Kuro sistema yra viena svarbiausių variklio dalių, užtikrinanti stabilų veikimą ir optimalų degalų sunaudojimą. Laikui bėgant kuro sistema gali užsiteršti, susidėvėti ar pradėti veikti netinkamai. Net menkiausi gedimai gali sukelti variklio darbo sutrikimus, sumažinti galią ar net visiškai sustabdyti motorolerį.
Daugelis motorolerių savininkų siekia padaryti savo transporto priemonę galingesnę, aštresnę ir pasiekti didesnį maksimalų greitį. Tam yra skirtas transmisijos ir karbiuratoriaus reguliavimas, kadangi tinkamai sureguliavus karbiuratorių galima pagyvinti variklį ir prailginti jo gyvavimo laiką. Taip pat svarbu, jog motoroleris išliktų patikimas kelyje ir nesugestų.
Dažniausios karbiuratoriaus problemos ir jų simptomai
Karbiuratoriaus problemos pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali rodyti netinkamą kuro ir oro mišinio paruošimą. Tarp dažniausių problemų yra:
- Variklis kaista: Tai dažnai indikuoja per liesą arba stipriai per riebų mišinį.
- Variklis "burbuliuoja" arba dūsta: "Burbuliavimas" dažniausiai indikuoja netinkamą kibirkštį arba per riebų mišinį (arba per didelį žiklerį). Dūsimas indikuoja per mažą mišinį (liesumą).
- Kuro pratekėjimas arba karbiuratoriaus užsipylimas: Benzinas bėga lauk iš karbiuratoriaus per apačią, o ne per pertekliaus šlangutę.
- Dūsimas duodant gazą: Motoroleris duoda šiek tiek gazo, įsibėgėja, bet duodant daugiau gazo iškart springsta (spėjama, kad gauna per daug benzino ir dūsta). Arba, gazuojant apsukos pakyla iki pusės ir variklis pradeda dūsti, atleidus gazą dirba normaliai.
- Sunkus užvedimas: Mopedas sunkiai kuriasi šaltas.
- Prastas išvažiavimas iš vietos: Mopedas iš vietos išvažiuoja prastai, arba atvirkščiai, išvažiuoja gerai, tačiau pajudėjus jis rėkia daugiau negu važiuoja.
- Galios trūkumas: Darbas laisvąja eiga be priekaištų, tačiau trūksta galios įsibėgėti.
- Aukštos laisvos apsukos: Šaltą užkūrus būna nesveikai aukštos apsukos.
Karbiuratoriaus diagnostika ir parengiamieji darbai
Prieš reguliuojant karbiuratorių, svarbu įsitikinti, kad variklis dirba tinkamai ir nėra kitų gedimų, kurie gali maskuoti karbiuratoriaus problemas.
Oro filtro patikra ir keitimas
Pirmiausia, patartina pasikeisti oro filtrą. Arba bent jau išimti ir pavažiuoti be jo - labai greitai sužinosite, ar tai filtro kaltė. Jei sudėjus originalius filtrus po K&N filtrų jaučiasi, kad mišinys per riebus, tai taip pat rodo oro srauto pokyčius.
Žvakės spalvos diagnostika
Žvakės spalva yra vienas iš būdų nustatyti kuro mišinio riebumą, ne tik pagal klausą.
Jeigu žvakė yra juoda ir sausa, matomai pas jus bus per liesas mišinys, tačiau jeigu žvakė tampa tamsi ir šlapia, pas jus darosi riebus mišinys. Žvakė turi būti kakavos spalvos, tačiau tai dar ne visada reiškia, jog turite gerą mišinį!
Karbiuratoriaus švara ir sandarumas
Užsikimšusios skylutės karbiuratoriuje gali sukelti rimtų problemų. Valymą dažniausiai atliekame po ilgalaikio stovėjimo neužvedus. Pravalyti karbiuratorių galima specialiu variklio valikliu ir prapūsti suspaustu oru.
- Plūdės lygio patikra: Jei prie lygio niekas nelindo, nieko ten blogai ir nėra, nebent jau plūdės prisisiurbusios benzino. Benzino padavimas turi užsidaryti, kai karbiuratorius lėtai verčiamas maždaug vertikalioje ar šiek tiek daugiau padėtyje.
- Tarpinių būklė: Jei karbiuratorius apsipila benzinu, o benzinas bėga lauk per apačią, o ne per pertekliaus šlangutę, gali būti problema su tarpinėmis ar jų sandarumu. Pakeitus tarpines ir kt., benzino neleidžia, bet jei motoroleris vis tiek netraukia, problema gali būti kitur.
- Droselio troso patikra: Būtina patikrinti droselio trosą, ar jis tinkamai veikia.
- Įsiurbimo kolektoriaus tarpinė: Nuskilęs įsiurbimo kolektoriaus tarpinės kampas, nors ir atrodo, kad viskas gerai prisitvirtina, gali būti problemos priežastis. Rekomenduojama pakeisti į sveiką tarpinę.
- Kompresijos patikra: Nors ir ne tiesiogiai susijusi su karbiuratoriumi, variklio kompresijos patikra yra svarbi bendros variklio būklės diagnostikai.
Karbiuratoriaus reguliavimas
Karbiuratoriaus reguliavimas yra kruopštus procesas, reikalaujantis dėmesio detalėms ir supratimo apie kiekvienos dalies funkciją.
Bendrieji reguliavimo principai
Jei karbiuratorius tradicinis, dažniausiai būna du varžtai: vienas kelia droselio sklendę ir reguliuoja laisvas apsukas, kitas reguliuoja kuro riebumą. Jei karbiuratorius tvarkingas, sukant ar išsukant varžtus, variklis turi gesti, o tarpinėje padėtyje dirbti.
Mišinio riebumo ir laisvųjų apsukų reguliavimas
Reguliuodami mišinį, sukite varžtą į vieną ar kitą pusę, kol variklis pasieks didžiausias apsukas ir priims gazą. Su riebumo varžtu suraskite aukščiausias apsukas, o su sklendės varžteliu nuleiskite apsukas iki priklausančių, bet ne atvirkščiai. Tada nusireguliuokite laisvas apsukas su apsukų varžtu, kad būtų tokios, kokios priklauso.
Karbiuratoriaus dalių įtaka mišiniui
Laisvosios eigos žikleris (Pilot Jet)
Laisvosios eigos žikleris (Pilot Jet) yra atsakingas už kuro padavimą nepalietus gazo rankenos arba paspaudus vieną ketvirtadalį akceleratoriaus rankenos.
- Jeigu mopedas sunkiai kuriasi šaltas, tai gali būti mažo laisvosios eigos žiklerio problema - įsukite didesnį.
- Jeigu jis kuriasi lengvai, tačiau iš vietos visada prastai išvažiuoja - jį reiktų mažinti.
- Dažnais atvejais Lietuvos klimatui 34 dydžio žikleris yra rekomenduojamas.
- Blogą kūrimąsi gali indikuoti ir blogas pariebintojas (pacosas).
Karbiuratoriaus adata
Adata yra atsakinga, kai motoroleris važiuoja su puse gazo. T.y., kai ramiai važiuojate miesto keliuku, atitraukę pusę akceleratoriaus rankenos, jūsų motoroleris turi važiuoti idealiai, neburbuliuoti ir netrūkčioti. Dažnu atveju už tai yra atsakinga adata. Jei adata išdilusi, tai turėtų plika akimi matytis.
Pagrindinis žikleris (Main Jet)
Pagrindinis žikleris (Main Jet) atsakingas, kai mopedas važiuoja pilnu tempu, pilnai atitraukus gazą. Reikia išsukti pagrindinį žiklerį ir įsitikinti, kad niekas nieko nepridirbo ir stovi originalas pagal manualą. Skylutėmis jis yra karbiuratoriaus esmė.
- Jeigu motoroleris burbuliuoja, turime per riebų mišinį, todėl reikia pamažinti žiklerį.
- Jeigu mopedas dūsta, turime per liesą mišinį, reikia pariebinti varžtą ir įsukti didesnį žiklerį, kol ištaisysime šią bėdą.
Karbiuratoriaus sinchronizavimas (keliems karbiuratoriams)
Sinchronizavimas - tai vienas svarbiausių pagerinimo būdų, kad motociklo variklio darbas būtų „gražus“. Tai atliekama motociklams, kurie turi daugiau nei vieną karbiuratorių. Tai padeda užtikrinti tolygų variklio darbą, mažesnes kuro sąnaudas dirbant laisvąja eiga ir tolygų įsibėgėjimą. Dėl to taip pat būna lengviau užvesti motociklą ir atsiranda malonus variklio „murkimas“.
Nereikia skubėti valyti motociklo karbiuratoriaus. Visada pirmiausia patartina atlikti sinchronizavimą. Ir tik tada, jeigu nepavyksta gauti norimo rezultato, galima imtis karbiuratorių valymo. Bendra taisyklė: nereikia „kišti nagų“ ten, kur viskas puikiai veikia, geriau nei buvo iš gamyklos nepadarysite!
Karbiuratorių sinchronizavimas: kaip tiksliai suderinti karbiuratorius
Karbiuratoriaus valymas
Karbiuratorių valymą dažniausiai atliekame po ilgalaikio stovėjimo neužvedus. Karbiuratoriaus simptomai, reikalaujantys valymo, gali būti darbas laisvąja eiga be priekaištų, tačiau trūksta galios įsibėgėti.
Karbiuratoriaus reguliavimas po modifikacijų
Kai norima dėti sportinį duslintuvą (pvz., Giannelli Extra), dažnai reikia reguliuoti karbiuratorių. Taip pat, pakeitus oro filtrus iš sportinių (pvz., K&N) į originalius, mišinys gali tapti per riebus, reikalaujantis korekcijų.
Mišinio diagnostika naudojant EGT daviklį
Sužinoti, ar mišinys yra blogas, galima ne tik iš klausos arba žvakių spalvos, bet ir naudojant specialų EGT daviklį.
Šis daviklis yra skirtas matuoti išmetimo temperatūrą ir pagal jos parodymus reguliuoti mišinį. Nereikia šio daviklio virinti prie duslintuvo! Jį prijungus, matome temperatūrą ir pagal tai reguliuojame. Optimali temperatūra prie cilindro tvirtinimo duslintuve yra 650 laipsnių Celsijaus (spaudžiant visu akceleratoriaus gazo). Jeigu temperatūra kyla aukščiau - turime per liesą mišinį. Tai leidžia tiksliai nustatyti, kokios temperatūros mums reikia.
Karbiuratorių sinchronizavimas: kaip tiksliai suderinti karbiuratorius
Transmisijos reguliavimas
Kai turime sureguliuotą įsiurbimo sistemą, laikas prisėsti prie transmisijos. Labai dažna problema būna, kai mopedas iš vietos išvažiuoja prastai ir tik nuo 20-40 km/h greičio pradeda traukti, arba atvirkščiai, mopedas išvažiuoja iš vietos gerai, tačiau pajudėjus jis rėkia daugiau negu važiuoja. Tam ir yra transmisijos reguliavimas skirtas.
Sankaba
Sankabos būna įvairios: reguliuojamos ir nereguliuojamos. Norint gauti "aštrumo" (jei mopedas iš vietos bukas ir norisi padaryti jį aštresnį), reikia reguliuoti sankabą.
Nereguliuojamos sankabos
Sūkių diapazoną, kuriuo išvažiuosite, lemia mopedo mažosios spyruoklės. Jos, priklausomai nuo kietumo, pirmiausia užkelia apsukas ir tik tada leidžia sankabai sukibti ir važiuoti iš vietos, todėl motoroleris taps aštresnis. Tačiau, jeigu uždėsite per kietas sankabos spyruoklytes, jūsų motoroleris daugiau rėks negu važiuos, kadangi nesusidarys tinkamas rezonansas ir nebus gero efekto važiuojant. Todėl labai svarbu atgauti balansą šioje vietoje. Daugumai motorolerių užtenka geltonų ar žalių spyruoklyčių. Jeigu turite galingesnį rinkinį negu "LOW END" klasės, tada pravartu įsidėti kietesnes, tačiau tik labai retais atvejais jų tokių reikia.
Malossi spyruoklyčių grafikas rodo, kokios spyruoklės sukelia kokius apsisukimus per minutę išvažiuojant iš vietos. Kuo rimtesnis jūsų variklio surinkimas, tuo kietesnių spyruoklių reikia.
Variatoriaus didžioji spyruoklė
Didžioji variatoriaus spyruoklė neatlieka didelio darbo važiuojant iš vietos. Tačiau, kai įsibėgėjate, važiuojate, pavyzdžiui, 30 km/h, atleidžiate akceleratorių ir vėl jį spaudžiate, šį darbą atlieka būtent ji. Ši spyruoklė leidžia motoroleriui likti savo apsukų diapazone arba jį kilstelėti, kai važiuojate mopedu jau pajudėjus iš vietos. Todėl, staigiai paspaudus gazą, jūsų motoroleris nestovės tame pačiame sūkių diapazone, o pradės juos kelti ir šauti į priekį.
Reguliuojamos sankabos
Būna pirkti ir reguliuojamų sankabų, kuriose ne visada reikia keisti sankabos spyruoklytes. Jose būna varžtas, kuris leidžia vienodai įtempti visas sankabos spyruokles, todėl galite patys reguliuoti, kokiais sūkiais mopedas turi važiuoti.
Variatorius
Motorolerio variatorius, diržas ir svareliai su poveržle (šaibute) atlieka didelį darbą transmisijoje. Svarbiausia, jog reguliuojant transmisiją, variatoriaus sistema nebūtų sugadinta. T.y. visi bendeksai, poveržlės (išskyrus ribotuvus) turi būti likę, jog atstumai išliktų tokie patys ir neleistų diržui stovėti kreivai. Taipogi, poveržlė, kuri tvirtinasi priešais variatoriaus lėkštutę, yra būtina, kadangi be jos diržas bus blogai užspaudžiamas ir motoroleris prastai važiuos iš vietos.
Didelį darbą atlieka pats variatorius (jeigu jis yra sportinis, labiau išgaubtas) ir jo svareliai.
- Jeigu svareliai yra per lengvi, jūsų mopedas per daug rėks, negu važiuos.
- O jeigu per sunkūs, bus uždusęs ir nevažiuos.
Todėl reikia individualiai sureguliuoti, kad jaustumėte „Top Performance“ važiavimo efektą.
Kuro sistemos priežiūra ir remontas
Tinkama kuro sistemos priežiūra ne tik prailgina motociklo tarnavimo laiką, bet ir padeda išvengti rimtų gedimų. Pirmiausia tikrinamas kuro slėgis, purkštukų veikimas, filtrų būklė ir karbiuratoriaus darbas. Jei pastebite kuro sąnaudų padidėjimą, variklio trūkčiojimą ar užgesimą važiuojant - gali būti, kad reikalingas motociklo kuro sistemos remontas. Tinkamai veikianti kuro sistema užtikrina sklandų variklio darbą, ekonomiškas degalų sąnaudas ir patikimą važiavimą.
tags: #motor #sic #karbiuratorius #jo #reguliavimas