada turite galimybę kviesti kelių policiją. Atvykę jie dažniausiai paaiškina situaciją ir padeda užpildyti dokumentą. Svarbiausia neskubėkite nieko pasirašyti, jei nesate 100 procentų tikri savo kalte.“
Ką daryti po automobilio avarijos – GEICO
Kokie vairuotojai linkę daryti spaudimą?
Nėra vieno tipažo tiek tiems, kurie linkę daryti spaudimą, tiek tiems, kurie patenka į nepavydėtinas situacijas prisiimdami kaltę. Tačiau daugeliu atvejų spaudimą labiau linkę daryti psichologiškai stipresni ir aršesni vairuotojai. Dažnai tai automobilių savininkai, linkę demonstruoti savo galią, jaučiantys kažkokį pranašumą prieš kitą vairuotoją.
Silpnesni vairuotojai - tai dažnai tie, kurie linkę jautriai reaguoti į agresyvias situacijas, lengvai pasiduodantys stresui ir su mažesne vairavimo patirtimi. Gali būti situacijų, kuomet avarijoje dalyvauja vyresnio amžiaus žmogus su didele vairavimo patirtimi, o agresyvesnis vairuotojas ir jį sugebės užsipulti ir sukelti stresą. A. Gučius paminėjo ir išimtį - „klevukus“. Tai jauni vairuotojai, galbūt pridarantys žioplesnių klaidų, tačiau jie ne visada nusileidžia.
A. Gučius prisiminė neseniai įvykusį atvejį, kuomet dėl daromo spaudimo vairuotojas pasirašė autoįvykio deklaraciją ir prisiėmė kaltę. Avarija įvyko užmiesčio kelyje. Jis buvo priverstas staigiau stabtelėti ir iš paskos važiavęs vairuotojas įvažiavo į automobilio galą. Išlipęs iš mašinos jis ėmė spausti prisiimti kaltę bei pasirašyti deklaraciją. Ji buvo pasirašyta, tačiau kaltinamasis suabejojęs savo kalte papildomai kreipėsi į draudiką su paaiškinimu. Draudikas peržiūrėjęs ir išnagrinėjęs situaciją suabejojo, ar tariamai nukentėjęs vairuotojas laikėsi saugaus atstumo kelyje.
„Tokiose situacijose pirmiausia yra tariamasi su kito eismo įvykio dalyvio draudiku, pateikiamos pretenzijos ir įvykio detalės. Tuomet bendru sprendimu randamas kaltininkas. Šiuo atveju išanalizavus situaciją buvo aišku, kad antrasis vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo kelyje, kaltininkas tapo nukentėjusiuoju“, - kalbėjo A. Gučius.
Ši konkreti situacija buvo nesudėtinga dėl aiškių įvykio aplinkybių.
tags: #kaip #apsisaugoti #nuo #avarijos