Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau - Kelių direkcija arba „Via Lietuva“) yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių tinklo valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Jos veikla apima ne tik esamų kelių atnaujinimą, bet ir strateginių projektų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų eismą.
Vadovybės pokyčiai ir keliami tikslai
Naujasis vadovas Marius Švaikauskas
Nuo 2024 m. vasario 24 d. Kelių direkcijai vadovauja generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Jis buvo atrinktas konkurso būdu, o jo patirtis bendrovių valdymo ir pokyčių vadybos srityje atitinka Valdybos viziją dėl įmonės transformacijos.
Prieš prisijungdamas prie Kelių direkcijos, M. Švaikauskas dirbo valstybės valdomoje energetikos bendrovėje „EPSO-G“, ėjo LR Vyriausybės ir LR Energetikos ministerijos įgyvendintos Fizinio barjero programos pasienyje su Baltarusija direktoriaus pareigas, anksčiau vadovavo UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Naujajam Kelių direkcijos vadovui keliamas tikslas - visą valstybinių kelių plėtros ir priežiūros sistemą pakelti į kur kas aukštesnį kokybinį lygį, kad finansų trūkumas būtų vienintelis spręstinas klausimas, o ne darbų vėlavimas ar jų kokybė. Turi būti nedelsiant priimti sprendimai, leidžiantys sklandžiai ir suplanuotais terminais įgyvendinti strateginius valstybės projektus.
M. Švaikauskas pabrėžia, kad Kelių direkcijai, turinčiai strateginę reikšmę valstybei, skaidrumas ir reputacija visose srityse, įskaitant rangovų darbą, kelių kokybę ir vadovų sprendimus, yra būtina sąlyga.
Interesų konfliktų prevencija
Valdybos posėdžio metu, renkant naująjį vadovą, buvo aptarti galimi interesų konfliktai su įmonės rangovais. M. Švaikauskas pasiūlė priemones, kurios bus taikomos siekiant išvengti interesų konflikto, pavyzdžiui, įmonėje bus parengtos vieningos sistemos.
Remigijus Lipkevičius toliau dirbs įmonėje
Iki 2024 m. pradžios Kelių direkcijos vadovo pareigas ėjęs ilgametis įmonės darbuotojas Remigijus Lipkevičius Valdybos sprendimu iki šių metų galo lieka dirbti įmonėje. Jam bus pasiūlytos Kelių direkcijos generalinio direktoriaus patarėjo pareigos. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis gerosios valdysenos praktikomis, vertinant R. Lipkevičiaus patirtį.
Strateginiai projektai ir pasiekimai
2024 metų rezultatai ir prioritetai
2024 m. „Via Lietuva“ veiklai buvo intensyvūs metai. Prioritetai buvo skiriami „Via Baltica“, Utenos plento, karinio mobilumo projektams, tiltų ir viadukų būklei bei kelių rinkliavos projektui (e-tolling).
- Sutvarkyta beveik 300 km valstybinės reikšmės kelių.
- Rekonstruota 30 tiltų ir viadukų.
- Nutiesta ar atnaujinta 70 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 360 pėsčiųjų perėjų.
- Baigtas statyti A. Meškinio tiltas, suremontuota 30 km „betonkės“ (kelio su cementbetonio danga).
„Via Baltica“ modernizavimas
2024 m. toliau buvo tęsiami kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos modernizavimo darbai. Spalio mėnesį baigtas ilgiausias ir techniškai sudėtingiausias 16 km ruožas nuo Pietarių iki Skardupių kaimo (56,83 iki 72,50 km). Rekonstrukcijos darbai, kurių metu pastatyta daugiau nei 10 naujų kelių infrastruktūros statinių (tiltų, viadukų ir pan.), atlikti vos per 16 mėnesių.
Praėjusių metų pabaigoje pradėti darbai bus tęsiami dviejuose kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai („Via Baltica“) ruožuose nuo 72,50 iki 79,00 km ir nuo 79,00 iki 85,00 km. Abu ruožus planuojama rekonstruoti į keturias eismo juostas, skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu įrengti apjungiamuosius ir jungiamuosius kelius, žiedines sankryžas, tiltus, triukšmo užtvaras ir apšvietimą. Planuojama, kad darbai juose bus baigti 2023 m.
Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėn.
Karinio mobilumo jungčių stiprinimas
Geopolitinės situacijos kontekste karinio mobilumo jungčių stiprinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos tikslų. 2024 m. „Via Lietuva“ aktyviai vykdė dvigubos paskirties - karinės ir civilinės - kelių infrastruktūros pritaikymui darbus. Buvo suplanuoti infrastruktūros atnaujinimo darbai ir pasirašytos darbų atlikimo sutartys šalia visų didžiausių šalies karinių poligonų. Per metus sutvarkyta apie 22 km kelių, svarbių kariniam mobilumui.
2025 m. didelis dėmesys bus skiriamas karinio mobilumo projektams. Toliau intensyvūs darbai vyks prie Rūdininkų poligono - planuojama baigti sutvarkyti dar keturis kelio Pirčiupiai-Jašiūnai ruožus.
Tiltų ir viadukų tvarkymo darbai
Toliau vyko intensyvūs tiltų ir viadukų tvarkymo darbai. Po dviejų metų pertraukos baigta Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties Kaunu esančio A. Meškinio tilto rekonstrukcija - vietoje seno tilto pastatyti du nauji tiltai, skirti tranzitiniam eismui. Baigti Trakų, Marvelės viadukų remonto darbai, pradėti tvarkyti tiltai per Dubysą Ariogaloje ir per Nevėžį Kėdainiuose.
2023 m. planuojama sutvarkyti dar 27 vnt. tiltų ir viadukų (planuojama bendra vertė apie 53 mln. eurų), o 2024 m. - 35 vnt. (planuojama bendra vertė apie 70 mln. eurų).
Ateinančiais metais didelis dėmesys bus skiriamas tiltų ir viadukų tvarkymui. Bene didžiausi tiltų rekonstravimo darbai vyks netoli Kauno - baigus laikino tilto per Kruną statybas, bus pradėtas rekonstruoti esamas tiltas. Taip pat bus tęsiami tiltų per Dubysą ties Ariogala ir per Nevėžį Kėdainiuose rekonstravimas, planuojama baigti Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbus, kurie dėl labai prastos viaduko būklės pareikalavo daugiau laiko nei buvo planuota.
Kelių Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Utena atnaujinimas
Didelis dėmesys skirtas intensyviausioms ir svarbiausioms šalies kelių jungtims - automagistralėms ir magistraliniams keliams. Remonto darbai vyko pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda - per septynis mėnesius sutvarkyti 23 km šio intensyviausio eismo kelio.
Per rekordiškai trumpą laiką - 9 mėnesius - atnaujintas kelio Vilnius-Utena ruožas nuo Molėtų iki Utenos. Atnaujinto ruožo ilgis - 30 km.
2024 m. kelininkų technika grįš ir į magistralinį kelią Vilnius-Utena - pavasarį bus pradėtas tvarkyti ruožas nuo Nemenčinės-Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės (20,50-39,207 km). Ruožo ilgis - beveik 18 km.
2022 m. spalį įsigaliojo Kelių direkcijos pasirašytos sutartys dėl magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena dviejų ruožų (nuo 64,332 iki 79,510 km ir nuo 79,510 iki 93,726 km) kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros. Projektai turi būti parengti ir pateikti per 11 mėnesių. Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros dėl Utenos plento ruožų iki Molėtų (nuo 21,500 iki 39,207 km ir nuo 39,207 iki 64,332 km) rekonstravimo techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros.
Darnaus judumo infrastruktūros plėtra
2024 m. „Via Lietuva“ toliau vykdė darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje - prie valstybinės reikšmės kelių įrengta daugiau nei 40 km naujų bei suremontuota apie 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
Didžiausias darnaus judumo projektas - pėsčiųjų ir dviračių takas kelio Smiltynė-Nida ruože nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link. Iš viso sutvarkyta apie 22 kilometrus siekianti tako atkarpa. Metų pradžioje planuojama pradėti statybos darbus pagal 2022 m. patvirtintą projektą. Vykdant projektą bus įrengtas naujas iki 3,5 m pločio takas, planuojama įrengti atokvėpio aikšteles. Taip pat baigiamas kitų pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė-Nida ruožų projektavimas. Pasibaigus projektavimo darbams, planuojama 2023 m. pradėti įgyvendinimą.
Planuojami projektai 2025 metams
2025 m. daug dėmesio bus skiriama ir karinio mobilumo projektams. Taip pat bus patvirtinta nauja žvyrkelių asfaltavimo programa, pagal kurią, skyrius finansavimą, 2025 m. bus pradėti žvyrkelių asfaltavimo darbai. Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 5 tūkst. km žvyrkelių.
Šįmet didžiausias prioritetas bus skiriamas „Via Baltica“ ir A14 Vilnius-Utena rekonstravimo projektų įgyvendinimui. Taip pat planuojama atlikti valstybinės reikšmės kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus rekonstravimo priešprojektinių sprendinių darbus, vykdyti viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) ties Kaunu rekonstrukciją, Neringos dviračių tako tvarkymo darbus.
2023 m. bus pradėtas įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 16,017 km viaduko kapitalinio remonto projektas. Remonto darbai turės būti atlikti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo. Taip pat bus pradėtas įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai estakados kapitalinio remonto projektas. Remonto darbų terminas 13 mėn.
2022 metų rugsėjį įsigaliojo sutartis dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (19,5 km) rekonstravimo priešprojektinių sprendinių parengimo. 2022 m. lapkričio mėn. įsigaliojo sutartis dėl viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcijos ties Kaunu. Pagal su Kelių direkcija pasirašytą sutartį, tiltas, esantis magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viadukas per Jonavos gatvę ir tilto prieigos, turi būti sutvarkytos per 23 mėn.
Finansavimas ir kelių tinklo valdymas
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
2025 metams valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros finansuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) numatoma skirti 364 mln. eurų. Taip pat numatyta skirti papildomai apie 70 mln. eurų biudžeto lėšų kariniam mobilumui svarbiems valstybinės reikšmės kelių projektams.
Pasak M. Švaikausko, Lietuvos automobilių kelių direkcijos skaičiavimais, vien 2025 metams prie planuojamo gauti finansavimo, papildomai reikėtų daugiau nei 400 mln. eurų, kad būtų galima laiku įgyvendinti visus suplanuotus strateginius projektus ir neapleisti kitų visuomenei svarbių sričių, tokių kaip griūvantys tiltai, magistralinių šalies kelių būklė, rajoniniai keliai ir dviračių takų plėtra.
AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pagal kelių valdymo efektyvumo rodiklį, 39 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių 2022 m. neatitiko kelių valdymo efektyvumo rodiklio. 2021 m. šį rodiklį atitinkančių kelių buvo 40 proc. viso asfaltuoto valstybinės reikšmės kelių tinklo. Susisiekimo ministerija yra iškėlusi direkcijai strateginį tikslą, kad iki 2035 m. prastos būklės kelių dalis sumažėtų iki 15 proc. Šiuo tikslu per 2021-2035 m. numatyta investuoti į kelių atnaujinimą.
Kelių valdymo efektyvumo rodiklis vertinamas dangos būklės indeksu (DBI). DBI leidžia įvertinti viso kelių tinklo asfalto dangos būklės lygį, nustatyti atskirų kelio ruožų suirimo lygį, nustatyti, ar nagrinėjamos atskiros kelio dangos charakteristikos atitinka joms keliamus kokybinius reikalavimus ir palyginti atskirų kelio ruožų būklę viso tinklo mastu. Pagrindiniai kelių dangų būklę charakterizuojantys rodikliai yra kelio dangos išilginis nelygumas, dangos šiurkštumas, vėžių gylis, skersinio profilio nukrypimas (nuolydis), dangos pažaidos (plyšiai, išdaužos, lopai).
Kelių kokybės užtikrinimas ir kontrolė
Kelių patikra mobiliąja laboratorija
Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad 2024 metais, siekiant užtikrinti aukščiausius kelių remonto darbų kokybės reikalavimus, jau patikrinti 234 kelių objektai. Valstybinės reikšmės kelių patikrą Kelių direkcija vykdo mobilia tyrimų laboratorija, leidžiančia greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti kelių būklę, atliktų darbų kokybę. Mobiliąja kelių laboratorija atliekami tyrimai iki minimumo sumažina žmogaus įtaką vertinant kelio dangos būklę.
Šiais metais jau patikrinti 86 kelių ruožai, kuriuose buvo atliktas remontas, penkiuose iš jų rasta defektų. Iš tikrintų 148 garantinio laikotarpio objektų, neatitikimai buvo nustatyti aštuoniuose.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas teigia, kad kelio ruožai yra tikrinami jų remonto metu, pabaigus remontą ir tęsiantis garantiniam laikotarpiui.
Patikros rezultatai ir tendencijos
- 2023 m. mobiliąja kelių laboratorija buvo patikrinta 11 objektų, kuriuose buvo atlikta kelio ruožų rekonstrukcija. Visi tikrinti objektai atitiko reikalavimus.
- Iš tikrintų 33 kelio ruožų, kuriuose buvo atliktas kapitalinis remontas, penkiuose ruožuose rasta neatitikimų.
- Iš 33 tikrintų objektų, kuriuose vyko paprastojo remonto darbai, defektų rasta dviejuose.
- Tikrinami ir objektai, kuriuose buvo atlikti prevencinės priežiūros, išdaužų užtaisymo ir kiti darbai. Šiais metais patikrinta 10 objektų, defektų rasta viename.
Martynas Gedaminskas pabrėžia: „Darbų kokybei taikome aukštus standartus. Sugriežtinus reikalavimus ir tikrinimus, jau matome ir teigiamų rezultatų - atliktų darbų kokybė gerėja, pvz., 2021 m. patikrinus sutvarkytuose kelių ruožuose naujai įrengtą dangą, 12 proc. kelio ruožų buvo su defektais, 2022 m. - 10 proc., o 2023 m. - tik 7 proc.“
Visais atvejais sutvarkytiems kelio ruožams taikomas ne trumpesnis nei 5 metų garantinis laikotarpis. Tai reiškia, kad sutvarkyti ruožai garantinio laikotarpio metu yra tikrinami, o radus defektų, rangovai privalo juos ištaisyti savo lėšomis. 2023 m. planuojama patikrinti dar 20 sutvarkytų kelio ruožų valstybinės reikšmės keliuose.
Naujos technologijos ir eismo saugumas
Greičio matavimo sistemos
Per 2023-2024 m. valstybinės reikšmės keliuose papildomai planuojama įrengti 54 vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) ruožus. Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 131 VGMS ruožas (262 įrenginiai) ir 70 momentinio greičio matuoklių (MGM), išdėstytų pavojinguose taškuose.
Kelių orų sąlygų stotelės
2025 m. valstybinės reikšmės keliuose planuojama įrengti 30 naujų kelių orų sąlygų (KOS) stotelių. Naujosios KOS stotelės bus sumontuotos valstybinės reikšmės kelių vietose, kurios parinktos atsižvelgiant į kelio reikšmę, eismo intensyvumą, priežiūros lygį, taip pat esamų KOS stotelių tankį ir geografines aplinkybes, turinčias įtakos žiemos kelių priežiūros darbams planuoti. Per 2023 m. taip pat planuojama modernizuoti 126 esamas KOS stoteles.
Padangų perdirbtos gumos naudojimas asfalto mišiniuose
Konkurse atrinktas paslaugų teikėjas turės išnagrinėti užsienio šalių perdirbtų padangų panaudojimo asfalto mišiniuose patirtį, taip pat atlikti ne mažiau kaip trijų skirtingų Lietuvoje veiklą vykdančių padangų gumos antrinės žaliavos gamintojų žaliavos tyrimus. Galutinės tyrimo išvados ir rezultatai taps pagrindu priimant sprendimus dėl tolesnio sukurtų asfalto mišinių išbandymo realiomis eksploatacijos sąlygomis, įrengiant bandomąjį kelio ruožą.
tags: #jaunius #vilimas #lietuvos #automobiliu #keliu #direkcija