Įsiurbimo kolektorius yra esminė vidaus degimo variklio sudedamoji dalis, kurios pagrindinė užduotis - tiekti orą į variklio cilindrus. Degalų įpurškimo varikliuose įsiurbimo kolektorius atskiriems cilindrams paskirsto droselinės sklendės paimtą orą. Tokiu būdu kiekvienas cilindras gauna reikiamą oro kiekį, kad susidarytų degalų ir oro mišinys, kuris uždegamas ir sukuria varomąją jėgą.
Įsiurbimo kolektoriaus vieta gali skirtis priklausomai nuo variklio konstrukcijos, tačiau paprastai jis būna variklio viršuje arba šone. Jis sujungtas su droseline sklende, per kurią oras įsiurbiamas į variklį ir paskirstomas į atskirus cilindrus. Varikliuose su turbokompresoriumi įsiurbimo kolektorius yra už turbokompresoriaus ir tarpinio aušintuvo.
Įsiurbimo kolektoriaus sklendės: paskirtis ir veikimo principas
Daugelyje šiuolaikinių variklių, įskaitant benzininius, įsiurbimo kolektoriuje yra oro srautą reguliuojančios sklendės, dažnai vadinamos sūkurinėmis sklendėmis. Šios sklendės atlieka keletą skirtingų užduočių, priklausomai nuo gamintojo sumanymų:
- Gerina oro ir degalų mišinio savybes.
- Didina galią ir sukimo momentą tam tikrame sūkių diapazone.
- Mažina variklio vibracijas.
- Mažina kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį.
Nereikėtų nuvertinti šių sklendžių užsikimšimo simptomų, nes jos yra svarbios variklio efektyvumui ir ilgaamžiškumui.
Anglies sankaupos ir gedimų priežastys
Anglies sankaupos įsiurbimo kolektoriuje daugiausia susidaro dėl degalų degimo variklyje. Šio proceso metu ne visos degalų dalelės visiškai sudega, todėl susidaro anglies sankaupos. Be to, prie anglies nuosėdų susidarymo įsiurbimo kolektoriuje gali prisidėti išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema, skirta kenksmingų dujų emisijai mažinti. Vykdant išmetamųjų dujų recirkuliaciją dalis išmetamųjų dujų grąžinama atgal į degimo kamerą, todėl ant kolektoriaus sienelių gali nusėsti anglies nuosėdų dalelių. Dažnas šiuolaikinių variklių gedimas - ant EGR vožtuvo susikaupusios anglies nuosėdos.
Laipsniškas nuosėdų kaupimasis yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ilgalaikėje perspektyvoje pradeda strigti įsiurbimo kolektoriaus sklendės. Jeigu vairuotojai nesiima elementarių apsaugos priemonių, ilgainiui jos užstringa, sulūžta ir iššaukia eilę problemų.
Kitos gedimų priežastys:
- Mechaniniai pažeidimai: labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet sugenda už sklendžių atidarymą ir uždarymą atsakingi komponentai.
- Atsipalaidavusios sklendės: pasitaiko atvejų, kuomet viena iš nedidelių sklendžių tiesiog atsilaisvina ir patenka į degimo kamerą. Tokie atvejai nėra labai dažni, tačiau šių įvykių padariniai būna katastrofiški.
- Nesandarus valdymo mechanizmas: pasitaiko atvejų, kuomet sklendžių valdymo mechanizmas tampa nesandarus. Tuomet pro jį tekanti alyva patenka ant kitų komponentų, galiausiai paveikia efektyvią variklio ir turbinos tepimo sistemą.
- Variklio alsuoklio žarnos problemos: dėl gedimo gali būti kaltas ne pats įsiurbimo kolektorius, o variklio alsuoklio žarna, kuri sumontuota prie įsiurbimo kolektoriaus ir jį valdančių vakuumų. Jeigu iš šios žarnos pradeda tekėti alyva, ji gali pažeisti vakuumus, valdančius įsiurbimo mechanizmą. Tik pamačius, jog pro šią plastikinę žarną teka alyva - būtina ją pakeisti.
Gedimų simptomai ir diagnostika
Kai įsiurbimo kolektorius arba jo sklendės veikia netinkamai, tai gali sukelti didelių variklio veikimo problemų. Įsiurbimo kolektoriaus sklendės sugenda ne iš karto. Netinkamą jų darbą išduoda keli, bet skirtingi požymiai:
- Netolygus variklio darbas dirbant laisva eiga.
- Variklio sūkių dažnio svyravimai, trūkčiojimas.
- Variklio galios ir pagreitėjimo sumažėjimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos ir išmetamųjų teršalų kiekis.
- Įsijungia „Limp Mode“ (avariniu) važiavimo režimas, ribojantis variklio galią.
Atlikus kompiuterinę diagnostiką, matomi specifiniai kodai, tiesiogiai nurodantys problemą, susijusią su įsiurbimo kolektoriuje esančiomis sklendėmis. Priklausomai nuo gamintojo, klaidų kodai gali atrodyti taip: P1018, P208, P2011, P3135, 004120, P202100, P1475, P2023, P1225, P1109, P2279.
Važiuoti su pažeistu įsiurbimo kolektoriumi galima, bet tikrai nerekomenduojama. Dėl pažeisto įsiurbimo kolektoriaus oro ir degalų mišinys gali netolygiai pasiskirstyti cilindruose, todėl gali sumažėti variklio našumas, padidėti degalų sąnaudos ir net rimtai sugesti variklis. Be to, dėl nesandaraus įsiurbimo kolektoriaus į variklį gali patekti šiukšlių, kurios laikui bėgant gali sukelti variklio gedimą.
Įsiurbimo kolektoriaus ir sklendžių valymas
Valydami kolektorių galite išvengti daugelio problemų, pavyzdžiui, sumažėjusio variklio našumo, padidėjusių degalų sąnaudų ar net rimtų gedimų. Įsiurbimo kolektoriuje susikaupus anglies sankaupoms ir kitoms šiukšlėms, gali sumažėti oro srautas, o tai neigiamai veikia degimą ir bendrą variklio veikimą.
Mechaninis valymas
Efektyviausias būdas išvalyti įsiurbimo kolektoriuje esančias nuosėdas - išimti įsiurbimo kolektorių iš automobilio ir jį išvalyti rankiniu būdu, pavyzdžiui, naudojant benziną arba specialų EGR vožtuvams valyti skirtą skystį. Tai - daug laiko pareikalaujantis darbas, tačiau jis taip pat suteikia patį efektyviausią rezultatą. Priklausomai nuo automobilio eksploatavimo ypatumų, tai rekomenduojama daryti kas 50 000 - 80 000 kilometrų.
Specializuotuose autoservisuose įsiurbimo kolektoriaus valymo procedūra gali trukti nuo 1 iki 2 darbo dienų, o šios paslaugos kaina gali svyruoti nuo 100 iki 500 eurų.
Cheminis valymas
Vairuotojai šiandien gali rinktis iš eilės skirtingų valymo priemonių, kurios padėtų sumažinti įsiurbimo kolektoriuje esančių sklendžių gedimo riziką. Viena iš tokių priemonių - įsigyti specialų valiklį, kurį reikėtų purkšti į oro įsiurbimo angą. Nors šis procesas nereikalauja išrinkti daugybės detalių variklio skyriuje, tačiau pats valymo procesas, priklausomai nuo cheminio valiklio gamintojo nurodymų, gali trukti nuo 30 min. iki 2 valandų. Įsiurbimo angos valiklio naudojimas yra paprastas - gaminio naudojimo instrukcijoje nurodyta skysčio dozė išpurškiama varikliui dirbant nustatytu sūkių dažniu.
Tačiau šį žingsnį rekomenduojama atlikti žinant, jog įsiurbimo sistemoje nėra labai didelio kiekio nuosėdų, kurios vėliau galėtų užkimšti išmetimo sistemoje. Cheminiu būdu išvalius įsiurbimo angą, paprastai reikia pakeisti alyvą, tokiu būdu iš variklio pašalinamos visos nuosėdos ir kiti nešvarumai. Be to, nereikėtų pamiršti, kad viskas, kas išplaunama iš įsiurbimo angos, pateks į cilindrus ir visiškai arba iš dalies sudegs. Todėl tai potencialiai gali paskatinti nuosėdų susidarymą išmetimo ar išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo komponentuose, kuriuos brangiai kainuoja pakeisti arba regeneruoti. Jei įsiurbimo sistemoje nėra didelio kiekio nuosėdų, problema neturėtų kilti.
Priežiūra ir prevencija
Reguliarus įsiurbimo kolektoriaus tikrinimas ir valymas gali gerokai pailginti variklio tarnavimo laiką ir užtikrinti optimalų veikimą. Norint išvengti problemų, svarbu reguliariai tikrinti įsiurbimo kolektorių ir, jei reikia, jį pakeisti. Jei pajutote kokių nors simptomų, rodančių kolektoriaus problemas, kuo greičiau apsilankykite autoservise, kad būtų atlikta diagnostika ir galimas remontas.
Įsiurbimo kolektoriaus keitimo laikas gali skirtis priklausomai nuo automobilio modelio ir dirbtuvių sąlygų. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad mechanikui tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki visos dienos. Tačiau tai yra apytikslis laikas ir gali skirtis priklausomai nuo konkretaus atvejo ir atsarginių dalių prieinamumo.
tags: #isiurbimo #kolektoriaus #sklende #benzinas