Automobilių pasaulis nuolat keičiasi, o kartu su juo ir transporto priemonių konstrukcija bei paskirtis. Dideli visureigiai, kurie dar visai neseniai buvo prabangūs ir mažai kam įperkami, pirmiausia buvo skirti nuvažiuoti kuo toliau bet kokiu keliu, kelionėms asfaltu neužimant prioritetinės vietos. Šiandien situacija pasikeitė - bene kas trečią automobilį galima vadinti visureigiu arba moderniąja jo versija - krosoveriu.
Konstrukcijos skirtumai: tikri visureigiai ir krosoveriai
Esminis dalykas, skiriantis tikrą visureigį nuo miesto gatvėms ir asfaltuotiems užmiesčio keliams skirto krosoverio, yra jo konstrukcija. Krosoveriai lipdomi paprastai: važiuoklė tvirtinama tiesiai prie laikančio kėbulo. O išskirtiniu pravažumu pasižymintys visureigiai turi vadinamąją rėminę konstrukciją (angl. ladder frame).
Kas yra rėminė konstrukcija?
Rėminė konstrukcija inžinerine prasme yra sudėtingas ir brangus įrenginys. Mažėjant poreikiui keliauti labai prastos būklės keliais ar visiška bekele, gamintojai šio privalumo atsisako, taip mažindami kaštus. Angliškai ji ne be reikalo vadinama „ladder frame“ - kopėčių tipo kėbulu. Automobilio rėmas išties primena kopėčias - du per visą ilgį einančius plieninius strypus jungia keli skersiniai, užtikrinantys standumą. Patys pirmieji pro gamyklų vartus išriedėję automobiliai turėjo rėminę konstrukciją. Iš pradžių tokia konstrukcija naudota ir dėl kitos priežasties: pagal tą patį rėmą buvo galima sukurti visiškai naujus automobilius, juk užteko tik „užmauti“ kitokio tipo kėbulą.
Rėminės konstrukcijos kėbulą išoriškai pastebėti sunku, tačiau tikrą visureigį išduoda dar keli atributai: aukšta prošvaisa, palėtintos pavaros važiavimo režimas, o naujausiuose modeliuose - nusileidimo nuokalne asistentas bei kitos elektroninės sistemos. Tokiomis savybėmis įprastai pasižymi tik darbiniai pikapai, kuriems pravažiuoti prastais keliais - kritiškai svarbu. Rėminės konstrukcijos visureivių paskirtis - kita: jie erdvūs, dažniausiai turi septynias sėdimas vietas, patogūs asfaltuotuose keliuose ir nebijo bekelės. Vienas tokių modelių - „SsangYong Rexton“.
Rėminė konstrukcija, nors suteikia automobiliui daug tvirtumo, keleivių saugumo iš esmės nedidina: tiek paprastos (kėbulas + važiuoklė) konstrukcijos modeliai, tiek didelio pravažumo visureigiai (kėbulas + rėmas + važiuoklė) yra vienodai saugūs.
Automobilio gimimas: istorija ir išradėjai
Dabar pasaulyje pilna automobilių. Mums atrodo įprasta, jog viena šeima turi po vieną arba kelis. Tiesiami nauji keliai, statomi tiltai, mašinų stovėjimo aikštelės. 2010-aisiais automobilių skaičius perkopė milijardą. Bet nuo ko visa tai prasidėjo?
Pirmieji bandymai ir išradimai
- 1769-aisiais prancūzų išradėjas Nikolas-Džozefas Cugnot‘as sukonstravo garais varomą triratį ir du traktorius Prancūzijos armijai, tačiau jo išradimai turėjo rimtų problemų su garo varikliais, todėl nebuvo plačiai pripažinti.
- 1885-aisiais Manheime, Vokietijoje, Karlas Benz‘as sukonstravo pirmąjį automobilį su vidaus degimo varikliu. Tai buvo triratė transporto priemonė, turėjusi 0,5 kW variklį. Vėliau išradėjas sukonstravo kitą prototipą, kuris turėjo 1,5 kW variklį ir išvystydavo 16 km/h greitį.
- Pirmoji ilgo nuotolio automobilio kelionė įvyko 1888-aisiais, kai Berta Benz, išradėjo žmona, be vyro žinios pasisavino trečiąjį automobilio prototipą ir iškeliavo į gimtąjį miestą Pfozheimą.
- Gotlybas Daimleris dažnai laikomas motociklo išradėju. 1885-aisiais Daimleris įmontavo savo sukurtą variklį į dviratę transporto priemonę. Lapkričio 10-ąją jo sūnus Paulius su motociklą primenančiu aparatu nuvažiavo 3 km. 1886-aisiais variklis buvo sumontuotas į keturatę karietą.
Daimleriui nuolat talkino jo bendramintis Maibach‘as. Galima teigti, jog jei nebūtų šio žmogaus, Daimleris pats vienas nebūtų sukūręs variklio. Visi šie žmonės laikomi automobilio išradėjais.
Pirmieji automobilių gamintojai ir konvejerio revoliucija
Po variklio sukūrimo pradėjo kurtis ir daugiau automobilius gaminančių firmų:
- AUDI (pirmtakas Horch įkurtas 1904-aisiais)
- Renault (1899-aisiais)
- Opel (įkurta 1862-aisiais, tačiau automobilius gamina nuo 1899-ųjų)
- Ford (1903-aisiais)
Tiesa, Henris Fordas pritaikė automobilių surinkimo ant konvejerio technologiją 1914-aisiais. Automobiliai buvo surenkami taip greitai, jog dažai ant automobilių nespėdavo išdžiūti, kai jie jau buvo paruošti išvežimui iš gamyklos, todėl visi automobiliai buvo dažomi juodos spalvos dažais, nes jie džiuvo greičiausiai. Per šį dvidešimties metų laikotarpį Ford pagamino 16 mln. „Ford Model T“ automobilių. Šis modelis iki šiol laikomas sėkmingiausiu visų laikų automobiliu.
Model T Ford Assembly Line
Ilgainiui kūrėsi vis daugiau automobilių kompanijų, atsirado VW, BMW, Volvo, Honda, Toyota. 1890-aisiais įkurta Daimlerio automobilių bendrovė, kuri gyvuoja iki šiol. Žymiausia automobilio markė priklausanti šiam koncernui yra Mercedes-Benz (1926 m. Daimlerio automobilių firma susijungė su tokia pat garsia Benzo firma ir iki šiol gyvuoja bei gamina Mercedes-Benz). Pralaimėjusi antrąjį pasaulinį karą, automobilių gimtine laikoma Vokietija patyrė milžiniškus nuostolius. Kaip kompensacija dėl karo nuostolių Sovietų sąjunga pasisavino BMW ir VW gamyklose buvusius įrengimus ir pradėjo gaminti savo, uždarai rinkai skirtus UAZ automobilius ir URAL motociklus.
Variklių įvairovė ir ateities transporto vizijos
Ilgą laiką automobiliuose buvo montuojami tik dyzeliniai ir benzininiai varikliai. Prieš 50 metų atsirado dujomis varomų automobilių. Nors ilgą laiką dujų įranga buvo montuojama tik į benzininius automobilius, Lietuvos mokslininkai sukūrė dyzelinį variklį, kuris veikia su dujų įranga. Tikėtina, jog po kelių metų tokie varikliai bus pradėti montuoti sunkvežimiuose.
Elektrifikacija ir naujos technologijos
Automobiliai su elektriniu motoru tyrinėjami jau nuo XX a. pradžios, tačiau masiškai gaminti pradėti neseniai. Dauguma ekspertų mano, jog elektriniai automobiliai visiškai pakeis benzininius ir dyzelinius. „Tesla Model S“ savo specifikacijomis lenkia daugumą automobilių, o pakrauti jo bateriją tetrunka tik 90 sekundžių. Buvo bandoma sukurti elektromobilį, kuris ant stogo turi saulės kolektorius ir yra varomas saulės energija, tačiau šiandien saulės kolektoriai dar nėra tokie galingi, jog pagamintų pakankamai elektros automobiliui.
Iš žiniasklaidos ekrano pamažu dingo automobiliai, varomi vandeniliu. Prieš 10 metų buvo gana plačiai kalbama apie tokius automobilius. Tai būtų veiksmingas variklis, kurio kurą galima gauti iš vandens ar daugelio kitų organinių junginių. Visai neseniai tokie automobiliai buvo laikomi fantazija. Tačiau jau sukurti automobiliai su savaiminio parkavimosi sistemomis.
Futuristinės perspektyvos
Automobilis su sparnais - tai jau lėktuvas. Jau yra sukurtos mašinos, galinčios modifikuotis ir pavirsti lėktuvu, arba lėktuvai, galintys pavirsti mašina. Ilgą laiką fantastikos mėgėjai skraidančius automobilius įsivaizdavo kaip paprastus automobilius tik be ratų. Jie kažkokiu stebuklingu būdu sugebėdavo atsiplėšti nuo žemės ir skristi, lyg magnetas, veikiamas kito magneto.
Model T Ford Assembly Line
Tiesa, viskam ateina galas. Automobiliai taip pat nėra išimtis. Jei bus sukurtas prietaisas, galintis teleportuoti daiktus ir žmones tolimais atstumais, akimirksniu, automobiliai kaip transporto priemonė taps nereikalingi. Teleportacija - seniai nebe mokslinė fantastika. Automobiliai gali likti tik pramoga, tačiau kas nenorėtų pavairuoti skraidančio automobilio arba automobilio su naujos kartos varikliu, išvystančio 800 km/h greitį?
tags: #k #brncas #sukuria #automobilyje