Seniau automobilių transportavimas į autoservisą ar garažą, kuomet jie sugedę, neužsiveda ar patyrė avariją, buvo įprasta atlikti tiesiog pritvirtinus prie kito automobilio tempimui skirta virve. Tačiau šiandien tai jau gana retas vaizdas, o vairuotojai greitai priprato prie gerokai paprastesnių ir patogesnių būdų transportuoti sugedusias ar į incidentus patekusias transporto priemones. Viena iš besikeičiančių vairuotojų įpročių priežasčių - vis labiau populiarėjantis pagalbos kelyje draudimas, kuris prireikus suteikia automobilio transportavimo specialiai tam skirtu transportu paslaugą.
Pasak draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, pasinaudojančių pagalbos kelyje ir sugedusio automobilio transportavimo paslaugomis kiekvienais metais vis daugėja. Šiemet visoje Lietuvoje mūsų siūlomos pagalbos kelyje vairuotojams prireikė jau daugiau nei tūkstantį kartų, o tai yra 66 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tokios rūšies draudimas kainuoja pakankamai nebrangiai, jį galima įsigyti kartu su kasko ar privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. „Naudoti senamadišką tempimo virve būdą, ištikus bėdai kelyje, yra paprasčiausiai nepatogu, trunka ilgiau, o taip pat yra ganėtinai rizikinga“, - teigia R. Bieliauskas.
Rizika, kad virve tempiamas automobilis susidurs su tempiančiuoju, yra didelė
Anot draudimo eksperto, tokie susidūrimai dažniausiai nutinka, kai automobiliu su išjungtu ar visai neveikiančiu varikliu yra transportuojamas automobilis. „Neužvedus automobilio variklio neveikia jo vairo ir stabdžių stiprintuvai bei kitos elektroninės sistemos, todėl automobilis tampa mažiau manevringas, jį tampa sudėtingiau vairuoti. Be to, ne taip efektyviai veikia ir jo stabdžiai, todėl pailgėja stabdymo kelias. Nesant degimo, dėl neveikiančios kondicionavimo sistemos šaltuoju metu gali aprasoti automobilio langai, todėl gali gerokai suprastėti matomumas. Prie vairavimo tokiomis aplinkybėmis vairuotojai paprastai nėra pripratę, todėl tempiant transporto priemones pasitaiko susidūrimų, kuriuose nukenčia ir į pagalbą atskubėjusių pažįstamų automobiliai, ir niekuo dėti pašaliniai eismo dalyviai, ir automobiliai, kuriuos teko tempti“, - sako R. Bieliauskas.
Jei automobilis turi automatinę pavarų dėžę, kyla didelė rizika, kad ji gali būti sugadinta tempiant transporto priemonę. Taip pat, tempiant kitą automobilį, galima sugadinti ir savąjį. Nereikėtų tempti didesnių ir sunkesnių transporto priemonių už savąją, nes tempiant didelį svorį automobilio variklis ir pavarų dėžė patiria dideles apkrovas, todėl jiems gali būti rimtai pakenkta.
Kelių eismo taisylių pažeidimas
Pagal Lietuvoje galiojančias kelių eismo taisykles, susidūrus tempiamam ir tempiančiam automobiliams, kaltininku pripažįstamas pastarojo vairuotojas.
Būtinas ypatingas atidumas tempiant automobilį
Jei vis tik nusprendėte pagelbėti į bėdą patekusiam automobiliui ir nutempti jį virve, reikėtų važiuoti labai atsargiai, neskubėti, tolygiai greitėti ir taip pat stabdyti. Jei įmanoma, venkite staigių manevrų ir įsitikinkite, kad į kiekvieną veiksmą tempiamo automobilio vairuotojas spės sureaguoti. Be to, tempiančiojo automobilio vairuotojui, priešingai negu tempiamo, nereikėtų įsijungti avarinių žibintų, kurie vairuotojui kitame virvės gale gali sutrukdyti pamatyti apie posūkius ir kitus manevrus įspėjančius šviesos signalus.
Tempimui reikėtų pasirinkti tinkamą virvę: ji turėtų būti ne per trumpa ir ne per plona, pakankamai tvirta, kad atlaikytų didelį transporto priemonės svorį. Virvės ilgis turėtų siekti nuo 4 iki 6 metrų, o plotis - ne siauresnė kaip 50 mm. Be to, ji turėtų būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba pati būti ryškios spalvos.
Vairavimo ypatumai esant nepalankioms oro sąlygoms
Atėjus žiemai, gatvės pasidengia balta danga, ir vairavimas tampa nauju iššūkiu. Tai laikotarpis, kai vairuotojai turėtų prisiminti svarbiausius vairavimo slidžiame kelyje principus ir taisykles. Žiema suteikia puikią galimybę išbandyti savo vairavimo įgūdžius ir išmokti, kaip saugiai keliauti net ekstremaliomis oro sąlygomis.
Svarbiausi principai vairuojant slidžiame kelyje
- Atsargumas ir saugus atstumas: Svarbiausia yra atsargumas, saugus atstumas ir tinkamas greitis. Jei automobilis yra su vasarinėmis ar nudilusiomis universaliosiomis padangomis, tai atima net teorines galimybes išvengti avarijos kritinėje situacijoje. Mašinos stabdymo kelias dėl sniego ir ledo pailgėja dvigubai, o kartais net tris kartus. Skaičiuojama, kad atstumas tarp automobilių turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei greitis, kuriuo važiuojate. Pavyzdžiui, jei važiuojate 50 km/val., atstumas tarp automobilių turėtų būti apie 100 metrų.
- Švelnus elgesys su automobiliu: Pirmą kartą po ilgos pertraukos snieguotu, slidžiu keliu važiuojančiam žmogui gali būti išties sunku susigaudyti, kaip ir kodėl elgiasi automobilis. Pats bendriausias patarimas - reikia kuo švelniau elgtis su automobiliu, vengti staigių judesių tiek vairu, tiek pedalais, bet visa tai turi būti daroma automatiškai. Tuo pat metu reikėtų stebėti kitų eismo dalyvių elgesį - jie gali padaryti klaidų.
- Padangos: Nereikėtų tikėti reklamomis ir manyti, kad su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemišką kelią įveiksite net nesistengdami būti atidžiais. Dar vienas svarbus faktorius yra padangų nusidėvėjimas. Kuo jos naujesnės, tuo patikimesnės. Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms.
- Stabdymas: Dauguma lenktynininkų, vairavimo instruktorių iškritus pirmajam sniegui rekomenduoja važiuoti į kokią nors aikštelę ir pasitreniruoti ant sniego. Derėtų pabandyti įsibėgėjus stabdyti skirtingais režimais, nuo švelnaus lėtėjimo iki staigaus kirčio per stabdžio pedalą, ir analizuoti, kaip kuriuo atveju elgėsi automobilis bei elektroninės stabdymo sistemos. Transporto priemonėse, kuriose nėra ABS sistemos, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais. Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo.
- Važiavimas įkalnėn ir nuokalnėn: Važiuojant kalnuotu keliu, ypač kai kelias apledėjęs, tai tikras iššūkis. Įgykite šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradėdami važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams.
- Posūkiai: Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama per pus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą. Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, stenkitės nepanikuoti - panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai.
JAGO Vairavimo Mokykla Apie Vairavimą Slidžiame Kelyje
Svarbu nepamiršti, kad automobilių gamintojai rekomenduoja valytuvus keisti du kartus per metus - pavasarį ir rudenį. Nepamirškite, kad valytuvų šluoteles reikia periodiškai keisti. Atlikti tyrimai rodo, kad Europoje vidutinis valytuvų tarnavimo laikas yra apie 2,6 metų. Nusidėvėję valytuvai ne tik prastai valo stiklą, bet ir yra viena iš priežasčių, kodėl pažeidžiami automobilio stiklai. Nepamirškite, kad oro kondicionierius automobilyje skirtas ne tik karštoms vasaros dienoms, tačiau jis yra itin efektyvus ir lietingu oru, kai keičiantis temperatūrai ar esant drėgmei rasoja automobilio langai. Svarbu pasirūpinti, kad oro kondicionierius tinkamai veiktų, nes jis greitai pašalina susikaupusią drėgmę nuo langų.
Vairavimo apribojimai ir savęs ribojimo strategijos
Vyresnio amžiaus vairuotojams galimybė reguliariai vairuoti automobilį yra vienas iš būdų išlaikyti mobilumą. Dažnam automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet ir galimybė nuvykti į sodą, susitikti su draugais, padėti savo artimiesiems. Vis tai prisideda prie vyresnio amžiaus vairuotojų gyvenimo kokybės išlaikymo amžėjant. Visgi vairavimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos gali turėti natūralūs, su amžiumi atsirandantys iššūkiai. Dėl šių kylančių iššūkių, kaip negebėjimas susikaupti prie vairo, atidumo stoka, sulėtėjęs reakcijos greitis, vairavimas gali tapti sudėtingesnis ar net nebeįveikiamas. Dažnu atveju žmonės pastebi, jog tam tikras veiklas, kaip vairuoti, sekasi daryti sunkiau, todėl jie gali pradėti riboti savo elgesį.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Psichologijos katedros mokslininkų atliekamas tyrimas apie vyresnio amžiaus vairuotojų vairavimo ypatumus atskleidžia, kokias ir kaip dažnai savęs ribojimo strategijas vairuodami taiko vyresnio amžiaus vairuotojai. Tyrime dalyvavusių vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) vairuotojų buvo klausiama, kaip dažnai jie vengia vairavimo tam tikromis situacijomis, kaip vairavimo naktį, lyjant ar vairavimo greitkeliais. Vyresnio amžiaus vairuotojai yra linkę riboti save įvairiais būdais, siekdami išlaikyti savo mobilumą. „Paprastai tariant, savęs ribojimas vyresnio amžiaus vairuotojui gali būti būdas išvengti jam sudėtingų situacijų, kuriose jis jaučiasi nemaloniai ir kuriose bijo nukentėti pats ar sugadinti automobilį. Šių sudėtingų situacijų ir galimų pasekmių vengimas užtikrina, jog vairuotojas galės toliau būti mobilus ir vairuoti automobilį. Dažniausiai žmonės renkasi tas strategijas, kurios jiems atrodo tinkamiausios“, - teigia docentė dr. Laura Šeibokaitė.
Tarp dažniausiai naudotų savęs ribojimo būdų vyresnio amžiaus vairuotojai nurodė, jog yra linkę laikytis didesnio nei dauguma kitų vairuotojų atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir vengimo vairuoti piko metu ar esant intensyviam eismui. Tuo tarpu, tyrimo dalyviai nurodė rečiausiai vengiantys vairuoti greitkeliu bei rečiau važiuoja lėtesniu nei leidžiama greičiu. Tyrėjai pastebi, jog tarp vyresnio amžiaus vairuotojų pasitaikė ir tokių, kurie nurodė beveik niekada ar visai nevengiantys jokių situacijų. Mažiau save riboti yra linkę vairuotojai, turintys didesnį vairavimo stažą bei tie, kurie automobilį vairuoja kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną. „Greičiausiai, jeigu asmuo vairuoja dažnai ir vairuoja jau ilgus metus, tai jis turi aukštesnį pasitikėjimą savo gebėjimu susidoroti su įvairiomis vairavimo situacijomis, todėl jis gali suvokti, jog riboti savęs jam dar nereikia“, - papildo tyrėja dr. Modesta Morkevičiūtė.
Gauti rezultatai atskleidžia, jog moterys dažniau nei vyrai taiko savęs ribojimą vairavime. Tai gali būti susiję su tuo, jog moterys yra labiau linkusios priimti pokyčius, kurie vyksta jų vairavime ir esant reikalui, bando sau padėti. „Gali būti, kad vairuotojos moterys yra pastabesnės savo vairavimo gebėjimams ir šių gebėjimų pokyčiams. Supratusios, jog kažko padaryti nebepavyksta, moterys dažniau veikla nebeužsiima arba ieško alternatyvų, pavyzdžiui, jog jas nuvežtų kažkas kitas“, - teigia doktorantas Tadas Vadvilavičius.
Išanalizavusi duomenis tyrėjų komanda nustatė, jog moterys daug dažniau nei vyrai vengia važiuoti slidžiu keliu, vairuoti naktį ir piko metu. Būtent šios situacijos gali atrodyti sudėtingesnės ir pavojingesnės, todėl moterys jų vengia labiau. Tuo tarpu vyrai, kurie yra linkę dažniau rizikuoti, šias situacijas vertina kaip mažiau pavojingas, todėl savęs ribojimu neužsiima taip dažnai. Nors vidutiniškai savęs ribojimo lygis išliko toks pats, vienų vairuotojų savęs ribojimas sumažėjo, o kitų netgi išaugo. Savęs ribojimas yra unikalus sprendimas, kurį priima žmogus, todėl nenuostabu, jog vairuotojų elgesys keičiasi skirtingai.
Savęs ribojimo pokyčiams įtakos gali turėti vairuotojo sveikatos būklė, pasikeitusi gyvenimo situacija ar gyvenimo būdas, aplinkinių komentarai apie asmens vairavimo ypatumus. Svarbiausia laiku pastebėti pokyčius, kurie vyksta mūsų vairavime, jog galėtume sau padėti ir savo mobilumą išlaikyti ilgesniam laikui.
Užsienio mokslininkai nesutaria, ar vairavimo apribojimas yra saugumui palanki strategija. Vieni teigia, kad važiuodami tik palankiomis eismo sąlygomis vyresni vairuotojai sumažina riziką patekti į eismo įvykį, kiti teigia, kad tai šios grupės vairuotojams neleidžia palaikyti įgūdžių ir pakliuvę į sudėtingesnį eismą šie vairuotojai gali būti nepasiruošę. Tyrėjai kviečia vyresnio amžiaus asmenis treniruoti vairavimo įgūdžius vairuojant kuo dažniau, kol tai atrodys saugu, ir riboti važiavimą sudėtingesnėmis sąlygomis, kai atrodys, kad sunku aprėpti ir susekti viską, kas vyksta gatvėje.
Pavojingi iššūkiai ir paauglių elgesys
Socialiniuose tinkluose plinta naujas paauglių iššūkis - iššokti prieš važiuojančius automobilius ar prieš jį išstumti draugą. Ekspertės teigia, kad vaikai dar nesupranta realios kylančios rizikos ir nori išbandyti savo ribas, tačiau tokių iššūkių pasekmės gali būti žiaurios.
Paauglystėje dažnai padaugėja rizikingo elgesio. „Šiuo metu paaugliams labai norisi patirti naujų dalykų, iššūkių, rizikuoti. Socialiniai santykiai ima kelti labai daug emocijų. Paaugliai ieško stiprių emocijų, neretai įsivelia į tokius iššūkius. Jie mėgdžioja, žiūri socialines platformas, kur skatinami aštrūs pojūčiai, iššūkiai. Tai asocijuojasi su savęs išbandymu ir augimu. Paaugliams tai labai patrauklu“, - sako docentė Asta Adler.
„Susikaupia daug emocijų, kurių paaugliai neturi kur dėti, jie nesupranta, kaip su jomis tvarkytis. Tada atrodo, jei padarysiu kažką virš savo jėgų, jei tai gyvybės ir mirties klausimas, visi tie kasdieniai iššūkiai taps ne tokie svarbūs, mažesni - kas ta matematika, dėl kurios susinervinau?“ - pastebi A. Adler.
„Labiausiai veikia tai, kad vaikai nesuvokia atsakomybės ir pasekmių. (...) Jiems atrodo, kad vairuotojas yra visagalis, kad jis sustabdys automobilį, o jų veiksmai tik išgąsdins vairuotoją ar kitą vaiką. Vaikai negalvoja apie daug didesnius dalykus - sužalojimus ar net gyvybės praradimą“, - teigia vaiko teisių apsaugos kontrolierė Eglė Žiobienė.
Kuo mažiau supranti savo veiksmų pasekmes, tuo paprasčiau ką nors išbandyti ir prisiimti didesnę riziką, veikia mažesnis baimės jausmas. „Tuose vaizduose, kuriuos vaikai mato, nėra nė vieno nelaimingo atvejo. Jei būtų paviešinti labai rimti sužeidimai, juos pamačius vaikams nesinorėtų šokti prieš automobilį. Kai matomi tik sėkmingai pasibaigę atvejai, nėra to suvokimo. Tačiau pasekmės gali būti labai žiaurios“, - įspėja E. Žiobienė.
Paaugliai labiau akcentuojasi į savo veiksmą, kuris jiems suteikia džiaugsmo arba adrenalino, o ne į tai, ką vėliau jaus, matydami žmones, kuriems skauda, kaip tai paveiks jų ar artimųjų gyvenimą. Paaugliams atrodo, kad įvairios nelaimės nutiks ne jiems, kad jie nuo to tarsi apsaugoti.
Paauglių gebėjimas atsirinkti ir suprasti informaciją dar nėra tiek išvystytas, bet informacijos yra daug. Tuomet jų dėmesys labiausiai krypsta į šokiruojančią informaciją, kuri pribloškia, emociškai sukrečia. Tada norisi tai kartoti, būti to dalimi.
Kaip kalbėtis su vaikais ir paaugliais, kad jie suprastų riziką? Visų pirma, tėvai ir mokyklos bendruomenė turėtų vaikams paaiškinti, kokios gali būti tokių iššūkių pasekmės. Kai kuriems vaikams rizikas lengviau suprasti, kai jie pasekmes pamato vizualiai: „Vienam vaikui užteks paaiškinti ir pasakyti, kitam - minimalaus pokalbio, o trečiam gali tekti pamatyti vizualiai, kaip tai atrodo, arba techniškai suprasti automobilio stabdžių veikimą, vairuotojo reakcijos laiką.“
„Reikia kuo daugiau paaiškinti, kad vaikai to neišbandytų sveikata ir gyvybe. Gali būti labai skaudžios pasekmės, o laiko nebeatsuksi atgal vien dėl to, kad nesuvokei, kaip tai gali baigtis. Manau, nė vienas vaikas nenori sužeisti savo draugo - tikslas ne tas. Tikslas - padaryti iššūkį“, - tvirtina E. Žiobienė.
Suaugusiems sudėtinga vaikams paaiškinti apie panašių iššūkių keliamas grėsmes: „Paaugliai nori laužyti ribas, o suaugusieji yra tie, kurie sako, kad reikia saugoti ribas. Tada įvyksta konfliktas.“ Rekomenduojama išgirsti, ko paauglys siekia rizikingu elgesiu. Gali būti, kad jį sukelia stresas ar pyktis su draugais. „Reikėtų nenuneigti noro patirti naujų emocijų ar peržengti savo ribas, bet nukreipti tai padaryti saugesniu būdu“, - sako A. Adler.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė pabrėžia, kad vaikai nori būti išgirsti, pastebėti, suprasti. Krūvis mokykloje gana didelis, jie išgyvena ir tarpusavio santykių aiškinimąsi. Tėvų vaidmuo ir bendravimo prasmė yra labai didelė. Tėvams nereikėtų galvoti, kad „mes išgyvenome, ir jie kažkaip išgyvens“. Pokalbio visada reikia, reikia matyti, girdėti, bendrauti, suprasti, įsiklausyti, pamatyti netinkamus ženklus. Kartais net už juokelių, sarkastiškų pasisakymų slypi turinys.
Gali būti, kad vaikams tiesiog smalsu išbandyti socialinėje erdvėje matytus iššūkius.
Sniego ir liūčių sukelti iššūkiai keliuose
Šalis užklojęs sniegas ir spustelėjęs šaltukas per gerą pusdienį iš esmės pakeitė vairavimo sąlygas - keliai tapo slidūs, atsirado provėžų ir pasipylė techninės avarijos. Akivaizdžiai matyti, kad vairuotojai visiškai nepasiruošę pasikeitusioms oro sąlygoms, šlapdribai ir sniegui.
Lenktynininkas, „Audi SportDriving Academy“ instruktorius Audrius Gelžinis įsitikinęs, kad pirmą kartą po ilgos pertraukos snieguotu, slidžiu keliu važiuojančiam žmogui gali būti išties sunku susigaudyti, kaip ir kodėl elgiasi automobilis. Todėl slidžiame kelyje svarbiausia yra atsargumas, saugus atstumas ir tinkamas greitis. Jeigu vairuotojas yra patyręs ir žino, ką daro, jis automobilį turi suvaldyti kol šis dar nepradėjo slysti.
Kaip pasiruošti ir elgtis ekstremaliomis oro sąlygomis?
- Tinkamos padangos: Jeigu ant automobilio vis dar vasarinės ar nudilusios universalios padangos, jos atima iš vairuotojo net teorines galimybes išvengti avarijos kritinėje situacijoje. Mašinos stabdymo kelias dėl sniego ir ledo pailgėja dvigubai, o kartais net tris kartus.
- Saugus atstumas: Todėl sningant, krentant šlapdribai ar šąlant itin svarbu išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Skaičiuojama, kad atstumas tarp automobilių turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei greitis, kuriuo važiuojate. Pavyzdžiui, jei važiuojate 50 km/val., atstumas tarp automobilių turėtų būti apie 100 metrų.
- Važiavimo treniruotės: Pirmą kartą iškritus sniegui, vairavimo instruktoriai rekomenduoja važiuoti į kokią nors aikštelę ir pasitreniruoti ant sniego. Derėtų pabandyti įsibėgėjus stabdyti skirtingais režimais, nuo švelnaus lėtėjimo iki staigaus kirčio per stabdžio pedalą, ir analizuoti, kaip kuriuo atveju elgėsi automobilis bei elektroninės stabdymo sistemos.
- Chuliganiško vairavimo rizika: Noras pasitreniruoti aikštelėse yra logiškas ir naudingas vairuotojams, tačiau jis kertasi su Lietuvoje galiojančiu Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK), kurio 420 straipsnis numato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų.
- Pavojingiausios vietos: Labai pravartu žinoti potencialiai pavojingiausias ir slidžiausias kelio vietas. Tai vietos, kuriose automobiliai stoja ir greitėja - sankryžos, išvažiavimai į pagrindinį kelią, autobusų transporto stotelės. Itin atidiems reikėtų būti važiuojant per tiltus ir viadukus, nes jų dangos temperatūra paprastai būna žemesnė nei kelio dangos.
- Pasiruošimas kelionei: Prieš važiuodami atraskite laiko gerai nuvalyti automobilį, apledėjusius langus. Išsiruošę į ilgesnę kelionę nevažiuokite apsirengę žieminiais drabužiais, nes tai trukdo judesiams.
- Vairavimo mokymo centrai: Didžiuosiuose šalies miestuose yra vairavimo mokymo centrai, kurių įkainiai tikrai nėra dideli, palyginti su atsakomybe, numatyta už tokius bandymus gatvėje. Šiuose, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje veikiančiuose vairavimo mokymo centruose, galima pasitreniruoti valdyti automobilį šiam slystant šonu, pasimokyti apvažiuoti slidžiame kelyje pasitaikančias kliūtis.
Automobilio apsauga nuo stichijų
Jei orų prognozė pranašauja audrą, pasirūpinkite tinkama automobilio apsauga - pastatykite jį garaže, požeminėje stovėjimo aikštelėje arba pasirinkite vietą atokiau nuo didelių medžių, reklaminių iškabų.
Važiuoti apsemtu keliu smagu, bet giliame vandenyje nematyti kelio dangos, išauga rizika įvažiuoti į duobę ar šulinį be dangčio ir apgadinti ratus, važiuoklę ar kėbulą. Vanduo gali pažeisti ir automobilio apdailos detales ir apsaugas: dėl didelio vandens svorio jos susiduria su krūviais, kuriems nėra pritaikytos.
Hidrosmūgis - kritinis variklio gedimas
Hidrosmūgis yra kritinis variklio gedimas, kurį sukelia į jį patekęs vanduo. Vanduo į cilindrus patenka pro oro įsiurbimo angas, kai kurių automobilių jos yra visai žemai. Klaidinga manyti, jog jei vanduo neapsemia grotelių, važiuoti yra saugu. Dirbančio variklio cilindruose degalai yra suspaudžiami ir įvykus sprogimui, sudega, tačiau patekus vandeniui į cilindrą jie nesudega ir įvyksta hidrosmūgis. Pasekmės yra gana skaudžios: deformuota viršutinė variklio dalis, sulaužyti švaistikliai, pagrindinis velenas.
Jei nėra galimybės pakeisti maršruto, o priešais yra apsemtas kelias, įvertinkite apsemto kelio ruožą ir vandens lygį. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) nuostolius atlygina tik dėl jūsų kaltės nukentėjusiai pusei, tad bet kokie nuostoliai, susiję su automobilio žala dėl liūties, audros ir pan., nebus atlyginti. Savanoriškas transporto priemonių draudimas (KASKO), jei šios rizikos įtrauktos į draudimo apsaugą, nuostolius atlygins. Tačiau turite imtis visų įmanomų veiksmų, kad užkirstumėte kelią žalai atsirasti. Pavyzdžiui, jei automobiliu bandėte įveikti kelią apsemtą vandeniu, greičiausiai už šią avantiūrą draudimas žalos neatlygins. Bet jei ant automobilio užvirto medis ar automobilis buvo apgadintas stovintis, patirtą žalą draudimo bendrovė kompensuos. Jei jūsų automobilis bus apgadintas dėl krušos - viena dažniausių žalų vasarą - draudimas taip pat kompensuos nuostolius, patirtus už automobilio kėbulo remontą.
Saugaus vairavimo rekomendacijos ekstremaliomis sąlygomis
- Pasirinkite saugų greitį, įvertinę visas aplinkybes.
- Laikykitės didesnio atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio, nes jūsų stabdymo kelias esant šlapiai kelio dangai bus gerokai ilgesnis.
- Matomumas - įjunkite oro kondicionierių, kad išvengtumėte langų rasojimo.
- Įjunkite tiek priekinius, tiek galinius rūko žibintus - būsite geriau matomi kitiems eismo dalyviams.
- Jei oro sąlygos pasidarė tokios, kad vairuoti tampa nesaugu - sustokite ir įjunkite avarinį automobilio apšvietimą. Sustojimui pasirinkite saugią vietą: venkite medžių, įkalnių, nuokalnių ir posūkių.
- Vairuodami venkite staigių manevrų ir staigaus stabdymo.
- Laikykitės atokiau nuo didelių transporto priemonių - jos išstumia itin didelį kiekį vandens.
- Nesvarbu, kokiomis oro sąlygomis vairuojate, svarbiausia pasirinkti saugų greitį ir vairuoti techniškai tvarkingą automobilį.
tags: #issukis #is #vazuojancio #automobilio