Automobilis (gr. autos „pats“, lot. mobilis „judantis“) - tai savarankiškai judanti transporto priemonė. Nors automobilių istorijos ištakos siejamos su prieš kelis tūkstantmečius išrastu ratu, tikrasis šiuolaikinių automobilių kūrimas prasidėjo XVIII a., kai arkliniam vežimui buvo pritaikytas mechaninis variklis.
Garų variklio era ir pirmieji bandymai
1769 m. Prancūzijoje vežimui pritaikyta garo mašina. Pirmieji automobiliai galėjo išvystyti 2-4 km/h greitį. 1769-1770 m. prancūzų inžinierius Nikolausas Džiuzefas pagamino garo mašina varomą triratį vežimėlį. 1801 m. anglų inžinierius Ričardas Treivytikas pagamino pirmą garu varomą vežimėlį keleiviams pervežti.
Masinės gamybos ištakos: Henris Fordas ar Ransomas Oldsas?
Besidomintys technika tikriausiai yra įsisąmoninę, jog masinę konvejerinę automobilių gamybą pirmasis istorijoje organizavo Henris Fordas. Ir geriausiu to įrodymu yra tie 15 milijonų „Ford T“ markės automobilių. Tačiau ne visos aksiomos gali būti priimamos be įrodymų.
1899 metais Detroite buvo pastatytas pirmasis šalyje specialiai automobilių gamybai skirtas fabrikas, priklausęs firmai „Olds Motor Vehicle“. Tai buvo gamyklos vadovo ir vyriausiojo konstruktoriaus Ransom Eli Olds idėja. Skirtingai nei kitose tuo metu automobilius gaminusiose įmonėse, kur automobilius montuodavo vienoje vietoje, „Olds Motor Works“ cechuose darbininkai savuosius „oldsmobilius“ rinkdavo ant judančių medinių platformų.
Ransomo Oldso principai:
- Judanti surinkimo linija: automobilis pats atkeliaudavo prie surinkėjo darbo vietos.
- Specializacija: atsisakyta gaminti viską patiems, dalys buvo tiekiamos iš specializuotų firmų.
- Konstrukcijos paprastumas: modelis „Curved Dash Runabout“ turėjo tik 443 detales, o jo kaina buvo prieinama ne tik patiems turtingiausiems.
1903 metais H. Fordas pradėjo serijinę automobilių gamybą JAV. Jo „Ford Model T“ tapo pirmuoju masinės gamybos automobiliu istorijoje, o galimybė montuoti dalis ant konvejerio radikaliai sumažino savikainą.
Vidaus degimo variklių revoliucija
XIX a. pabaigoje automobiliams pradėta pritaikyti benzininius variklius. 1885 m. C. F. Bencas pagamino triratį benzininį automobilį, o 1886 m. G. Daimleris pristatė keturratį motorinį vežimą. Dauguma šiandieninių automobilių yra varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais.
| Variklio tipas | Savybės |
|---|---|
| Benzininis | Lengvesni, gali dirbti didelėmis apsukomis, naudojami lenktynėse. |
| Dyzelinis | Efektyvumas siekia 50 % (benzininio - 27 %), populiarūs Europoje. |
Technologinė pažanga ir saugumas
Automobilių konstrukcija nuolat tobulėjo: nuo karbiuratorių pereita prie įpurškimo sistemų, o stabdymo mechanizmai evoliucionavo nuo rankinių sistemų iki modernių diskinių stabdžių. Saugumo srityje svarbiu lūžiu tapo 1959 metais „Volvo“ pradėti montuoti trijų taškų saugos diržai.
Saugos diržai gelbsti gyvybes: trumpa saugos animacija
Augančios kuro kainos, nauji griežtesni taršos įstatymai bei išmetamųjų dujų taršos apribojimai verčia kurti automobilius, varomus alternatyviu kuru. Hibridinės sistemos, kurias išpopuliarino 1997 metais pristatytas „Toyota Prius“, tapo tiltu į elektromobilių erą.
tags: #kada #prasidejo #masine #automobiliu #gamyba