Automobilių taršos mokestis Lietuvoje, įteisintas Seimo 2019 metų pabaigoje, pradėtas taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. Pagrindinis šio mokesčio tikslas - ne tik papildyti valstybės biudžetą, bet ir skatinti gyventojus rinktis mažiau aplinką teršiančias transporto priemones.
Nuo 2026-ųjų mokesčio sistema taps griežtesnė ir apims gerokai platesnį automobilių ratą, pereinant prie metinio mokesčio modelio.
Registracijos mokesčio principai ir taikymas
Mokesčio įsigaliojimas ir kam jis taikomas
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, numatantis, jog registruojant lengvuosius automobilius bus taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO₂ kiekį. Šis mokestis taikomas tik lengviesiems automobiliams, kai jų išmetamo CO₂ kiekis viršija 130 g/km. Mokestis priklausys nuo degalų rūšies ir jų kombinacijų.
Jį reikia sumokėti „Regitrai“ registruojant automobilį pirmą kartą, t. y., kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Visas surinktas mokestis yra pervedamas į valstybės biudžetą.
Kaip apskaičiuojamas CO₂ kiekis?
Mokestis skaičiuojamas pagal transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį (g/km), nurodytą automobilio dokumentuose, dažniausiai registracijos liudijimo V.7 skiltyje. „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas paaiškina, kad iki 2011 metų duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre nebuvo kaupiami, tačiau nuo 2014 m. ši informacija yra įrašoma ir į registracijos liudijimo „V7“ eilutę.
Jei CO₂ kiekis nėra nurodytas dokumentuose ar registre, pirmiausia ieškoma lygiavertės transporto priemonės, registruotos pagal ES patvirtintą tipą. Jei ir ten nerandama lygiaverčių, tada CO₂ kiekis apskaičiuojamas pagal specialias formules, atsižvelgiant į variklio galią, svorį ir degalų rūšį. Visais atvejais klientui taikomas palankiausias rodiklis.
Mokesčio dydžių indeksavimas
Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai atliekama pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI), jį dalijant iš šimto.
Valstybės duomenų agentūrai paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai. Pagal naująjį kainų indeksavimą, „Regitroje“ tarifai atnaujinti ir pradėti taikyti nuo sausio 9 d. Pavyzdžiui, pernai indekso dydis buvo 139,4, šiemet - 144,2. Mokesčio dydžiai, lyginant su praeitų metų dydžiais, kis nuo 0,65 Eur iki 25,92 Eur, o tikslus dydis priklausys nuo automobilio išmetamo CO₂ kiekio ir degalų rūšies.
Pavyzdžiui, jei benzinu varomo automobilio išmetamas CO₂ yra 141 g/km, pernai jo registracijos mokesčio dydis siekė 41,82 Eur, o šiemet - 43,26 Eur. Taigi, pokytis nuo praėjusių metų - 1,44 Eur.
Mokesčio sumokėjimas ir susigrąžinimas
Jei registruojate visiškai naują automobilį, sumokėti mokestį reikia, tačiau jį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išgabenate iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos. Prašymas grąžinti mokestį išnagrinėjamas per 20 dienų.
Būsimi pokyčiai: metinis mokestis nuo 2026 m.
Nuo 2026 m. Lietuvoje planuojama pereiti prie metinio mokesčio modelio, kuris apims gerokai platesnį automobilių ratą ir taps griežtesnis. Nuo šios datos mokestis palies visus automobilius, registruotus Lietuvoje, viršijančius 100 g/km ribą.
Nuo šio mokesčio yra atleistos kolekcinės transporto priemonės (virš 30 metų amžiaus). Tikslius tarifus ir oficialią skaičiuoklę VMI ir Aplinkos ministerija planuoja patvirtinti iki 2025 m.
Mokesčio įtaka automobilių rinkai ir pirkėjams
Iššūkiai nustatant tikslią taršą ir skaičiuoklės vaidmuo
Kaip laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė „Regitros“ atstovai ir rinkos ekspertai, ne visada bus lengva nustatyti, kokio dydžio mokestį teks susimokėti, todėl automobilį reiktų pirkti atidžiau. „Regitra“ savo puslapyje patalpino skaičiuoklę, kuri leidžia preliminariai pasiskaičiuoti šio mokesčio dydį.
Matas Buzelis iš Autoplius.lt atkreipė dėmesį, kad automobilio CO₂ emisija gali priklausyti ne tik nuo jo svorio, pagaminimo metų, degalų tipo ar pavarų dėžės, bet ir nuo pasirinktų padangų bei ratlankių skersmens. Tai reiškia, kad automobilis su labai dideliais ratais, tikėtina, bus keliais g/km labiau taršus nei automobilis su mažesniais ratais. Atsiranda papildomų detalių, į kurias reikia atkreipti dėmesį perkant naudotą ar naują automobilį.
Automobiliai pirkti Lietuvoje VS. Parvežti iš užsienio 🚘🫵🤝
Sunkiausia bus perkantiems pigiausius automobilius
Pasak M. Buzelio, dažniausiai greičiausiai parduodami pigesni automobiliai, kurių kaina siekia vieną ar kelis tūkstančius eurų, nes jie paklausūs ne tik miestuose, bet ir regionuose tarp mažesnes pajamas turinčių žmonių. Mokestis, įsigaliojęs nuo liepos 1 d., yra labiausiai palies prekybą automobiliais ir guls ant tų žmonių pečių, kurie turi mažesnes pajamas ir važinėja senesniais automobiliais. Tokius automobilius, kurie verti tūkstančio eurų ir už kuriuos registruojant reikės sumokėti papildomai, sakykime, 200-250 eurų, bus gerokai sunkiau parduoti.
M. Buzelis svarstė, kad utilizuoti tokių automobilių neapsimokės, nes žmogus praktiškai gaus tokią pačią sumą kaip ir parduodamas, o tai gali paversti žmones savo automobilių įkaitais, priverčiant juos eksploatuoti transporto priemones iki visiško sugedimo. Didžioji dalis Lietuvos automobilių parko yra varomi dyzelinu ir patenka į mokesčio ribas.
Mokesčio įtaka rinkos elgsenai ir perspektyvos
Kauno automobilių turgaus direktoriaus Valentino Naujanio teigimu, į šį mokestį sureaguos ir patys prekeiviai, stengdamiesi iš Vakarų parvežti mažiau taršių automobilių. Pirkėjai šiais laikais yra gerai informuoti, tad prekeiviams papildomo mokesčio nuslėpti nepavyks. Nors pigiausių automobilių kainoms vargu ar bus kur labiau mažėti, mokestį teks pasidalinti pirkėjui su pardavėju derybų metu. Pirkėjas derybų metu gali turėti pranašumą, rinkdamasis brangiai apmokestintą automobilį.
M. Buzelis svarsto, kad lietuviai automobilius vidutiniškai keičia kas 4-6 metus. Jeigu didesnis 400 eurų mokestis per ketverius metus atitektų maždaug po 100 eurų kas metus arba po 10 eurų per mėnesį, tai nėra ta suma, kuri kardinaliai pakeistų pasirinkimą. Tačiau sunkiau yra tai, kad mokestį reikia sumokėti čia ir dabar iš karto, visą. Kai kuriems, perkantiems pigesnius automobilius, tai gali būti kritiniu rodikliu, dėl kurio reikės pasirinkti mažiau taršų arba kitokiais degalais varomą automobilį. M. Buzelis abejojo, ar šis mokestis padės greičiau pakeisti bendrą autoparko taršą, atsižvelgiant į lėtą dyzelinių automobilių rinkos dalies mažėjimą per pastaruosius metus.
tags: #kada #isigalioja #automobilio #mokestis #lietuvoje