IVECO Kompanijos Apžvalga ir Istorija
Kai kalbama apie komercinių transporto priemonių pasaulį, vienas ryškiai spindintis vardas yra „Iveco“. Ši Italijos pramoninių transporto priemonių gamybos įmonė turi turtingą istoriją ir įspūdingą gaminių, palikusių pėdsaką automobilių pramonėje, asortimentą. IVECO, kuris reiškia „Industrial Vehicles Corporation“ (liet. „Pramoninių transporto priemonių korporacija“), gimė 1975 m. susijungus penkiems didžiausiems Europos gamintojams: itališkoms Fiat Veicoli Industriali, OM ir Lancia Veicoli Speciali, prancūzų Unic ir vokiečių Magirus-Deutz AG. Šis susijungimas leido sukurti naują, galingą žaidėją sunkiojo transporto rinkoje.
Viena iš svarbių IVECO istorijos dalių yra vokiečių gamintojas Magirus, įkurtas dar 1866 m. ir garsėjęs inovatyvia ugniagesių technika bei sunkvežimiais. Po Antrojo pasaulinio karo Magirus gamino ir sunkvežimius, kurie buvo naudojami ir atkurtoje Lietuvos kariuomenėje. Pavyzdžiui, 1968 m. gamintas „Magirus-Deutz 250D25AS“ strėliniu kranu galėjo kelti iki dešimties tonų svorio.
IVECO Sunkvežimių Gamos Atnaujinimas ir Stralis Debiutas
IVECO koncernas užbaigė prieš beveik penkerius metus pradėtą visos sunkvežimių gamos atnaujinimo programą, kainavusią per 1 mlrd. eurų. Nors sunkiojo transporto gamintojai naujų modelių premjeras rengia bent dvigubai rečiau, nei vyksta lengvųjų keturračių pristatymai, „Iveco“ jau antrus metus iš eilės vežėjams pateikia naujų sunkvežimių modelių.
Pernai debiutavo „Iveco“ vilkikas „Stralis Active Space“, kuris Madride buvo tituluotas 2003 metų geriausiu sunkvežimiu. Neseniai „Iveco“ atstovybė į Lietuvą atgabeno du atnaujintus vilkikų „Stralis“ modelius „Active Day“ bei „Active Time“. Tuo pat metu buvo pristatytas ir visiškai naujas vidutinės klasės sunkvežimis „Eurocargo“, pakeitęs nuo 1991-ųjų gamintą ir tokiu pat pavadinimu žinomą pirmtaką. Išoriškai naujokas itin panašus į didesnįjį.
„Nuo birželio 26-osios Lietuvoje startuojame su nauja visų klasių sunkvežimių kolekcija. Pristatę „Eurocargo“ ir „Stralis“, atnaujinome visą „Iveco“ turimą sunkvežimių gamą“, - teigė „Iveco“ atstovybės Baltijos šalims ir Baltarusijai vadovas Džiovanis Mechis. „Iveco“ ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį, jog ši kompanija kiekvienais metais inžineriniams tyrimams ir svarbiausių sunkvežimių agregatų tobulinimui išleidžia apie 210-230 mln. eurų.
Viso to rezultatas - trys „Europos metų sunkvežimio“ titulai bei antroji vieta pardavimų statistikoje visoje Senojo žemyno rinkoje. Turint galvoje tai, kad „Iveco“ yra jauniausia iš visų šiuo metu dirbančių Europos sunkvežimių gamybos kompanijų, tokie jų pasiekimai verti komplimentų.
Stralis Vilkikų Technologijos ir Komfortas
Pasak Dž. Mechio, vežėjams svarbiausia tai, kad „Iveco“, kurdamas naujus modelius, daugiausiai dėmesio skyrė kabinų funkcionalumui ir patogumui. Vairuotojai iki šiol važinėjo 1992 metais sukurtose darbo vietose, kurios moraliai paseno. Nuo šiol visi „Iveco“ sunkvežimiai vežėjams siūlomi su naujausiais varikliais, visiškai naujomis vairuotojų kabinomis ir moderniomis elektronikos sistemomis. Technologiją ir funkcionalumą į visumą sujungė garsi Italijos dizaino bendrovė „Stile Bertone“.
Specialistai „Iveco“ sunkvežimių koziriu linkę laikyti ir į juos montuojamus itin ekologiškus ir ekonomiškus variklius, atitinkančius naujausius „EURO-3“ ekologijos standarto reikalavimus. Vilkikuose „Stralis“ įmontuotas variklis „Cursor“, sukurtas JAV bendradarbiaujant su garsia „Cummins“ variklių gamykla. Tuo tarpu 2000-aisiais nuo konvejerio nuriedėjo atnaujintas lengvasis sunkvežimis „Daily“ bei buvo pristatyti du nauji varikliai „Tector“ ir „Cursor“.
Viena pagrindinių itališkų sunkvežimių naujovių - visiškai naujos elektronikos sistemos. Sunkvežimiuose įmontuota moderni „Multiplex“ sistema, kuri apie 50 proc. sumažino laidų kiekį ir supaprastino gedimų diagnostiką. „Sunkvežimiuose įdiegtos „Multiplex“ sistemos dėka palydoviniu ryšiu vyksta nuolatinis apsikeitimas informacija tarp transporto bendrovės, vairuotojų ir techninio aptarnavimo centrų“, - aiškino „Iveco SpA“ atstovas Rytų ir Vidurio Europoje Rikardas Čiusanas.
Aukštųjų technologijų „Iveco Stralis“ sunkvežimių linija pasižymi pažangiomis technologijomis, įskaitant automatinę mechaninę pavarų dėžę, kuri prisitaiko prie vairuotojo stiliaus ir kelio sąlygų. „Stralis XP“, priklausantis „Iveco Stralis“ linijai, yra pasaulio rekordas už mažiausias degalų sąnaudas 24 valandų trukmės sunkvežimių ištvermės varžybose.
IVECO Stralis LNG: Ateities Kuro Sprendimai
Gamtinių Dujų Grįžimas į Transportą
Daugybę metų pirmosios žmogaus sukurtos mechaninės transporto priemonės buvo varomos garu ir elektra, o pirmieji vidaus degimo varikliai - gamtinėmis dujomis. Benzinas - žibalo gamybos atliekos - automobilių pasaulyje atsirado gerokai vėliau, o dyzelinas pradėjo įsigalėti benzinui galutinai iš žaidimo išstūmus kietąjį kurą bei elektrą. Tačiau abiems šioms degalų rūšims pridirbinus daugybę ekologinių bei ekonominių problemų, žmonija dabar vis dažniau prisimena, nuo ko prasidėjo vidaus degimo variklio istorija. Todėl gamtinės dujos - tiek suslėgtos, žymimos abreviatūra CNG (angl. Compressed Natural Gas), tiek ir suskystintos LNG (angl. Liquefied Natural Gas) - pamažu, labai sunkiai, bet vis dėlto atkakliai grįžta į automobilių rinką. Ypač sunkus jų kelias LNG: žmonija daugel metų nemokėjo suskystintų dujų išsaugoti minusinėje temperatūroje.
Rudenėjant koncernas IVECO Lietuvai pristatė naują vilkiką „Stralis LNG“, dirbantį suskystintomis gamtinėmis dujomis. Pristatymas buvo kuklus, galima sakyti, tylus, nes objektas, nors ir labai įdomus technine prasme, vis dėlto gana prieštaringas ekonomine prasme. Palyginus su dyzelinu, LNG dirbantis variklis išmeta gerokai mažiau kenksmingų medžiagų, ir, svarbiausia, šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų. Degimas vyksta beveik be suodžių. Teršalų, tokių kaip CO, HX, NOX išmetimas taip pat sumažėja ženkliai. Nieko nuostabaus, jog dujomis, tiek CNG, tiek ir LNG, dirbančių sunkvežimių variklius puolė kurti ir „Mercedes-Benz“, ir nedidelėmis serijomis „Volvo“ bei „Scania“, ir kai kurie kiti gamintojai.
Vienu metu atrodė, kad visas pasaulis puls perdarinėti variklius, dirbančius dyzelinu, į varomus alternatyviais degalais, nes, kaip tvirtina žinovai, JAV jau daugiau kaip 40 metų suskystintos dujos sunkvežimyje - seniai įprastas reikalas. Deja, nieko panašaus neatsitiko net ekologinės krizės akivaizdoje. Šis puikus kuras dėl įvairiausių techninių, technologinių, ekonominių ir netgi politinių priežasčių daugybę metų tūnojo milžiniškame benzino bei dyzelino šešėlyje. Tame šešėlyje jis tebėra ir šiandien, nors anksčiau inžinieriai, o dabar vis dažniau ir politikai bando tą šešėlį nuo jo nustumti. IVECO pastangos šioje veikloje gana ryškios: ant XX ir XXI amžių slenksčio kas keletą metų buvo pristatoma kuri nors žinomo modelio modifikacija, varoma alternatyviais degalais. Pavyzdžiui, „Daily“ 1986 m. - elektra, 1992 m. - hibridas, 2000 m. - CNG; „Stralis CNG“ - 2008 m.; „EuroCargo CNG“ - 2010 m.; „Stralis LNG“ - 2012 m.
Dujų Kuras ir Infrastruktūros Iššūkiai
Tiek „Stralis LNG“, tiek ir kitų gamintojų sunkvežimiai, varomi tiek CNG, tiek LNG dujomis, tiek jų mišiniais su benzinu ar dyzelinu, kol kas lauks savo dienos. O kad ji neišvengiamai ateis, rodo itin sparti suskystintų dujų ūkio raida tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Šie modeliai liko įdomūs parodų eksponatai, beveik taip ir neišriedėję į gatves. Atsakymo, ko gero, reikėtų ieškoti pirmiausia techninėse bei technologinėse problemose, sąlygojančiose masinį sunkvežimių parko perėjimą nuo vienos kuro rūšies prie kitos, ir, žinoma, ekonominėse. Dujų masiniam naudojimui būtinos milžiniškos investicijos į naujų infrastruktūrų kūrimą bei jų plėtrą net ne vienos šalies, o kuo stambesnio regiono mastu. Tam reikalingos ne tik lėšos, bet ir tarpvalstybiniai susitarimai bei naujų technologijų diegimo koordinavimas.
Tad kam ir vardan ko reikėjo pristatinėti naująjį „Stralį LNG“? Vežėjams jis kol kas neįdomus: suskystintų dujų įsipilti Lietuvoje negali, panaši situacija ir kaimyninėse šalyse, išskyrus Švediją, kuri pirmoji Geteborge 2010 metais atidarė pirmąją regione viešąją degalinę. Rida su vienu pilnu LNG dujų baku - 750 km, o su panašaus tūrio dyzelino - apie 2,5 tūkstančio. Taigi dujos nė iš tolo negali konkuruoti su dyzelinu iš pirmo žvilgsnio, tačiau jei gamintojai tokį variantą siūlo, vadinasi, jame yra kažkas, apie ką vertėtų pagalvoti.
Vienas iš tų „kažkas“ - ekologija. Apie 30 proc. mažesnė tarša negu Euro 6 lygio variklių - faktas įspūdingas, ypač žinant, kaip ilgai ir sunkiai gamintojai lipo ekologiniais Euro 1 - Euro 6 laiptais. Antrasis iš tų „kažkas“ - variklio keliamas triukšmas sumažinamas beveik perpus. Juk dujomis dirbančio variklio suspaudimo laipsnis gerokai mažesnis, tad ir dirba jis švelniau ir tyliau. Pagaliau gerokai mažesnė dujų kaina!
Vis dėlto Lietuvos vežėjams tai - ne argumentai. Ekologija jie nori nenori priversti rūpintis kaskart pirkdami vis švaresnius, todėl ir vis brangesnius sunkvežimius. Dėl jų keliamo triukšmo nei miestų, nei juolab kaimų gyventojai nesiskundžia, tad 5-7 decibelai šen ar ten - koks skirtumas? O degalų kaina..? Tai, ko gero, pats nestabiliausias parametras vežėjų versle: kas gali garantuoti, jog tokių mašinų atsiradus daugiau, dujų kaina ryt poryt nesusilygins su dyzelino? Taigi suprantate, pasakys bemaž kiekvienas vežėjas, mums reikia visai ne to...
Kiekvienas į pasaulį žiūrime iš savos varpinės. Štai jeigu mūsų vežėjams, kaip jų kolegoms, pavyzdžiui, Belgijoje ar Olandijoje, būtų leista mieste vežioti krovinius naktį transporto priemonėmis, keliančiomis triukšmą tik iki tam tikro lygio, decibelai vežėjams pradėtų rūpėti. Ir ne mažiau negu tai, ką ir kiek išmeta jų mašinų varikliai. Naivu manyti, jog toks reikalavimas anksčiau ar vėliau neateis iki mūsų. Kas, pavyzdžiui, prieš dvi dešimtis metų galėjo pagalvoti, jog Vilniaus oro uoste nebus priimami lėktuvai, keliantys triukšmo daugiau negu nustatyta?
Suskystintų Gamtinių Dujų (LNG) Technologija
Daug kas nė neįtaria, jog pirmoji suskystintų gamtinių dujų gamykla pastatyta JAV dar visai neseniai - vos prieš 70 metų. Pirmasis tanklaivis su LNG iš JAV į Angliją išplaukė prieš 50 metų. Dar po dešimties prasidėjo reguliarus suskystintų dujų transportavimas eksportui. O prie Baltijos dujovežiai atsirado galima sakyti mūsų dienomis: pirmasis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas čia įrengtas tik prieš porą metų, 2011 metais Švedijos rytinėje pakrantėje šiek tiek piečiau Stokholmo, Nynashamne. O dabar nesnaudžia ir mūsų kaimynai: Lenkijoje, Swinoujscije, dujų importo terminalas įsikurs beveik tuo pačiu metu, kaip ir mūsiškis Klaipėdoje. Rusai, turėdami milžiniškas gamtinių dujų atsargas, Sankt Peterburge pastatė jų perdirbimo į skystą būvį gamyklą ir jomis aprūpina rajonus, kurių nesiekia dujotiekiai. Kituose Europos regionuose šiuo metu yra statoma beveik trys dešimtys suskystintų dujų terminalų. Taigi galima sakyti, jog dujos dabar vėl (tik šiek tiek kitokiu pavidalu) ateina į Europą. Tik šį kartą jų atėjimas, ko gero, bus kur kas agresyvesnis, negu anksčiau, nes jos turi du itin galingus sąjungininkus - ekologiją ir ekonomiką. Matydamas tokią situaciją, tik labai neapdairus gamintojas gali leisti sau neturėti sunkvežimių bei autobusų modifikacijų be dujomis varomų variklių. IVECO „Stralis LNG“ - vienas iš jų.
Vos paskelbus informaciją apie tai, jog šis modelis bus pristatytas ir Lietuvoje, iš komentatorių pasisakymų buvo aišku, jog daug kas nesuvokia, kuo skiriasi CNG nuo LNG ir kodėl tiems patiems sunkvežimių modeliams sukūrus specialius dujinius variklius vieni jų gali dirbti poroje su benzinu, kiti poroje su dyzelinu, o treti - vien tik dujomis. Štai IVECO „Daily CNG“ 3 l variklis dirba poroje su benzinu, „Volvo MethaneDyzel“ - poroje su dyzelinu, o pristatytasis „Stralis LNG“ gali turėti keletą variantų: dirbti vien tik suskystintomis dujomis arba poroje su gamtinėmis.
Pirmiausia bet kokiomis dujomis dirbantis transportas nepretenduoja į tolimųjų vežimų rinką. Bent kol kas, nes kol nėra tinkamai įrengtos dujų tiekimo infrastruktūros, daugelis dujinių sunkvežimių nuo savo „maitinimosi taškų“ gali nutolti daugiausia apie 500 km. Kai kurie modeliai reikalui esant gali ir toliau, tačiau išsekus dujoms baigsis ir visa ekologija su ekonomika - priklausomai nuo variklio konstrukcijos teks važiuoti benzinu arba dyzelinu. Taigi dujomis varomų transporto priemonių stichija - miestas ir priemiesčiai, distribucija, keleivinis bei komunalinis transportas. Kadangi mašinų įvairovė šiame segmente - pati didžiausia, tad kiekvienas vežėjas gali pasirinkti transporto priemonę ir pagal atliekamą darbą, ir pagal turimas galimybes. Todėl kai kam labiausiai tiks dujiniai varikliai, dirbantys sykiu su benzinu, kitiems - su dyzelinu, o turintiems galimybę piltis skystas dujas netoli savo bazės, ieškos būtent tokių transporto priemonių. Tad metas išsiaiškinti, ką moka ir gali IVECO siūlomas „Stralis LNG“.
Stralis LNG Detalės ir Saugumas
Pirmiausia reikia pasakyti, jog naujasis „Stralis LNG“ - 18-40 t kategorijos sunkvežimis, tarptautinio konkurso „Truck of the Year 2013“ laureato donoras. Tiksliau pasakius - jo važiuoklėje montuojamas darbui suskystintomis gamtinėmis dujomis pritaikytas 330 AG 1300 Nm 7,8 l variklis „Cursor 8“. Nuo vežėjams gerai pažįstamo dyzelinio variklio šis skiriasi keletu sistemų. Dujiniame variklyje yra „įskiepyta“ uždegimo sistema, analogiška benzininiams varikliams. Vietoje common rail įpurškimo sistemos - įranga, skirta skystų dujų grąžinimui į natūralų būvį bei jų transportavimui į darbo vietą (t. y. į cilindrus). Ir vienas iš svarbiausių elementų - daugiataškė (multipoint) įpurškimo sistema bei Millerio ciklu (Miller Zyklus) organizuotas vožtuvų darbas.
Belieka priprasti prie skystų gamtinių dujų. Iki šiol vairuotojai degalinėse galėjo ir dabar gali įsigyti suskystintų naftos kilmės dujų. Gamtines dujas, tačiau tik suslėgtas, pažinojome ir anksčiau, dar sovietiniais laikais. Dabar bandome jas susigrąžinti dviem vardais: CNG - suslėgtos gamtinės dujos, kurių 95 proc. sudaro metanas, LNG - tos pačios gamtinės dujos, tik per keletą etapų ne tik suslegiamos, bet ir atšaldomos iki -162° C. Tokioje temperatūroje metano dujos tampa skysčiu, jų tūris sumažėja 600 kartų. Šiems degalams saugoti reikia specialių kriogeninių bakų, iš esmės - termosų, kurie apsaugotų skystas dujas nuo temperatūros poveikio.
Ilgą laiką tokie bakai buvo didelė problema, gerokai stabdžiusi skystųjų gamtinių dujų transportavimą didesniu atstumu ir jų panaudojimą konkrečioje darbo vietoje. Naujos medžiagos ir naujos technologijos šią problemą išsprendė: Čekijoje pagal JAV licenciją gaminami kriogeniniai bakai ilgą laiką išlaiko darbinę -125° C temperatūrą, o jų pripildymas iš esmės niekuo nesiskiria nuo tokios procedūros degalinėje: 150 l/min debeto greitis neprivers ilgai laukti pilno degalų bako.
Dabartinis pažinčiai į Lietuvą atkeliavęs „Stralis LNG“ dešinėje važiuoklės pusėje turi 560 l talpos baką suskystintoms dujoms, leidžiantį nuvažiuoti, priklausomai nuo aplinkybių, 500-600 km atstumą. Tačiau tai - ne viskas. Kairėje pusėje montuojamos dar keturios talpos po 70 l suslėgtoms gamtinėms dujoms. Kadangi jos užima kur kas didesnį tūrį, negu suskystintos, tad 280 litrų užtenka nuvažiuoti apie 150 km. Transportavimo reikmėms toks kiekis, žinoma, juokingas, tačiau grįžimui į bazę - pravers. Teoriškai vietoje suslėgtų dujų galėtų būti ir skystosios, jomis nuvažiuojamas atstumas padidėtų, tačiau kol jų infrastruktūra neparengta, racionaliau turėti atsarginį variantą, kuriuo pasinaudoti galimybių vis dėlto daugiau.
Kaip tik todėl gamintojai siūlo ir šiek tiek kuklesnį „Stralio“ variantą, dirbantį, kaip visi Lietuvoje važinėjantys autobusai, vien tik suslėgtomis gamtinėmis dujoms. Jame vietoje didelio LNG kriogeninio bako montuojamos 4 dujų talpos po 80 l dešinėje važiuoklės pusėje ir keturios po 70 - kairėje. Taip susidaro 600 l suslėgtų gamtinių dujų, kurių užtenka 300 km. Toks variantas vargu ar tenkintų krovinių vežėjus, o štai, pavyzdžiui, komunalininkams galimybė gerokai sumažinti išlaidas degalams galėtų būti visai įdomi.
Žinoma, neapeiti buvo ir saugumo klausimai. Žmonės į naujas technologijas visados žiūri su geroka doze nepasitikėjimo. Ir ne be pagrindo: patirtis parodė, jog naujovės, netgi iš pirmo žvilgsnio pačios nekalčiausios, gali tapti didelių nelaimių priežastimi, o ką bekalbėti apie tokias medžiagas kaip itin degūs skysčiai arba dujos. Su skystomis dujomis situacija, pasirodo, kitokia. Jos 4 kartus lengvesnės už orą, tad atsiradus nuotėkiui žaibiškai išgaruoja be pėdsakų. Ši jų savybė neleidžia susidaryti sprogiajam oro-dujų mišiniui, nes reikia itin didelės dujų koncentracijos - apie 12 proc. tūrio. Kriogeninių balionų gamintojai savo gaminius mėtė ir iš didelio aukščio, ir degino lauže su visu automobiliu, tačiau nei milžiniškų liepsnų, nei sprogimų sukelti nepavyko. Pagaliau niekad nesame girdėję ir žinių apie tragiškas pasekmes suskystintų dujų gamyklose, nei jas milžiniškais kiekiais gabenančiuose tanklaiviuose. Jei slegiamos ir skystinamos tos pačios dujos - metanas, tad kodėl vienos labai pavojingos ir prikrečia daug eibių, o kitos, nors iš esmės tos pačios, turėtų būti saugios? Atsakymas - dujų balione. Suslėgtų dujų slėgis plieno balione normaliose sąlygomis - iki 200 barų (200 kg į vieną kv. centimetrą), didėjant temperatūrai slėgis dar kyla ir plieninis balionas tampa mirtinai pavojingas ir dėl degančių dujų, ir dėl sprogimo suplėšyto baliono skeveldrų. Suskystintų dujų balione slėgis - vos 11 barų, taigi beveik dvi dešimtis kartų mažesnis. Temperatūrai kylant susikaupusios dujos be jokių pasekmių iškeliauja per specialius vožtuvus, tad sproginėti nėra kam.
IVECO Pasaulinė Veikla ir Inovacijos Ateityje
Italijos automobilių ir variklių gamybos koncernas IVECO („Industrial Vehicles Corporation“) yra vienas didžiausių pasaulyje transporto priemonių gamintojų, kurio būstinė yra Turine. Įmonė gamina itin platų transporto priemonių asortimentą, pradedant lengvaisiais ir baigiant karine bei specialios paskirties technika. IVECO sudaro daugybė bendrovių, veikiančių įvairiose šalyse, ir tai leidžia jai išlaikyti tvirtas pozicijas pasaulinėje rinkoje. Nors IVECO būstinė yra Turine, Italijoje, jos produkcija gaminama daugybėje gamyklų visame pasaulyje: Ispanijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Pietų Korėjoje, Australijoje ir Kinijoje. Tokia plati gamybos struktūra leidžia ne tik efektyviau aptarnauti skirtingas rinkas, bet ir išvengti importo mokesčių bei išlaikyti konkurencingas kainas.
IVECO Transporto Priemonių Asortimentas
IVECO gamybos spektras yra itin platus ir apima:
- Krovininius automobilius: lengvuosius Daily (2,8-6 tonos), vidutinius Eurocargo (6-16 tonų) ir sunkiuosius Stralis, Trakker (daugiau kaip 16 tonų).
- Autobusus: miesto CityClass, Agora, tarpmiestinius Euroclass, Iliadi, reguliarių linijų ir mokyklinius Recreo, Ares ir Axer.
- Mikroautobusus: Daily, Happy, Midway, Midys.
- Specialios paskirties techniką: vandenvežius, cementvežius, miškavežius, šiukšliavežes, cisternas, kelių priežiūros techniką ir kitą.
- Karinę ir gaisrinę techniką: įskaitant šarvuotus visureigius, tokius kaip Iveco LMV.
- Variklius: dyzelinius variklius, skirtus automobiliams, laivams, žemės ūkio ir karinei technikai, pramoninėms mašinoms.
Be to, IVECO pavadinimu žymimi ir kiti, įsigytų įmonių gaminiai, tokie kaip Astra, Heuliez, Magirus, Irisbus.
IVECO Priklausomybė ir Valdymas
IVECO nėra nepriklausoma kompanija. Ji priklauso Nyderlanduose registruotai korporacijai CNH Industrial. Tačiau CNH Industrial yra valdoma investicijų kompanijos Exor, kuri priklauso garsiai italų pramonininkų Agnelli šeimai. Tai reiškia, kad nors įmonė ir registruota Nyderlanduose, jos kontrolė išlieka Italijos rankose.
Gamyklos ir Sėkmės Dakaro Ralyje
Nors Dakaro ralyje sunkvežimių kategorijoje dažnai dominuoja Kamaz, IVECO taip pat yra pasiekusi reikšmingų pergalių. „Iveco PowerStar“ bolidas laimėjo 2012 ir 2016 metų Dakaro ralius. Šis sunkvežimis, sukurtas Australijoje, vėliau buvo pritaikytas Europos rinkai ir gaminamas Nyderlanduose, įtvirtindamas IVECO kaip rimtą konkurentą.
Inovacijos ir Ateities Vizija
IVECO nuolat investuoja į inovacijas ir ekologiškas technologijas. Įrodymas to - „Iveco Daily Blue Power“, kuris gavo „Metų furgono“ apdovanojimą. Šis furgonas siūlo ekologiškus galios agregatus: Euro 6 standartus atitinkantį dyzelinį variantą, suspaustų gamtinių dujų (CNG) versiją ir visiškai elektrinį furgoną. „Daily Euro 6 RDE 2020 Ready“ yra pirmasis savo klasėje furgonas, atitinkantis 2020 m. išmetamųjų teršalų reikalavimus.
Rinkos Potencialas Lietuvoje
„Užbaigus penkerius metus trukusią atnaujinimo programą, įgauname didelį konkurencinį pranašumą Lietuvos rinkoje, palyginti su konkurentais“, - tvirtino Dž. Mechis. Pasak „Iveco“ atstovybės Baltijos šalims ir Baltarusijai vadovo, naujų modelių pristatymas rinkai dėkingai sutapo su šiuo metu Lietuvoje susiformavusia paklausos banga. „Iveco“ jau apčiuopė naujųjų vidutinės klasės sunkvežimių ir vilkikų potencialių pirkėjų grupes Lietuvoje.
„Regime didelį naujųjų „Eurocargo“ sunkvežimių potencialą šalyje. Po pastaruosius dvejus metus trukusios ekonomikos augimo daugelis ūkio šakų pradeda atnaujinti savo turimus automobilių parkus. Augantis vidaus vartojimas taip pat didina „Eurocargo“ tipo vidutinės klasės sunkvežimių paklausą“, - komentavo Dž. Mechis. Pasak jo, pirmiausia savo turimus automobilių parkus šiemet turėtų atnaujinti užsienio kapitalo įmonės, įpratusios dirbti tik su naujomis ir kokybiškomis transporto priemonėmis, bei Lietuvos statybos bendrovės, pastaraisiais metais atsigavusios po užsitęsusių Rusijos krizės padarinių.
Dž. Mechio teigimu, vidutinės klasės sunkvežimių paklausą šiais ir kitais metais ženkliai padidins Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Pasak jo, atsivėrus laisvam prekių judėjimui, padidės pervežimų apimtys šalies viduje. Taip pat vidutinės klasės sunkvežimių paklausos laukiama dėl Europos Sąjungos fondų teikiamos paramos perdirbimo įmonėms, kurios didelę dalį produkcijos savo transporto priemonėmis išvežioja vidaus rinkoje. „Augant pragyvenimo lygiui, atitinkamai kyla ir reikalavimai paslaugas teikiančiai technikai. „Eurocargo“ modelis gali būti visiškai pritaikytas ir atliekų surinkimo transporto priemonių parkui, ir netgi priešgaisrinės apsaugos tarnyboms“, - komentavo Dž. Mechis. Pavyzdžiui, Vokietijos pašto tarnybos savo turimą automobilių parką šiais metais atnaujins būtent „Eurocargo“ sunkvežimiais.
Dž. Mechis atkreipė dėmesį į vis dar besiformuojančią sunkvežimių nuomos verslo nišą. „Kol kas Lietuvoje ši sritis dar nėra išnaudota, tuo tarpu Vakaruose kokybiškų sunkvežimių nuoma yra plačiai išsivysčiusi. Todėl regime dideles „Eurocargo“ perspektyvas“, - sakė Dž. Mechis. „Iveco“ atstovybė taip pat įžvelgia ir vilkikų „Stralis“ pardavimų linijas. Anot Dž. Mechio, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalis taps išorinė ES siena su Rusija ir Baltarusija. „Tai tik dar labiau sustiprins Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, pozicijas.“
Iveco Stralis COLD gas -164°C! Refueling LNG truck
tags: #iveco #stralis #is #anglijos